Psichologinis Smurtas: Slaptas Žaizdas Paliekantis Poveikis

Žiniasklaidoje nuolat girdime apie psichologinio smurto problemą, tačiau ar tikrai suprantame, kas tai yra ir kokias formas jis gali įgyti? Psichologinis smurtas - tai problema, kuri gali būti suvokiama labai skirtingai. O gal ir daugiau, niekas nesuskaičiuos, tačiau faktas akivaizdus - psichologinį smurtą galime patirti visur ir pačiomis įvairiausiomis formomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinio smurto apibrėžimą, priežastis, formas, pasekmes ir būdus, kaip atpažinti bei apsisaugoti nuo jo.

Kas Yra Psichologinis Smurtas?

Paprastai tariant, psichologinis piktnaudžiavimas tampa smurtu tuomet, kai išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ir sumenkinti kitą žmogų. Psichologinis smurtas kaip patyčios yra siejami su grasinimu, gėdinimu, išjuoka, agresyvumu, nukreiptu į nukentėjusįjį, ir žodiniu užgauliavimu. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta.

Svarbu pabrėžti, kad kai žmogus jaučiasi emociškai įskaudintas, dar nebūtinai reiškia, jog prieš jį buvo naudotas psichologinis smurtas. Tam, kad kito žodžiai būtų laikomi psichologiniu smurtu, jie turi būti išsakyti specialiai, su tyčine intencija įskaudinti ar suniekinti asmenį. Tikrai ne kiekvieno konflikto metu, kai jauteisi įskaudintas, buvo naudojamas psichologinis smurtas. Tačiau psichologinį smurtą yra sunku ignoruoti ar jo nepastebėti, nes jis vyksta pasikartojančiai, o nukentėjusysis jaučiasi labai nemaloniai.

Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Psichologinio Smurto Formos ir Pasireiškimo Būdai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiose aplinkose: darbo aplinkoje, internete, socialiniuose tinkluose, tarp draugų, tarp tėvų ir vaikų šeimoje ar romantiniuose santykiuose. Įdomu tai, kad psichologinio smurto reikšmė gali šiek tiek keistis priklausomai nuo to, kur jis yra vykdomas ir kokio svarbumo tau tas smurtautojas yra.

Taip pat skaitykite: Apie asmenybės slėpimą

Štai keletas psichologinio smurto požymių, kurie gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių:

• Nuolatinė kritika: nuolatinis kritikavimas, menkinimas, žeminimas.
• Grasinimai: grasinimai fiziniu smurtu, atleidimu iš darbo, vaikų atėmimu ar kitomis neigiamomis pasekmėmis.
• Izoliavimas: aukos atskyrimas nuo draugų, šeimos, kolegų. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Kontrolė: aukos veiksmų, finansų, bendravimo kontrolė. Smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
• Manipuliavimas: aukos jausmų, minčių, nuostatų keitimas naudojant melą, apgaulę, šmeižimą. Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Žodinis užgauliojimas: įžeidinėjimai, pravardžiavimai, šaukimas, riksmai. Psichologinis smurtas kaip patyčios yra siejami su grasinimu, gėdinimu, išjuoka, agresyvumu, nukreiptu į nukentėjusįjį, ir žodiniu užgauliavimu.
• Abejotinų faktų įtikinėjimas: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimas: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Tylėjimas: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
• Baudimas nebendravimu: „nekalbadieniai”, kai artimas žmogus baudžiamas nebendravimu, arba „tyla ragelyje”, kai neatsiliepiama galvojant: „Na, tegu pasikankina, tegu paskambinėja,” - taip pat priskiriami prie emocinio smurto apraiškų, tačiau kažin, ar kartą taip pasielgusį žmogų jau galėtume pavadinti smurtautoju.

Nagrinėjant konkrečius emocinio smurto atvejus labai svarbūs klausimai yra: „Kaip dažnai? Kaip ilgai? Kaip smarkiai?”.

Psichologinio Smurto Priežastys

Priežasčių, kodėl žmonės smurtauja psichologiškai, yra daugybė. Vieni smurtaudami siekia naudos, stiprybės, galios. Kiti tuo tarpu siekia keršto, net jei jis ir nėra nukreiptas į nukentėjusį asmenį. Dar kiti smurtaudami siekia numenkinti kitus, kad patys nors trumpam pasijustų vertingesni.

Smurtautojas projektuoja savo žodžius, nuostatas ir veiksmus į nekaltą žmogų, dažniausiai ir dėl to, kad smurtaujantieji nėra išsprendę savo pačių psichologinių problemų. Psichologiškai smurtaujantys žmonės dažnai ir patys turi emocinių sunkumų. Smurtautojai žodžiais dažnai yra tie žmonės, kurie patys buvo įskaudinti kitų, tad smurtautojais tampama, o ne gimstama. Žmogaus aplinka ir šeima turi įtakos, ar žmogus vėliau naudos psichologinį smurtą kaip jėgą ir galią prieš kitus.

Psichologai bando surasti dėsningumą, kodėl žmogus pradeda naudoti psichologinį smurtą prieš kitus. Tyrimų duomenys rodo, kad vaikai, vaikystėje išgyvenę smurtą, vėliau gali patys tapatintis su agresoriaus vaidmeniu ir tokiu būdu „tvarkytis“ su patirta skriauda, problemomis. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas, vaikystėje patyręs smurtą, suaugęs elgsis agresyviai. Kartais polinkis smurtauti siejamas su tam tikrais asmenybės sutrikimais, pavyzdžiui, emociškai nestabilaus, narcisistinio ar asocialaus tipo asmenybe. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, reikia ieškoti konkrečių susiklosčiusios situacijos priežasčių.

Taip pat skaitykite: Gero elgesio citatos

Smurtas dažniausiai yra galios ir jėgos išraiška. Stereotipiškai galvojama, kad šeimoje ar palaikydami santykius daugiau smurtauja vyrai. Svarbu ne smurtautojo lytis, o santykis: stiprus ir silpnas. Emocinį smurtą dažnai lydi ir fizinis. Statistiškai fizinio ir seksualinio smurto vyrai naudoja daugiau, nes jie fiziškai stipresni nei moterys. Tačiau smurtauti gali ir moterys - turėdamos mažiau fizinės jėgos, agresijai išlieti jos dažniau renkasi žodžius. Vaikus šeimose skriaudžia toli gražu ne vien vyrai.

Psichologinio Smurto Poveikis

Bet visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, gadina savęs vaizdą, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu ar susigėdusiu be jokios rimtos priežasties. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Tokį smurtą patiriantis asmuo gali pradėti galvoti, kad „kažkas su manimi iš tikrųjų yra negerai“ arba „jei aš pasitaisysiu ar kažką apie save pakeisiu, tai manęs nebeįžeidinės“. Tačiau šios mintys nebūtinai atspindi tiesą ar realią situaciją. Žmogus nukentėjęs nuo psichologinio smurto bus linkęs stengtis išvengti bet ko, kas kelia konfliktą ar smurtaujančiojo pyktį.

Normalus, tradicinis konfliktas atrodo taip: dvi pusės susiginčija, išsako savo nuomonę, randa abiem priimtiną išeitį ir dėl to jaučiasi gana gerai. Emocinio smurto atveju vienas dalyvis jaučiasi kaltas, prislėgtas, nieko nevertas, išsigandęs, sutrikęs, silpnas, o kitas - teisus, pamokęs kitą, piktas, stiprus, galingas. Ilgą laiką terorizuojamas žmogus gali net nesuvokti, kad jis yra emocinio smurto auka. Kartais tai suprasti padeda aplinkiniai, kartais pats ima atsitokėti: „Kiek visa tai tęsis?

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.

Kaip Apsisaugoti Nuo Psichologinio Smurto?

Jei jaučiatės, kad patiriate psichologinį smurtą, svarbu imtis veiksmų, kad apsaugotumėte save.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo pamokos

1. Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
2. Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti. Labai svarbi artimųjų parama ir pagalba.
3. Nustatykite ribas. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas. Jei jau yra pilamos pamazgos, nereikia jų pilti atgal. Tačiau kuo smarkiau smurto ratas yra įsisukęs, tuo sunkiau tampa pasipriešinti. Jei problemos nėra įsisenėjusios, jei žmogus dar nėra emocinio smurto auka, o tik susiduria su užgauliojimu, įžeidinėjimu, jis turėtų išreikšti savo nuomonę, pasakyti: „Liaukis. Stop. Neįžeidinėk manęs. Aš neleisiu, kad taip su manim elgtumeisi. Čia yra mano riba, jos peržengti negali.“
4. Rūpinkitės savimi. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę. Skirti daug dėmesio sau, kad ir kaip tai būtų neįprasta ar nelengva. Remtis į artimuosius, draugus. Atgauti saugumo ir ramybės jausmą, skirti laiko savo sielos žaizdoms užgydyti, savajam „aš“ atrasti ir pažinti, ugdyti pasitikėjimą savimi. Imtis atsakomybės, kad istorija „auka ir agresorius“ nepasikartotų.
5. Kreipkitės į specialistus. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kreiptis į psichologą drįsta ne kiekvienas, nes tai tebelaiko gėda. Baisiau kreiptis į psichologą negu kęsti smurtą? Atrodytų, nėra logikos.

Kaip Padėti Psichologinį Smurtą Patiriančiam Žmogui?

Jei žinote, kad jums artimas žmogus patiria psichologinį smurtą, svarbu jam padėti.

1. Būkite švelnūs ir dėmesingi. Smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės dažnai jaučia gėdą, kaltę ir atsakomybę dėl to, kas nutiko, o tai trukdo pranešti apie smurtą ar kreiptis pagalbos. Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusiosios elgesio. Ji gali turėti daugybę priežasčių, kodėl situacijos nenori ar negali keisti. Būkite kantrūs ir atviri.
2. Išklausykite. Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys. Tai gali paskatinti nukentėjusiąją atsiverti. Neprivalote būti ekspertas(-ė).
3. Palaikykite. Jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą, palaikykite. Gali būti, kad esate pirmasis asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba. Jūsų reakcija yra labai svarbi. Parodykite tikėjimą tuo, ką ji sako. Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Parodykite, kad tikite ir neabejojate jos pasakojimu. Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija.
4. Nekaltinkite. Žiniasklaidoje ir visuomenėje vis dar paplitusi praktika kaltinti prievartą patyrusias moteris dėl išgyvento smurto, komentuoti, ką moteris padarė ne taip ar ko nepadarė, išprovokuodama smurtautojo elgesį. Žmogus, su kuriuo kalbate, taip pat gali jausti gėdą ir kaltę dėl smurtautojo veiksmų ir vengti pasakoti, kas nutiko. Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl to, kas nutiko, kad tokioje situacijoje būdinga jausti pyktį ir gėdą. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga už patirtą smurtą arba, keisdama savo elgesį, gali smurtą kontroliuoti.
5. Įgalinkite. Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas, jūsų manymu, būtų geriausia ir reikalingiausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę, giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus. Iš sisteminį smurtą patiriančių žmonių santykiuose yra atimama galia ir savivertė, todėl labai svarbu stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir leisti pačioms rinktis ir spręsti, kas ir kaip konkrečiu atveju turėtų būti daroma. Smurtą išgyvenusios moterys geriausiai žino, kaip smurtautojas gali reaguoti.
6. Būkite atsargūs. Tai gali būti nesaugu jums ir pabloginti nukentėjusiosios padėtį. Venkite nurodinėti, ką reikia daryti, palikti smurtautoją ar likti su juo. Venkite kategoriško (juoda / balta) situacijos vertinimo. Tik ją išgyvenanti moteris žino, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti. Fizinio ir psichologinio smurto atveju nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą. Porų konsultantas gali padėti, kai poros susiduria su santykių problemomis. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju tai ne tik nėra veiksminga, bet gali sukelti ir papildomą pavojų, nes smurtas yra ne santykių problema, o nusikaltimas. Todėl visa atsakomybė tenka smurtautojui, o ne abiem partneriams. gali suteikti pretekstą smurtautojui pasinaudoti terapijos metu išgirstu paaiškinimu kaip pasiteisinimu, kodėl jis smurtauja.

Ar Gali Smurtautojas Pasikeisti?

Ar santykiai su psichologiškai terorizuojančiu asmeniu, jei jis mylimas žmogus, turi ateitį? Žodžiai „meilė“ ir „terorizavimas“ nedera tarpusavyje. Esant smurto santykiams gana smarkiai turi pasikeisti abu žmonės, kad jų bendras gyvenimas turėtų perspektyvą. Ir manau, kad tokių sėkmės pavyzdžių realiame gyvenime tikrai galima rasti. Dažnai smurtautojai turi gilių psichologinių problemų. Kaip ir aukos atveju. Jeigu smurtautojas suvokia ir pripažįsta savo problemas, tai jau atlikta pusė darbo. Tada galimi ir pokyčiai. Užsienyje yra steigiami specialūs pagalbos centrai smurtautojams, į kuriuos jie kreipiasi savanoriškai ar yra siunčiami privalomos psichoterapijos. Ten irgi labai didelis dėmesys skiriamas tam, kad smurtautojai įsisąmonintų savo veiksmus, poelgius, suvoktų, jog tai jo problema.

Psichologinis Smurtas Prieš Vaikus

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į psichologinį smurtą prieš vaikus. Vaiko teisių gynėjai kviečia visus susitelkti ir esant pakartotinio karantino situacijai įvertinti savo veiksmus, nesmurtauti prieš vaikus ir pamąstyti, kokią nepataisomą žalą smurtas daro kiekvienai besiformuojančiai asmenybei.

Jeigu vaikas patiria emocinį smurtą, tai gali išduoti tam tikri pokyčiai jo elgesyje. Pavyzdžiui, jūs bendraujate ir nuolat matote vaiką, kuris yra aktyvus ir linksmas, tačiau staiga jis pasikeičia, tampa niūrus, prislėgtas, užsidaręs. Vaiko socialiniai įgūdžiai gali būti sutrikę, jis nenori arba nemoka bendrauti arba kaip tik yra labai agresyvus, egocentriškas, dirglus, nemoka sutelkti dėmesio, nesusikoncentruoja. Kitas požymis, kai vaikas kalbėdamas su suaugusiais, specialistais, nuolat kartoja, kad bijo tėvų, prašo jiems nieko nesakyti. Kartais vaikai pradeda kalbėti tėvų žodžiais, pavyzdžiui, „koks tu nevykėlis“, „kaip tu užknisai mane, eik iš čia“ ir panašiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad daugiausiai vaikų patiria fizinį smurtą, kiek mažiau susiduria su nepriežiūra, trečioje vietoje pagal statistinius rodiklius - psichologinis smurtas. Ir nors statistika atspindi tendencijas, tikrasis smurto prieš vaikus mastas daug didesnis. Ne tik pranešama ne apie visus smurto atvejus, bet neretai ir patys suaugusieji savo elgesyje neatpažįsta smurto. 2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo (tėvai, seneliai ir pan.) - 1789 atvejai iš 2593. 2019 metais šis rodiklis nepakito, taip pat 69 % smurtautojų buvo artimi asmenys, 2348 iš 3843 atvejų.

Svarbu suprasti, kad vaikas nėra daiktas, jis nėra nuosavybė. Žinoma, tėvų svarba ir didžiulis skausmas jų netekus ar esant sudėtingiems santykiams su tėvais net nekvestionuojamas.

tags: #citatos #apie #psichologini #smurta