Šiame straipsnyje remiantis psichiatro Edgaro Dlugausko įžvalgomis, nagrinėjama depresijos samprata, simptomai, gydymo būdai ir visuomenės požiūris į šią ligą. Aptariama, kaip atpažinti depresiją, kokie etapai svarbūs gydant šią ligą, kaip aplinka ir auklėjimas veikia polinkį į depresiją bei kokios yra savižudybės rizikos sergant depresija.
Depresijos samprata ir atpažinimas
Edgaras Dlugauskas pabrėžia, kad depresija yra liga, o ne tiesiog bloga nuotaika ar liūdesys. Klinikiniu požiūriu, depresijai būdinga pablogėjusi nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir judėjimas. Žmogus jaučiasi lėtesnis, o gyvenimas praranda spalvas.
Svarbu atskirti depresiją nuo įprasto liūdesio ar išgyvenimo. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučiasi blogai po nesėkmingo egzamino, tai nebūtinai yra depresija, o tiesiog liūdesys. Tačiau, jei tokie atvejai kartojasi dažnai ir žmogus pradeda vengti socialinių kontaktų, praranda susidomėjimą anksčiau malonumą teikusiais dalykais, prastėja apetitas ir miego kokybė, nuolat prisimena nesėkmes ir nuvertina save, tuomet reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius ir laiku pastebėti, ar jų vaikui išsivystė depresija. Jei jaunuolis neišlaiko egzamino ir labai pergyvena dėl to, tačiau tokie atvejai dažnai kartojasi, jis nenori keltis iš lovos, susitikti su draugais, nesidomi dalykais, kurie teikdavo malonumą, jam pablogėjo apetitas (neteko svorio, vis rečiau valgo), suprastėjo miego kokybė (naktimis negali užmigti), dažnai prisimena tą atvejį, kai nepasisekė, nuvertina save, - čia jau derėtų tėvams suklusti.
Depresijos gydymo etapai
Psichiatras Edgaras Dlugauskas teigia, kad depresijos gydymui svarbu ne tik gydymas vaistais, bet ir psichoterapija, taip pat ir fizinis aktyvumas. Netgi įrodyta, kad fizinis aktyvumas turi įtakos nuotaikos pagerinimui. Psichoterapiją reikėtų pradėti kuo anksčiau, mano supratimu, tai turi būti pirma kovos su depresija priemonė. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai liga yra labai sunki, pažengusi, kai žmogus guli lovoje, nesikelia, nevalgo, nekalba, galbūt yra net regos haliucinacijų. Šiuo atveju apie gydymą pokalbiu nebūtų racionalu kalbėti.
Taip pat skaitykite: Diržius apie psichikos sveikatą
Ekspertas skatina neskubėti iškart gydytis vaistais ir pabrėžia psichoterapijos svarbą. Pokalbis (psichoterapija) gali padėti suvokti priežastis, kodėl žmogus jautriai reaguoja į tam tikrus įvykius ir kaip su tuo susidoroti.
Psichologinis konsultavimas skiriasi nuo psichoterapijos. Psichologinis konsultavimas dažniau gali būti taikomas tokiais kaip priėmimo į darbą klausimais: ar darbuotojas yra tinkamas, ar jis geba susikaupti, ar jis turi reikiamų įgūdžių? Tuo ir skiriasi nuo psichoterapijos, nes šiuo atveju užtenka, jog psichologas vieną kartą pamatė žmogų, bendraisiais klausimais patarė jam, kaip elgtis, ir jis paleidžiamas. Psichoterapija yra tęstinio gydymo forma, pavyzdžiui, reikėtų gilintis, kodėl žmogus kiekvieną kartą, kai gauna blogesnį pažymį, reaguoja labai jautriai, ir jo visas gyvenimas griūna. Noriu pabrėžti - šiuo atveju tikrai nereikia gydyti vaistais.
Aplinkos ir auklėjimo įtaka
Žmogų veikia ir auklėjimas, ir kontaktas su visuomene, ir patirti išgyvenimai vaikystėje. Pavyzdžiui, jei vaikystėje tėvai vertino vaiko pasiekimus moksle ir jei tokiam vaikui, jau suaugusiam, nepasiseka, sakykim, jis neįstoja į universitetą, jam atrodo, kad jis neteks tėvų meilės bei palankumo. Kitas studentas to gali ir nesureikšminti: jei nepasisekė dabar, tai pasiseks kitą kartą, todėl labai didelę įtaką daro ne tik aplinka, bet ir auklėjimas.
Vaistams atspari depresija
Vaistams atsparia depresija serganti Laura sako, kad be medikų pagalbos nebūtų išsivertusi. Ar vaistams atsparia depresija sergantys pacientai su liga kovos visą likusį gyvenimą, o galbūt galima išsivaduoti iš jos gniaužtų? Kokie gydymo būdai jiems yra taikomi - papasakojo ir Vilniaus Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas dr.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje depresija serga daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Įvairiais skaičiavimais nuo trečdalio iki pusės jų serga vaistams atsparia depresijos forma. Kaip gydomi šie pacientai, išsamiai pasakoja Vilniaus Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas dr.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos iššūkiai Lietuvoje: Edgaro Diržiaus analizė
Depresija ir savižudybės rizika
Psichiatras Edgaras Dlugauskas teigia, kad mano praktikoje buvo pasitaikę ir labai skaudžių atvejų, kai taikomas gydymas, sergant sunkia depresijos forma, tačiau žmogus vis vien nusižudo. Matot, suicidinių minčių gali sukelti ne tik depresija, dažnai lemia ir žmogaus charakteris, asmenybės bruožai. Jei žmogus neturi artimų draugų, yra impulsyvus, neturi palaikymo, vartoja psichoaktyvias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, išties savižudybės tikimybė padidėja. Depresija sergantis žmogus neretai siunčia signalus: jis nekalba, nesišypso, nuolat jaučiasi liūdnas. Tam įtakos turi tiek aplinka, kurioje jis auga, tiek visuomenės požiūris.
Sergant depresija, 10-20 kartų padidėja savižudybės rizika. Tad negydant ta rizika tikrai ženkliai didėja, - sako E. Dlugauskas. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į specialistus ir pradėti gydymą.
Sezoniškumas ir depresija
Anot psichiatro, ruduo - natūralus gamtos reiškinys, kurį dažnai siejame su depresija: „Kodėl taip yra? Rudenį gauname mažiau saulės spindulių, baigiasi atostogų laikotarpis, grįžtame į darbus ir susiduriame su didesne įtampa, didesniu krūviu. Visa tai kartu daro įtaką mūsų nuotaikai.“
Lietuva ir depresija
E. Dlugauskas sako, kad kalbant apie statistiką, Lietuvoje maždaug 5% žmonių serga depresija. Tačiau šis skaičius atitinka pasaulines tendencijas. Žinoma, anot gydytojo, yra ir neištirtų žmonių, tad skaičius būtų tikrai didesnis. „Mes, lietuviai, save vertiname kaip šaltus žmones, linkusius labiau kritikuoti negu girti. Na ir todėl, dėl šito reiklumo, dėl šito nepasitenkinimo, susidaro toks įspūdis, kad Lietuvoje kas antras serga depresija. Sakyčiau, kad dabar net ir šiek tiek madinga sirgti šia liga“, - sako specialistas.
Būklės sekimas ir savipagalba
Sergant depresija, labai svarbu sekti savo būklę, atskirti simptomus. Psichiatras sako, kad tokių dalykų išmokstama: „Mes ir patys kalbėdami su pacientais juos edukuojame, pasakojame, kaip simptomus atpažinti, kaip juos įvertinti. Dažnai žmonės, pirmą kartą susidūrę su depresija, nežino ir nesupranta, kad tai yra depresija. Pavyzdžiui, žmogus skundžiasi, kad kankina tik nemiga, tačiau iš tikrųjų yra liūdnas, galvoja apie nemalonius dalykus, kurie įvyko jo gyvenime, negali susikaupti darbe, niekas neteikia malonumo. Bet žmogus akcentuoja tik tą vieną simptomą. Laikui bėgant žmonės išmoksta vertinti ir atpažinti tuos simptomus, o tai labai svarbu savipagalbai.“
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Pagalba ir kontaktai
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
tags: #edgaras #dlugauskas #psichiatrijos #skyrius