Muzika yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Ji lydi mus visur - nuo filmų garso takelių iki radijo stočių automobilyje. Daugelis žmonių pripažįsta, kad tam tikros melodijos padeda nusiraminti, pakelia nuotaiką ar net padeda išreikšti jausmus. Tačiau ar muzika iš tikrųjų turi mokslinį pagrindimą, kad teikia naudą žmogaus fizinei sveikatai, smegenų veiklai ar psichologinei būsenai? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip dainavimas ir muzikos klausymas gali sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Muzikos poveikis žmogaus organizmui
Muzika veikia ne tik žmones, bet ir gyvulius. Ramią muziką nuolatos girdinčios karvės netgi duoda daugiau pieno. Tyrimai rodo, kad rami meditacinė muzika padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir lėtina širdies darbą, ramina kvėpavimą. Tuo tarpu greito tempo muzika veikia priešingai: skambant trankiems ritmams, didėja kraujospūdis, dažnėja kvėpavimas.
Tyrimai apie muzikos įtaką
Oksfordo universiteto atstovas gydytojas Peteris Sleightas paaiškino, kad rami muzika padeda numalšinti stresą, skambant muzikai yra lengviau mankštintis, ji padeda atsigauti isterijos priepuolio ištiktiems žmonėms ir sergantiesiems Parkinsono liga. Tarptautinis žurnalas „Heart“ paskelbė tokius tyrimų rezultatus.
Tyrimams buvo pasirinkti 24 jauni sveiki vyrai ir moterys. Jiems reikėjo klausytis ištraukų iš lėtų ir greitų klasikinės muzikos kūrinių, taip pat repo. Gydytojas stebėjo, kaip muzika veikia jų kvėpavimą, kraujospūdį ir kitas organizmo funkcijas. Šis tyrimas buvo tęsiamas ir tylos pertraukėlių metu. Dalis šiame eksperimente dalyvavusių asmenų buvo profesionalūs muzikantai, kiti muzikinio išsilavinimo neturėjo. Tyrėjai pastebėjo, kad klausydamiesi muzikos jaunuoliai pradėjo dažniau kvėpuoti, jiems pakilo kraujospūdis, širdis pradėjo plakti greičiau. Šie požymiai stiprėjo greitėjant muzikos tempui.
Muzikos tempas pasirodė turintis daugiau įtakos jaunuolių būsenai nei muzikos stilius. Tiriamųjų širdies ritmas sulėtėdavo, kraujospūdis sumažėdavo net trumpųjų pauzių metu. Muzika labiausiai veikė muzikinį išsilavinimą turinčius jaunuolius. Tai atsitiko galbūt todėl, kad jie buvo išmokę valdyti savo kvėpavimą priklausomai nuo muzikos tempo. „Muzikantai kvėpavo greičiau, kai skambančios muzikos tempas buvo greitas, ir lėčiau negu kiti tiriamieji, kai skambėjo rami muzika“, - paaiškino gydytojas P. Sleightas.
Taip pat skaitykite: Dainavimas ir emocinė gerovė
Muzikos terapija: kas tai?
Muzikos terapija - tai terapinė veikla, kurios metu kaip priemonė pasiekti tam tikriems terapiniams tikslams pasitelkiame muziką. Ypač svarbus kliento bei muzikos terapeuto bendradarbiavimas, santykis, aiškūs terapiniai tikslai. Užsiėmimas atrodo ganėtinai kūrybiškai. Kartais jautriai, subtiliai, tačiau gali atrodyti ir dinamiškai, su daug garso ir judesio. Žmonės dainuoja, groja, improvizuoja, kalba. Muzikos terapija gali vykti ir grupėje, ir individualiai. Įprastai dirbant su suaugusiu asmeniu, viena sesija trunka vieną valandą, o jų rekomenduojama turėti bent dvylika.
Terapijos metu gali būti naudojama įvairių žanrų bei stilių muzika: nuo klasikinių kūrinių, kurie dažniau naudojami receptyviosios muzikos terapijos metu, kai muzikos yra klausomasi, iki dainuojamų populiariosios muzikos dainų, dainuojamosios poezijos, improvizacijų ar roko, džiazo, folkloro muzikos. Dažniausiai naudojami muzikos terapijos metodai: improvizacija, muzikos kūrimas, muzikos atlikimas, muzikiniai žaidimai. Taip pat naudojamas dainų rašymas, kada drauge su klientu sukuriame jam svarbią terapinę dainą, tekstą ir muziką arba sukuriame terapinį tekstą pagal žinomos dainos melodiją. Atsižvelgiant į kliento poreikius bei galimybes, gali pasireikšti ir muzikos terapeuto kūrybiškumas, pasiūlant tam tikras muzikines veiklas.
Kam gali būti taikoma muzikos terapija?
Muzikos terapijos klientų grupės ir taikymo sritys gali būti labai įvairios - nuo naujagimių iki garbaus amžiaus žmonių. Pati muzikos terapija skirstoma į neonatalinę (skirtą neišnešiotiems naujagimiams), paliatyvią (skirtą vyresnio amžiaus žmonėms), taip pat neurologinę, bendruomeninę, GIM (lydimoji vaizdinių muzikos terapiją), vibroakustinę ir kitas. Nuo vaikų iki suaugusiųjų apimamas visas spektras muzikinių veiklų, kurių pagalba siekiama įgyvendinti tam tikrus psichinės, emocinės, fizinės sveikatos gerinimo tikslus. Taip pat - gerinti kognityvinius, funkcinius ar socialinius įgūdžius.
Tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali būti naudinga žmonėms, sergantiems demencija, vėžiu, Parkinsono liga. Taip pat ji gali padėti visiems, patiriantiems nerimo, nuotaikos sutrikimus, lėtinius ar ūminius skausmus, turintiems autizmo spektro sutrikimą, priklausomybes, ar žmonėms su mokymosi negalia. Žmonės, kuriems nėra diagnozuota jokia liga, taip pat gali lankyti muzikos terapijos užsiėmimus, jei jiems tiesiog svarbi jų emocinė sveikata. Muzikinis pasirengimas ar muzikinė patirtis nėra būtina.
Muzikos terapijos istorija ir veiksmingumas
Rašytiniuose šaltiniuose muzikos poveikis sveikatai minimas dar 1500 metų prieš Kristaus gimimą. Ir kiekvienoje epochoje aptinkama sveikatos gerinimo apraiškų, pasitelkiant muziką. Šiais laikais daugėja empirinių tyrimų apie muzikos terapijos taikymą bei poveikį, todėl susidomėjimas šia tema tik auga. Lietuvoje muzikos terapija atsirado maždaug prieš 30 metų, kai pradėjo atsirasti ja besidominčių žmonių. O 1997 metais Lietuvoje buvo įsteigta muzikos terapijos asociacija.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas masažu
Muzikos terapija veiksminga tiek, kiek dera muzikinės veiklos su terapiniais ar sveikatinimo tikslais. Įsivertinus kliento galimybes, muzikos terapeutas parenka konkrečias veiklas ir nuosekliai stebi visą terapinį procesą, kurio pabaigoje vertina pokytį. Pavyzdžiui, vienas iš muzikos terapijos tikslų gali būti padėti žmogui atsistatyti po insulto. Tuomet per 12 muzikinių užsiėmimų siekiama atstatyti gebėjimą judėti, pajudinti ar kilstelėti ranką. Svarbu įvardinti, ko yra siekiama, o paskui kelias nuo taško A iki taško B dažnai būna labai kūrybiškas ir skambus.
Kaip muzika padeda spręsti problemas?
Patys žmonės sprendžia savo problemas, muzika yra tik priemonė, kaip geriau save pamatyti, pajusti, patirti naujai. Žmonėms muzika asocijuojasi su švente, įkvėpimu, kažkuo nekasdienišku. Muzikos terapija skiriasi nuo muzikinio užsiėmimo arba tiesiog muzikos klausymosi savo terapiniais tikslais ir į juos orientuotomis veiklomis. Nėra tikslo išmokyti ar sukurti. Mes per muziką siekiame atliepti žmogaus poreikius, padėti jaustis geriau, padėti sveikti.
Muzikos terapeutui svarbu rūpintis ir savo emocine, psichine bei fizine sveikata. Kai pavyksta išlaikyti asmeninį balansą ir pasiseka dirbti palaikančioje, profesionalioje komandoje, visi kylantys sunkumai yra sprendžiami, o jų, kaip ir kiekviename darbe, yra įvairiausių: perdegimas, nuovargis, nesusikalbėjimas ir t.t.
Muzika ir vairavimas
Vairuotojai, kuriems patinka dainuoti vairuojant, yra linkę labiau susikaupti ir rečiau užmigti nei jų kolegos tyleniai, skelbia naujausių tyrimų duomenys. Tačiau vairuotojai turėtų vengti pernelyg garsių ir sudėtingo ritmo melodijų, kurios gali atitraukti dėmesį nuo kelio. „Dainavimas prie vairo pagal per radiją ar grotuvą skambančią melodiją stimuliuoja ne tik mąstymą, bet ir visą organizmą, kelią jo budrumą ir mažina nuovargį“, - teigia dr. Nikola Diben, muzikos psichologė iš Šefyldo universiteto. Pasak jos, muzika yra daug efektyvesnė nei tyla, pokalbis ar pašnekesys per radiją, ji sukelia optimalaus budrumo būseną. Atlikus apklausas, nustatyta, kad iš 1780 žmonių 63 proc. saugiai važinėjančių vairuotojų (tai tie vairuotojai, kurie per ketverius ar daugiau metų nėra patyrę jokių avarijų) teigė, kad klausymasis muzikos vairuojant daro juos ramesnius. Ketvirtadalis apklaustųjų prisipažino, kad muzika padeda susikoncentruoti. Tačiau, kaip teigia N. Diben, vairuotojo būsena prie vairo labai priklauso ir nuo skambančios dainos.
Raminančios muzikos grojaraštis
Kai kyla sunkumų darbe, mokymo įstaigoje ar asmeniniame gyvenime, imamės visų įmanomų priemonių, gudrybių ir technikų, kad tik nuramintume nervus. Garso terapija jau seniai yra populiarus būdas atsipalaiduoti ir sustiprinti sveikatą. Jau ne vieną amžių senosiose kultūrose muzika naudojama pagerinti sveikatą ir gerovę. Buvo atliktas tyrimas, kurio dalyviai, prijungti prie jutiklių, turėjo kiek įmanoma greičiau išspręsti sudėtingus galvosūkius. Buvo numatyta, kad galvosūkių sprendimas dalyviams turi sukelti tam tikrą stresą. Spręsdami juos dalyviai klausėsi konkrečių muzikos kūrinių, o tyrėjai matavo jų smegenų aktyvumą ir fizinius rodiklius, pavyzdžiui, pulsą, kraujospūdį ir kvėpavimo ritmą.
Taip pat skaitykite: Savijautos gerinimas aminorūgštimis
Pasak tyrimui vadovavusio dr. Davido Lewiso-Hodgsono iš „Mindlab International“ laboratorijos, iš visų patikrintų kūrinių visiems dalyviams labiausiai atsipalaiduoti padėjo viena daina - „Weightless“ (liet. „Lengvumas“). Klausantis šios dainos dalyvių nerimas sumažėjo 65 proc., o fiziniai parodymai susireguliuodavo 35 proc. Tai stebėtini rezultatai. Dar labiau stebėtina tai, kad ši daina specialiai ir buvo sukurta mažinti stresą. Dainą „Weightless“ grupė „Marconi Union“ sukūrė bendradarbiaudama su garso terapeutais. Jos kruopščiai aranžuotos harmonijos, ritmai ir bosinės gitaros garsai padeda sulėtinti klausytojo širdies ritmą, sumažinti kraujo spaudimą ir streso hormono kortizolio koncentraciją. Nerimą mažinti labai svarbu, nes stresas arba sukelia, arba sustiprina sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, depresija, virškinimo sistemos ir žarnyno sutrikimai, astma ir kt., riziką.
Neseniai Harvardo ir Stanfordo universitete atliktų tyrimų duomenimis, nuo ligų, kurias sukelia darbe patiriamas stresas, mirštama dažniau nei nuo diabeto, Alzheimerio ligos ar gripo. Šiame chroniško streso amžiuje mokslas vienareikšmiškai teigia: jei jums rūpi fizinė ir psichinė sveikata ir norite ilgai ir kokybiškai gyventi, jūs privalote išmokti kokybiškai pailsėti. Muzika padeda atsipalaiduoti ir bent iš dalies pamiršti įtampą dėl visų nesibaigiančių darbų, kurie mus pasiekia dieną naktį, ir kurie sukelia stresą ir nerimą bei mus išsunkia. Tačiau Davidas Lewisas-Hodgsonas įspėjo: „Daina „Weightless“ taip veiksmingai mažina stresą, kad dauguma dalyvių pasijuto apsnūdę, todėl nerekomenduočiau klausytis šios dainos vairuojant - tai gali būti labai pavojinga.“
Dainavimas duše
Australijoje atlikti tyrimai parodė, kad 1 iš 5 gyventojų dainuoja duše ir kai kurie iš jų mano, kad tai daro taipi gerai, kad galėtų laimėti televizijos dainavimo konkurse. Tačiau nėra svarbu, kokie jūsų vokaliniai sugebėjimai, bet dainavimas duše iš tiesų gali padaryti jus laimingu.
Dainavimo duše nauda:
- Mažina kraujo spaudimą. Dainavimas turi raminantį poveikį mūsų organizmui, nes padeda sumažinti kraujo spaudimą. Be to, dainuojant kraujyje mažėja kortizolio - hormono, kuris kelia kraujo spaudimą ir cukraus lygį kraujyje.
- Stiprina imuninę sistemą. Pasak mokslininkų, dainavimas padeda kovoti su virusais, nes skatina imunoglobulino A, kuris apsaugo mus nuo infekcijų, gamybą.
- Mažina stresą. Kitas tyrimas Švedijoje parodė, kad dainavimas turi raminantį poveikį ir gali sulėtinti širdies ritmą. Jis taip pat skatina organizmą išskirti oksitociną, kuris gali pakelti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Oksitocinas garsėja tuo, kad yra cheminė medžiaga, padedanti užmegzti tarpusavio ryšį ir jis išsiskiria tomis akimirkomis, kai užsimezga tarpusavo ryšys su kitais.
- Mažina skausmą. Mūsų fizinė ir psichologinė sveikata yra susijusi. Mėgstamos dainos atlikimas gali nuraminti ir padėti lengviau iškęsti skausmą ar net jį sumažinti.
- Padeda išlikti puikios fizinės formos. Kai dainuojate, naudojate daug savo kaklo ir veido raumenų. Dainuojant dirba raumenys, išsidėstę tarp šonkaulių ir tai yra geriau nei įprasta treniruotė. Balsas pradeda po to skambėti geriau. Akustika duše idealiai tinka dainavimui. Vonios plytelės nesugeria garso, todėl jūsų balsas skamba aiškiau ir ilgiau.
Muzikos terapija šeimai
Muzikos terapijos užsiėmimo metu naudojami metodai padedantys stiprinti tėvų ir vaiko emocinį ryšį, tarpusavio sąveiką ir komunikaciją, suteikiantys teigiamų emocijų išgyvenimą, pasitenkinimą ir padedantys besiformuoti pozityviam tėvų požiūriui į esamą situaciją ir į vaiką. Muzikos atkūrimas - tai dainų dainavimas bei nesudėtingų muzikos kūrinių (lietuvių liaudies šokių muzikos) atlikimas pritariant įvairiais muzikos instrumentais. Žinomos muzikos dainavimas ir grojimas suteikia saugumo, pasitikėjimo aplinka bei savo gebėjimais jausmą, leidžia atsipalaiduoti ir pajausti bendro muzikavimo smagumą. Tai padeda apjunti šeimos narius, grupės dalyvius, suteikia džiaugsmo. J.Šinkūnienė pastebi, kad „muzika - vienintelė meno rūšis, kuri visiems neįgaliesiems, nepriklausomai nuo specialių poreikių ypatumų, leidžia kontaktuoti su tikromis meno vertybėmis, turtindama emocinę patirtį, suteikdama dvasinės stiprybės“. Akivaizdus vaiku įsitraukimas ir pasitenkinimas muzikuojant kartu su tėvais. Pozityvi patirtis padeda kurti harmoningus tarpusavio ryšius. Muzika motyvuoja stengtis - išlaikyti ir pagroti patinkančiu instrumentu, ištarti garsą, prisiminti dainos žodžius. Pažystamų vaikiškų dainų dainavimas padeda išgauti vaiko vokalinį atsaką, įtraukti jį į muzikinę sąveiką. Išmokimas groti įvairiais instrumentais didina vaikų pasitikėjimą savimi. Teigiama motyvacijos kupina mokymosi patirtis gali būti perkeliama į kitas nemuzikines sritis - kyla motyvacija mokytis, gerėja dėmesys ir koncentracija.
Dainų dainavimas ar muzikinių kūrinių grojimas gali peraugti į muzikinę improvizaciją. Šeimos nariai laisvai pasirenka muzikos instrumentus ir atlieka laisvą arba teminę muzikos improvizaciją. Muzikiniai žaidimai ir improvizacija padeda vystyti sąveikos, komunikacinius ir socialinius įgūdžius. Gyvai atliekama muzikos improvizacija įgalina vaikus ir šeimas sąveikauti tarpusavyje, bendrauti, pelnyti pasitikėjimą ar pasijausti geriau. Tai yra neįtikėtinai apdovanojanti, daug pasitenkinimo teikianti patirtis. Muzikuojant drauge skatinama muzikinė saviraiška, žaidimas, kūrybiškumas. Muzikavimas gali būti naudingas stiprinant pasitikėjimą savimi, gebėjimą būti aktyviais, imtis iniciatyvos, siūlyti idėjas, o taip pat stiprinama komunikacija porose ir grupėje, buvimo grupės dalimi pojūtis, gebėjimas prisiderinti, bendros krypties, eiliškumo sekimas, kitų dalyvių toleravimas, dalinimasis, bendradarbiavimas. Muzikavimas poroje skatina tarpasmeninį dialogą, kuris gali būti smagus. Terapeuto muzikai čia skiriamas svarbus tėvų ir vaiko poros „palaikančiojo“ vaidmuo. Grojimas solo suteikia individualios išraiškos galimybę ir pojūtį, kad esi išgirstas, suprastas ir pripažintas.
H.Loth savo praktikoje remiasi M.Sheridan aprašytais vaikų socialinio žaidimo tipais, kurie, esant normaliam vaiko vystymuisi, pasireiškia kūdikystės ir ankstyvosios vaikystės metu. Tai yra žaidimas su savimi, kitų žaidimo stebėjimas, paralelinis žaidimas, asociatyvus žaidimas ir bendradarbiaujantis žaidimas. Visi šie žaidimo aspektai gali būti patirti muzikos terapijos užsiėmimo šeimai metu. Interaktyvios muzikos improvizacijos metu vaikai gali įgyti pozityvią kontroliavimo patirtį ir tuo pačiu palaipsniui mokytis priimti užsiėmimo struktūros teikiamus apribojimus ar pasiūlymus. Kai kurie vaikai, žaisdami su tėvais, mėgsta atlikti mokytojo vaidmenį. Tokiu būdu jie gali pajausti, kad taip pat turi įgūdžių, kuriais gali dalintis. Vaiko vystymosi poreikis skatina vaikus siekti nepriklausomybės. Muzikavimo metu jie gali atrasti savitą, skirtingą nuo tėvų, muzikinę kalbą. Tėvai iš šalies stebėdami vaiko grojimą su terapeutu gali pamatyti ir pasidžiaugti įgūdžiais, kuriuos rodo jų vaikas grodamas ir sąveikaudamas. Tėvai ima didžiuotis vaiku, nepaisant jo sunkumų.
Muzikinis vaiko kalbinimas
Gyvai atliekamas į vaiką nukreiptas dainavimas veikia raminančiai, suteikia saugumo, stabilumo pojūtį, padeda užsimegzti patikimam prieraišumo ryšiui. Dainavimo metu vaikas atsipalaiduoja, ilgiau išlaiko dėmesį, reaguoja judesiais. Dainuojama aukštesniu balsu, švelniai, muzikos tempą derinant su vaiko kvėpavimo tempu. Naudojamos lyrinio pobūdžio slenkančios krypties melodinės linijos, paprasta harmonija, pastovūs ritmai, pasikartojantys motyvai. Muzikinė medžiaga neapkrauta - dainuojama balsu solo arba pritariant vienam instrumentui. Mamos balsas, kurį vaikas girdėjo dar būdamas įsčiose, jam yra ypatingai svarbus, kaip ir artumas su mama, buvimas jos glėbyje, jos kvapo pojūtis, girdėtos dainos. Dainavimo atlikimas: greitis ir garsumas, - pritaikomi pagal vaiko kvėpavimą ir būseną. S.O‘Gorman atliktas tyrimas rodo, kad vaikai teikia pirmenybę į vaiką nukreiptam dainavimui lyginant su kalba, nukreipta į vaiką. Tai rodo muzikinės tėvų ir vaiko sąveikos svarbą. Į vaiką nukreiptas dainavimas padeda vaikui ir tėvams susiderinti tarpusavyje tame lygyje, kur jie gali pradėti vystyti bendravimo santykius. Muzikinis kalbinimas suteikia daug teigiamų emocijų, skatina vaiko emocinį ir garsinį atsaką, susieja jį jausmais su jam reikšmingu asmeniu. Dainuojant gyvai lanksčiai reaguojama į vaiko reakcijas - veido mimiką, judesius, elgesį ir prisiderinama prie atsako.
Muzikinis kalbinimas gali vykti ir grojant muzikos instrumentais. Neverbalinė muzikos terapijos prigimtis per vaiko grojimą atskleidžia tėvams ir terapeutui, kaip vaikas norėtų, kad su juo būtų komunikuojama. Stebėdami ir prisiderindami, atkartodami jo vokalizacijas ar grojamus garsus, grojimo būdą, judesius, grojimo instrumentu būdą tėvai ima bendrauti muzikine vaiko kalba. Tokiu būdu užmezgamas dialogas ypač naudingas šeimoms, patiriančioms negatyvius sąveikos modelius, negebančioms atpažinti gerų vienas kito savybių. Dalinimasis per muziką išreiškiamomis emocijomis apjungia, palaikoma muzikinę komunikaciją: „mes kalbame viena kalba, vienu ritmu, esame vienoje melodijos tėkmėje - esame viena“. Muzikavimo metu vaikas patiria, kad jis yra išgirstas, jo bendravimo būdas yra pripažįstamas ir vertinamas. Ši sąveika suteikia pozityvų rezultatą abiems, lyginant su ketinimu siekti įsivaizduojamų rezultatų ir fokusuoti dėmesį ties tuo, ką vaikas daro netinkamai. Komunikacinė veikla, paremta natūraliu lygiavertiškumo principu, suteikia saviraiškos laisvę „pateikti daugybę teisingų atsakymų“ ir išgirsti kiekvieno balsą.
Muzikinis kalbinimas savo prigimtimi artimas žaidimui, dėl to yra ypač tinkama sąveikos su neįgaliais vaikais forma. Žaidimas ir grojimas daugelyje kalbų įvardinamas tuo pačiu žodžiu, yra tos pačios kilmės. Vaikas į muzikinį kalbinimą atsiliepia aktyviai reaguodamas. Muzika suteikia teigiamas emocijas, harmonijos ir grožio išgyvenimą, motyvuoja aktyviai dalyvauti. Vaikams, turintiems komunikacijos sunkumų, muzikinis kalbinimas ir iš jo kylanti interaktyvi improvizacija padeda įsitraukti į neverbalinę ir verbalinę muzikinę sąveiką ir komunikaciją, įveikti bendravimo sunkumus. Muzikavimas skatina naudoti balsą ir vystyti jo galimybes dainų ir improvizuoto vokalinio apsikeitimo pagalba. Muzikinės komunikacijos procese yra svarbi muzikinės raiškos prasmė, t.y. asmens perteikiamos būsenos išraiška. Pagrindinis muzikinio proceso interpretavimo kriterijus yra tai jog klaidingų garsų ar judesių nėra.
Muzika ir judesys
Judėjimas pagal muziką vaikams padeda atrasti jų šokantį kūną. Vaikai gali eksperimentuoti atlikdami įvairius judesius, jautriai atliepti muzikai, kurti santykį per muziką ir judesį su kitais užsiėmimo dalyviais. Muzikos terapeutas gali pastiprinti vaikų išraišką palaikydamas judėjimą muzikine improvizacija. Pasak J.Šinkūnienės, muzika ir judesys - galinga komunikacijos priemonė. Krypties ypatumai, „judesio elementai gali išreikšti skirtingus požiūrius, priežastis, tikslus ir ketinimus“. Bendraujant judesiu atsiranda savojo aš suvokimas, tarpusavio pasitikėjimas, teigiama emocinė priklausomybė. „Emocinio komunikacinio ryšio pagrindu įgyjamas pasididžiavimo savimi ir užtikrintumo jausmas“. Vaikams su motorinių įgūdžių sutrikimais į muzikavimą gali būti įtraukti fizinių parametrų stiprinimo tikslai. Grojimas muzikos instrumentais lavina smulkiąją motoriką, aktyvina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Muzika skatina ritmiškai judėti, šokti, stimuliuoja muzikos charakterio išraišką įvairiais judesiais. Grojimas instrumentais gali virsti šokiu. Pirštų žaidimai lavina smulkiąją motoriką, kalbinius įgūdžius, atmintį, koncentraciją, vaizduotę. Tuo pačiu tai yra komunikacijos priemonė žaidžiant drauge su tėvais, bendra apjungianti veikla. Komunikuojama ne tik žodine kalba, bet ir judesiais.
Muzikos terapijoje naudojami muzikos terapijos metodai siekiant elgsenos pokyčių. Žinomų dainelių atlikimas, jų pasikartojantys elementai, pastovus ritmas sukuria nuspėjamą, saugią, raminančią aplinką. Saugus pagrindas padeda atkurti patikimo prieraišumo ryšį. Pažystamos aplinkos pojūtis malšina stresą, verksmą. Teigiamos emocijos, malonumo išgyvenimas mažina skausmą. Atitinkamo pobūdžio muzika padeda sureguliuoti ir stimuliuoti emocinę būseną: atpalaiduoti, nuraminti arba suaktyvinti. T.Drake aprašo jos naudojamus dainavimo būdus: „muzikuojama įsijaučiant į gyvą ir linksmą atlikimą su ryškiomis nujautimo, frazavimo ir užbaigimo užuominomis“, „naudojami raminantis minkštas balso tonas“, „atspindimi liūdesio ar praradimo jausmai“. Dainavimo priderinimas, parenkant tinkamą aukštį, tempą, pažystamą muzikinį kūrinėlį, - palengvina vaikų dalyvavimą. Melodijos ir harmonijos paprastumas, pasikartojimai taip pat svarbūs palengvinant ryšį tarp tėvų ir vaikų. Padidinto streso būsenoje gali pasireikšti negatyvus elgesys, ir muzikos pagalba gali būti tyrinėjami alternatyvūs reagavimo būdai. Muzika gali suteikti erdvė pykčio, kraštutinių emocinių būsenų išraiškai bei jų sureguliavimui. Iškilusio pykčio tyrinėjimas improvizuotos muzikos pagalba yra tarsi nesutarimo nutraukimas, kuris abipusio susiderinimo metu išlaisvina harmoniją ar kūdikio nepatenkintų poreikių lūkestį. Ryšio sukūrimas tarp jausmų ir poreikių įtakoja elgesio pokyčius.
#
tags: #dainavimas #mazina #stresa