Depresija - tai ne tik prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys, bet rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria milijonai žmonių. Neretai tai sekinanti liga, paveikianti ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimųjų gyvenimus.
Kas yra depresija?
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį. Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme. Depresija yra ilgalaikis būsenos pokytis, trunkantis mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdantis kasdieniam gyvenimui ir galintis netgi sukelti minčių apie savižudybę. Kiekvienais metais depresija suserga nuo 4,4% iki 7,1% žmonių. Ši liga stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą.
Skirtumas tarp liūdesio ir depresijos
Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties.
Pagrindiniai skirtumai:
- Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
- Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lygi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Tikima, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia ligos atsiradimą.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie depresijos priežastis
Biologiniai veiksniai
- Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs nuotaikos hormonų - serotonino, noradrenalino, dopamino - kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką. Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams. Intensyvus hormonų persitvarkymas organizme paauglystėje, nėštumo ir gimdymo metu taip pat gali sukelti depresiją.
- Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja. Jei sergančių depresija yra tarp paciento giminių, depresija jam gali prasidėti jaunystėje. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
Psichologiniai veiksniai
- Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
- Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta. Sunkios psichologinės traumos, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, šeimos iširimas, nutrūkę santykiai su artimu žmogumi, sunki liga taip pat gali sukelti depresiją.
Socialiniai ir aplinkos veiksniai
- Vienišumas ir socialinė izoliacija.
- Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
- Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
Kiti veiksniai
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu taip pat gali sukelti depresiją.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Cirkadinių ritmų sutrikimas. Tai organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesai, kuriuos reguliuoja vadinamasis „biologinis laikrodis“, priklausantis nuo šviesos ir tamsos pokyčių aplinkoje.
- Staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai. Tai gali būti išėjimas į pensiją, darbo netekimas, emigracija, išgyvenimai dėl nepasiektų profesinių aukštumų ar dėl to, kad žmogaus išvaizda neatitinkanti nusistovėjusio „madingo“ modelio. Jos priežastimi gali būti ir sunkumai, patiriami prisitaikant darbe ar mokymo įstaigoje bei kitos priežastys.
Pagrindiniai depresijos požymiai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.
Emociniai simptomai
- Nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką. Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
- Interesų ir malonumo praradimas. Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo (darbas, hobis, sportas, draugai ir t.t.).
- Nerimas, dirglumas, itin jautriai reaguojama į emocinę įtampą keliančias situacijas.
- Savigrauža ir kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
Fiziniai simptomai
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka. Net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos.
- Miegas sutrikęs. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką. Sunku užmigti, nakties miegas negilus, pabundama per anksti.
- Apetito pokyčiai (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
- Fiziniai skausmai: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija. Vyresniems pacientams būdingesnė somatinė depresijos forma: silpnumas, įvairūs sunkiai lokalizuojami skausmai, stiprėjantys naktį. Dėl somatinių simptomų šie pacientai - dažni specialistų lankytojai, kuriems nediagnozuojama jokia morfologinė priežastis.
Elgesio pokyčiai
- Socialinė izoliacija. Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
- Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos. Pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena. Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi.
- Priklausomybės. Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.
- Sulėtėjusi žmogaus kalba, judesiai.
Kaip sau padėti sergant depresija?
Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kreipkitės pagalbos
Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes. Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą.
Savipagalba
Geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus.
Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena
Fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą.
Taip pat skaitykite: Klientų aptarnavimo darbo planas
Organizmui, kuris padeda išvengti daugelio ligų, kalbama iš tiesų daug. Šiandien sportui, mankštoms suteikiamas dar didesnis vaidmuo. Tai gali būti daugelio ligų kompleksinio gydymo dalis. Pavyzdžiui, depresijos. Pasivaikščiojimai, veikia taip pat kaip ir antidepresantai. Nustatyta, kad sergantieji depresija, kurie mankštinosi, sveiko greičiau. Akivaizdu, kad nauda psichikos sveikatai yra neginčijama. Svarbu, kad sergantysis apskritai užsiimtų fizine veikla. Rekomenduojama rinktis nesudėtingą veiklą, pvz., pasivaikščiojimą. Naudingas vaikščiojimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai.
Svarbu ir tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
Miego higiena ir kokybiškas poilsis
Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O kaip žinome, miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška
Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas
Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete. Slegiančių minčių mažinimas, mažina socialinę izoliaciją.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Psichologinė pagalba
Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje, kurios metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
Medikamentinis gydymas
Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija. Antidepresantai, veikia taip pat kaip ir pasivaikščiojimai.
Stresą mažinantys papildai
Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo.
Kaip padėti sergančiam depresija artimam žmogui?
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Pirmiausia - tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją. Depresija yra didelis išbandymas tiek sergančiajam, tiek jo artimajam.
Atpažinkite depresijos simptomus
Stebėkite sulėtėjusią žmogaus kalbą, judesius. Kartais žmonės, kurie turi labai mažai informacijos apie depresiją, patys nesupranta, jog serga, todėl artimųjų pagalba gali būti labai svarbi padedant atpažinti ligos simptomus. Jeigu žmogus yra linkęs slėpti savo jausmus ir juos laiko savyje, depresija gali pasireikšti per padidėjusį alkoholio vartojimą, per suaktyvėjusias kūno ligas, somatinius pojūčius - nugaros, galvos, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, didelį silpnumą. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Kalbėkite apie depresiją
Priešingai nei kai kurie mano, kalbėjimas apie depresiją, situacijos tikrai nepablogins. Jeigu įtariate, jog žmogus kenčia nuo depresijos, arba artimasis ja serga kurį laiką - nevenkite šios temos. Suteikite progą artimajam apie tai pasikalbėti. Pirmiausia pasakykite, kad jums rūpi jūsų artimasis, jūs jam visada padėsite ir paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu žmogus išsakys depresijai būdingus simptomus, kaip prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, energijos trūkumas, pasitikslinkite, kaip seniai vargina šie simptomai. Sergantis depresija greičiausiai turės kažkokį pasikeitusios būsenos paaiškinimą - nesiginčykite su interpretacijomis, empatiškai išklausykite.
Būkite supratingi ir palaikantys
Klausydami neteiskite, priimkite visus artimojo jausmus. Klausykitės aktyviai - reflektuokite mintis, jausmus, parodykite supratimą. Dažnai sergantys depresija gali kalbėti lėtai, jiems gali būti sunku išreikšti mintis - būkite kantrūs, nepertraukinėkite, skirkite pakankamai laiko suformuoti atsakymą. Kalbėdami būkite pagarbūs - supraskite, kad kiekvienas žmogus į situaciją žiūri savaip. Gerbkite žmogaus autonomiją, užtikrinkite konfidencialumą (išskyrus tais atvejais, kai žmogus gali kelti pavojų savo ar kitų sveikatai). Nekaltinkite žmogaus, jog jis jaučiasi prastai ir priminkite, kad ir jis pats savęs nekaltintų. Depresija yra sutrikimas, lygiai kaip ir kitos ligos. Nesiginčykite su sergančiuoju, tačiau visada priminkite, kad jis nėra „nevykėlis“, „lūzeris“, „visus nuviliantis“ ir jūs jį gerbiate, džiaugiatės, kad jį turite.
Padėkite praktiškai
Padėkite priimti faktą, kad sergant depresija yra tikrai sunku atlikti kasdienius darbus, kaip namų susitvarkymas, valgio gaminimas ar sąskaitų apmokėjimas. Paklauskite, ar galite padėti artimajam praktiškai. Galbūt galite suplauti indus, pagaminti vakarienę, sutvarkyti namus.
Suteikite vilties
Sergant depresija, ateitis gali atrodyti beviltiška, juoda. Nesakykite „susiimk“. Patikėkite, žmogus tikrai nenori jaustis prislėgtas, liūdnas. Nereikalaukite elgtis taip, tarsi artimasis nesirgtų depresija. Nesakykite „pažiūrėk koks esi laimingas“, „daugiau šypsokis“. Nesiūlykite vien tik problemų sprendimo ir nebandykite greitais būdais padėti pasveikti nuo depresijos.
Paskatinkite kreiptis profesionalios pagalbos
Pasiūlykite būdus, kuriais žmogus gali gauti profesionalią pagalbą. Depresijai būdinga apatija, beviltiškumo jausmas ir jėgų trūkumas labai apsunkina pačiam žmogui kreiptis į specialistą. Galite padėti artimajam užsiregistruoti pas psichiatrą, šeimos gydytoją ar psichologą, kuris galėtų įvertinti situaciją. Palaikykite žmogaus sprendimą gydytis medikamentais, tačiau nesmerkite jo, jeigu jis to atsisako. Apdovanokite artimąjį paskatinimais, kad ir šypsena, už nuoseklų psichoterapijos lankymą. Pabrėžkite, kad džiaugiatės, jog žmogus stengiasi sau padėti. Pasiteiraukite, kokios yra pagalbos atsisakymo priežastys. Dažnai žmogui kreiptis pagalbos į specialistą trukdo klaidinantys mitai, jog žmogus prievarta bus laikomas psichiatrinėje ligoninėje, jam bus atimtos vairavimo teisės, žmogus turės „įrašą“, kuris bus prieinamas darbdaviams. Paneikite šiuos mitus, tačiau visada gerbkite žmogaus sprendimą.
Jei yra savižudybės rizika, kreipkitės į greitąją pagalbą
Tais atvejais, kai žmogus išsako suicidinius ketinimus ir yra didelė savižalos ar savižudybės rizika - kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą.
Nepamirškite pasirūpinti savimi
Išlaikykite jums tinkamas ribas - pirmiausia pasirūpinkite savimi, nors ir atrodo, kad kitas žmogus kenčia labiau.
Ar depresija pagydoma?
Depresija nėra nuosprendis, daugeliu atvejų galima pilnai pasveikti. Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.
Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos.
Depresija šaltuoju metų laiku
Rudens ir žiemos sezonai susiję ne tik su dažnomis peršalimo ligomis, bet ir su nuotaikos sutrikimais. Šeimos gydytojas turi stengtis pastebėti pakitusį paciento elgesį ir laiku įtarti nuotaikos sutrikimą, nes šio pobūdžio sutrikimams būdingas sezoniškumas: depresija šaltuoju metu laiku penkis kartus dažnesnė nei įprastai. Tokiems pacientams dera rekomenduoti psichiatro konsultaciją, paaiškinant, kad psichiatras toks pat gydytojas kaip ir visi, tad nėra ko gėdytis. Būtina kovoti su užsilikusia iš sovietinių laikų nuostata, nes Vakarų valstybėse žmonės dažniau kreipiasi į psichiatrą, suprasdami, kad serga, todėl laiku gauna kvalifikuotą pagalbą. Šiems pacientams būtina ir psichologo konsultacija. Komandinis darbas taikant psichoterapiją ir medikamentinį gydymą leidžia pasiekti optimalų rezultatą.
Išvados
Depresija yra rimta liga, kurią reikia gydyti. Svarbu atpažinti simptomus, kreiptis pagalbos ir palaikyti artimuosius, sergančius šia liga.
Lietuvoje depresija diagnozuojama per retai, o pacientai pas specialistą siunčiami dažniausiai kritinės būklės. Įvairūs epidemiologiniai tyrimai pateikia skirtingas išvadas, tačiau tikėtina, kad depresija serga ar sirgo net apie 30 proc. populiacijos. Ligos sunkumas būna skirtingas, pavyzdžiui, didžiąja depresija serga apie 10 proc. populiacijos. Epidemiologiniais tyrimais patvirtinta, kad nuotaikų sutrikimai priklauso nuo genų ir lyties: moterys serga du kartus dažniau negu vyrai. Vyresni žmonės serga dažniau negu jaunesni.
Nuotaikų sutrikimai - savižudybių priežastis. Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal savižudybių skaičių (PSO duomenys). Ši nemaloni patirtis susiklostė dėl keleto priežasčių: posovietinė nuostata į gydytoją psichiatrą ir laiku nesuteikiama pagalba; šeimos gydytojai laiku nediagnozuoja ligos; bloga socialinė ir ekonominė valstybės padėtis. Manoma, kad depresija gali lemti daugiau kaip 70 proc. savižudybių.
Būtina tiksliai ir laiku diagnozuoti nuotaikos sutrikimus, siųsti pas specialistą. Pirmiausia tai turi padaryti šeimos gydytojas, bet gebėti įtarti depresiją turi bet kurios srities specialistas. Žmogaus gydymas - tai ne vieno organo operacija, o sisteminis, holistinis požiūris į žmogų, todėl svarbu pastebėti ir ne savo srities patologiją, rekomenduoti specialisto konsultaciją.
Fizinis aktyvumas sergant depresija
Ypatingai svarbus sergant depresija yra fizinis aktyvumas. Organizmui, kuris padeda išvengti daugelio ligų, kalbama iš tiesų daug. Šiandien sportui, mankštoms suteikiamas dar didesnis vaidmuo. Tai gali būti daugelio ligų kompleksinio gydymo dalis. Pavyzdžiui, depresijos.
Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, veikia taip pat kaip ir antidepresantai. Nustatyta, kad sergantieji depresija, kurie mankštinosi, sveiko greičiau. Mėnesių padidina smegenų žievės elektrinį aktyvumą. Akivaizdu, kad nauda psichikos sveikatai yra neginčijama. Svarbu, kad sergantysis apskritai užsiimtų fizine veikla. Rekomenduojama rinktis nesudėtingą veiklą, pvz., pasivaikščiojimą. Taip pat naudingas vaikščiojimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai.
Smegenų veiklos tyrimai sergant depresija
Mokslininkai naudoja įvairius depresijos tyrimo instrumentus - elektroencefalogramos analizės metodą. Tyrimas buvo suskirstytas į du etapus. Terapijos, nauda gydant sergančius sunkia depresijos forma. Elektroencefalogramos duomenys yra skirtingi. Užrašo smegenų kalbą. Mėnesių padidina smegenų žievės elektrinį aktyvumą.
Vaiko elgesys, rodantis, kad jis patiria sunkumų
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.