Depresija - tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris veikia žmogaus emocijas, mąstymą ir elgesį. Tai daugiau nei tiesiog liūdesio jausmas, depresija gali trukdyti kasdienei veiklai, darbui, socialiniam gyvenimui ir netgi fizinei sveikatai. Ši liga paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, todėl labai svarbu suprasti jos priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
Depresijos Simptomai
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Dažniausi simptomai yra:
- Nuolatinis liūdesys ar tuštumos jausmas
- Energijos stoka ir nuovargis
- Praradęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą
- Sumažėjusi ar padidėjusi apetito kontrolė
- Miego sutrikimai (nemiga ar per didelis mieguistumas)
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti informaciją
- Beviltiškumo jausmas ar mintys apie savižudybę
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad depresija diagnozuojama, kai ši būklė tęsiasi dvi savaites ir ilgiau.
Galimos Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys gali būti įvairios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Šiuo metu taikomas bio-psicho-socialinis požiūris, kuris apima šiuos aspektus:
- Genetiniai veiksniai: Yra tyrimų, patvirtinančių, kad depresija gali būti paveldima. Asmenys, kurių šeimoje buvo psichikos sutrikimų atvejų, turi didesnę riziką susirgti depresija.
- Cheminis disbalansas smegenyse: Depresija dažnai pasireiškia dėl neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, disbalanso.
- Psichologinės traumos ir stresas: Stresiniai gyvenimo įvykiai, tokie kaip netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansiniai sunkumai, gali būti katalizatoriumi, sukeliančiu depresijos simptomus.
- Lėtinės somatinės ligos: Vienas iš reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt.
- Aplinkos veiksniai ir asmeninės patirtys: Ankstyvosios gyvenimo traumos ir praradimai taip pat gali būti depresijos atsiradimo priežastys.
- Maistinių medžiagų trūkumas: Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad nerimo, nuotaikos sutrikimus gali pagilinti ir maistinių medžiagų trūkumas organizme, ypač - cinko ir seleno.
Depresija ir Sunkios Ligos
Dvi ligos, pasireišdamos kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą. Tai gali būti tiek blogo gydymo rekomendacijų laikymosi, tiek abiejų ligų blogesnių baigčių priežastis. Problema ta, kad depresiją diagnozuoti tokiais atvejais gana sunku, nes dauguma ligonių niekuomet nesikreipia į psichikos sveikatos specialistus, didžioji dalis sergančiųjų somatinėmis ligomis skundžiasi vien somatiniais negalavimais, depresijos dažniausiai būna užmaskuotos.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Tyrimų duomenimis, depresija gali sumažinti sergančiųjų ankstyvų stadijų krūties vėžiu išgyvenamumą. Hjerl K. ir bendraautoriai, tirdami ryšį tarp depresijos ir mirštamumo sergant krūties vėžiu, nustatė, kad depresija prieš operaciją padidina mirštamumo riziką vėlyvų stadijų krūties vėžiu sergančioms moterims. Be to, tyrimai rodo, kad, kai depresija ir rimta liga egzistuoja kartu, abiejų simptomai yra sunkesni negu tada, kai šios ligos pasireiškia atskirai.
Kita vertus, ne tik pati onkologinė liga, kaip stiprus stresogeninis veiksnys, gali būti kartu pasireiškiančios depresijos priežastis. Daugelis vaistų, skiriamų gydant onkologines ligas, gali taip pat sukelti depresijos simptomus.
Depresija gali pabloginti ir kitas būkles, tokias kaip alkoholizmas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat valgymo sutrikimai. Štai valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija, kartu su depresija pasireiškia nuo 50 iki 75 proc. atvejų. Gėdos, kaltės ir savivertės trūkumo jausmai, kurie būdingi tokių sutrikimų turintiems žmonėms, yra ir bendri depresijos simptomai. Tokiu atveju, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar jį vargina valgymo sutrikimai, sunku pasakyti, kas yra priežastis, o kas - pasekmė. Depresijos gydymas turi teigiamą įtaką siekiant sumažinti kitų kartu pasireiškiančių ligų ar sutrikimų simptomams, ir, atvirkščiai - depresijos simptomai dažnai mažėja, kai tinkamai gydomi kiti negalavimai.
Žinia apie numatomą chirurginę operaciją, ypač jei ji sudėtingesnė, paprastai bet kuriam žmogui sukelia nerimą ir baimę. O jei asmuo dar serga depresija, tai gali sutrukdyti priimti tinkamus sprendimus ir kartais net pabloginti gydymą, ypač kai nesilaikoma gydytojų nurodymų. Be abejo, kaip buvo minėta, įtampa, taip pat ir tokia, kaip numatoma operacija, gali sukelti depresiją. O tiems žmonėms, kurie sirgo depresija ar turi polinkį ja sirgti, taip pat tiems, kurie turi šia liga sirgusių ar sergančių artimų giminaičių, yra dar didesnė tikimybė, kad depresija išvystys įtampos ar ligos metu.
Kaip rodo tyrimai ir klinikinė patirtis, net nedidelio laipsnio depresija padidina koronarinių sindromų pasikartojimo dažnį, taip pat ir sergančiųjų širdies ligomis mirštamumą. Tyrimais įrodytas ryšys tarp depresijos ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies infarkto. Kaip rodo patirtis, 15-20 proc. sergančiųjų širdies ligomis būklė atitinka sunkios depresijos diagnozės reikalavimus ir dar daugelis kenčia nuo švelnesnių depresijos formų. Manoma, kad nuo 10 iki 30 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija. Pastebėta, kad sergančiųjų vėžiu sergamumas depresija priklauso ir nuo amžiaus bei vėžio būklės. Tačiau pastebėta, kad dauguma šių ligonių nesako savo onkologams apie depresiją. Dažniausiai jie nenori trukdyti gydytojui, kad susitelktų prie vėžio gydymo. Kita vertus, jie patys į depresiją žiūri kaip į psichikos ligą ir jaučia dėl to gėdą. Tuo tarpu į sergančiųjų onkologinėmis ligomis depresiją reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, kadangi tokiais atvejais depresijos simptomus labai sunku įvertinti, nes energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), judesių sulėtėjimas, miego sutrikimai (būdinga, kad pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai), apetito pokyčiai, įvairių kūno vietų skausmai gali atsirasti ir nuo gydymo, kai skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Depresija Skatina Ligos Pasikartojimą
Dar viena problema, kylanti gydant asmenis, kuriems išsivysto depresija, yra ligos recidyvai bei ūminis skausmas. Kaip nustatė tyrimą atlikę Johns Hopkins ligoninės Baltimorėje mokslininkai, labiau tikėtina, kad pacientams, kuriems pasireiškia depresija praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, metams per 5 metus po operacijos vėl atsiraskrūtinės skausmas ir kiti širdies negalavimai, ir tai labiau būdinga vyrams nei moterims. Kaip teigia autoriai, jau anksčiau nustatyta, kad depresija priveda prie blogesnių gydymo rezultatų. Tačiau paaiškėjo, kad depresija, neišnykstanti praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, yra svarbus vėlesnių širdies ligų, ypač anginos, rizikos veiksnys. Todėl tyrėjai siūlo įvertinti pacientų, kuriems atliekamos širdies operacijos, būklę, ar nesivysto depresija praėjus mėnesiui po operacijos ir, jei reikia, depresiją gydyti. Tyrimo metu 172 pacientų buvo klausiama apie jų psichikos būseną prieš operaciją ir praėjus mėnesiui ir penkeriems metams po operacijos. Kiekvieną kartą buvo tikrinami medicinos duomenys. Rezultatai parodė, kad 32 proc. pacientų buvo prislėgti prieš chirurginę operaciją, 28 proc. prislėgta nuotaika neišnyko praėjus mėnesiui po operacijos, 21 proc. išliko vienerius metus ir 16 proc. nuotaika nepagerėjo praėjus penkeriems metams. Nustatyta, kad stipriausias ryšys buvo vieną mėnesį po chirurginės operacijos.
Veiksmingas Būdas - Kalbėjimo Terapija
Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, kad bendravimas su sergančiaisiais depresija po koronarinių arterijų operacijos gali pagerinti tokių pacientų gyvenimo kokybę. Nors vainikinių arterijų operacija pagerina sergančiųjų būklę, tačiau 20-25 proc. pacientų po šios operacijos pasireiškia depresija. Be to, sergantiesiems depresija būna blogesni ir klinikiniai rezultatai, tarp jų ilgalaikiaikrūtinės skausmai ir didesnis pakartotinio hospitalizavimo ir mirties pavojus. Tyrimo metu slaugytojos telefonu bendravo su pacientais po koronarinių arterijų operacijos ir derino savo veiksmus su klinikine komanda, sudaryta iš psichiatro, psichologo ir terapeuto. Tyrimas atliktas su 453 pacientais iš septynių Pitsburgo rajono ligoninių, nuo 2004 iki 2007. Iš jų 302 sirgo depresija ir atsitiktiniu būdu buvo atrinkti bendrauti aštuonis mėnesius telefonu ar į paprasto depresijos gydymo grupę. 151 pacientas depresija nesirgo. Buvo stebima į tyrimą atrinktų pacientų gyvenimo kokybė, fizinis funkcionavimas, nuotaikos simptomai, pakartotinis hospitalizavimas, sveikatos priežiūros kainos ir mirties atvejai. Paaiškėjo, kad 50 proc. asmenų, su kuriais bendravo slaugytojos, sumažėjo depresinė nuotaika, palyginti su 29,6 proc., kai pacientai gydyti įprastu būdu. Beje, vyrams tokia gydymo taktika davė daugiau naudos nei moterims. Tačiau, kaip pažymėjo tyrimo vadovas Bruce L. Rollman, tų asmenų, kurie depresija nesirgo, tiek fizinis funkcionavimas, tiek gyvenimo kokybė buvo geresnė nei bet kurios iš depresija sirgusių pacientų grupių.
Depresijos Gydymo Būdai
Nepaisant priežasties, depresija yra gydoma būklė, o tinkamas gydymas gali padėti atkurti gyvenimo kokybę. Efektyvus depresijos gydymas dažnai apima kelių metodų derinį:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius. Paprastai prireikia 10-15 konsultacijų, kad atsirastų pastebimas būklės pagerėjimas.
- Vaistai: Antidepresantai padeda reguliuoti smegenų cheminį balansą. Gydytojas gali didinti vaistų dozę arba keisti vaistus, jei po kelių savaičių pagerėjimo nebus.
- Pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS): Tai neinvazinė neuromoduliacijos technika, naudojanti magnetinius impulsus specifinėms smegenų sritims stimuliuoti. Depresijos gydymui rTMS dažniausiai taikoma dorsolateralinei prefrontalinei žievei - smegenų sričiai, atsakingai už emocijų reguliavimą ir nuotaikos kontrolę.
- Elektrokonvulsinė terapija (ECT): ECT gali būti veiksminga sunkių atvejų atveju, kai kiti gydymo metodai neduoda rezultatų.
- Sveikas gyvenimo būdas: Reguliari fizinė veikla ir socialinė parama yra labai svarbūs.
- Mityba: Moksliniai tyrimai patvirtina, kad cinko trūkumas didina depresijos riziką. Cinkas atlieka svarbų vaidmenį serotonino - „laimės hormono“, atsakingo už nuotaiką, miegą, apetitą ir bendrą savijautą - gamyboje ir reguliavime. Selenas, savo ruožtu, gali turėti antidepresinį ir raminamąjį poveikį dėl savo vaidmens moduliuojant įvairias neurotransmiterių sistemas, kurių disbalansas tiesiogiai atsakingas už depresijos ir nerimo sutrikimų išsivystymą.
rTMS Terapija
rTMS - tai neinvazinė neuromoduliacijos technika, naudojanti magnetinius impulsus specifinėms smegenų sritims stimuliuoti. Depresijos gydymui rTMS dažniausiai taikoma dorsolateralinei prefrontalinei žievei - smegenų sričiai, atsakingai už emocijų reguliavimą ir nuotaikos kontrolę. Magnetiniai impulsai stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą, padėdami atkurti natūralų smegenų veiklos balansą. Šis metodas ypač naudingas pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai, tokie kaip vaistai ar psichoterapija, nepadėjo pasiekti teigiamų rezultatų. rTMS terapija yra saugi, nesukelia skausmo ir nereikalauja anestezijos. Dažniausiai pacientai patiria pagerėjimą jau po kelių seansų, tačiau pilnas gydymo kursas gali užtrukti kelias savaites.
Kaip Sau Padėti Sergant Depresija
Yra daugybė būdų, kaip galite sau padėti, jeigu sergate depresija:
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
- Venkite alkoholio: Sergantiems depresija asmenims - alkoholio poveikis būna labai negatyvus.
- Kreipkitės pagalbos: Depresija yra reali liga ir kas svarbiausia - yra efektyvių jos gydymo būdų. Jeigu galvojate, kad jums galėtų būti depresija - būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichoterapeutą.
- Reguliariai sportuokite:
- Laikykitės sveikos ir subalansuotos mitybos:
- Venkite psichoaktyviųjų medžiagų, ypač alkoholio ir narkotikų, vartojimo:
- Išlaikykite subalansuotą darbo ir poilsio režimą bei pakankamai išsimiegokite:
- Praktikuokite meditaciją ar jogą:
- Praktikuokite sąmoningumo („mindfulness“) praktikas:
Kuo Pasižymi Nerimo Sutrikimai ir Depresija
Pasak B. Domarkaitės, nors nerimą ar liūdesį kartais gali jausti kiekvienas žmogus, - žmonės, kenčiantys nuo psichikos sutrikimų, šiuos jausmus patiria labai intensyviai ir pernelyg stipriai. „Nerimo sutrikimus dažnai lydi fizinė įtampa ir kiti elgesio bei kognityviniai simptomai. Pavyzdžiui, sunkumai susikaupti, priimti sprendimus, dirglumas, drebulys, virpėjimas, pykinimas, pilvo diegliai, prakaitavimas, miego sutrikimai, gresiančio pavojaus, panikos ar pražūties jausmas“, - sako gydytoja.
Depresija, anot psichiatrės, priskiriama nuotaikos sutrikimams ir dažniausiai pasireiškia liūdesiu, bloga nuotaika, energijos trūkumu, prarastu gyvenimo džiaugsmu, sutrikusiu miegu, sumažėjusiu apetitu, savivertės ir pasitikėjimo savimi nuosmukiu, kaltės, beviltiškumo jausmu ir kitais simptomais. „Kai depresija ar nerimas pasireiškia tarsi netipiniais „veidais“ - libido, apetito, miego sutrikimais ar fiziniais skausmais ir kitais nemaloniais fiziniais pojūčiais, pacientai neretai ieško problemų priežasties pas įvairių sričių gydytojus. Ir tik tada, kai buvo atmesta bet kokia kita galima fiziologinė liga, jie kreipiasi į psichiatrus“, - pastebi medikė.
Nerimo ir nuotaikos sutrikimai taip pat gali padidinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką ir netgi paskatinti savižudiškas mintis ar elgseną.
Veiksniai, Provokuojantys Nerimo ir Depresijos Atsiradimą
Pasak gydytojos Brigitos, nerimo sutrikimų ar depresijos išsivystymui didelę reikšmę turi žmogaus patirti išgyvenimai, sunkumai, netektys. Neabejotina, kad ir šiuolaikinis gyvenimo tempas bei visuomenės primetami (ir paties žmogaus sau keliami) lūkesčiai gali prisidėti prie šių ligų atsiradimo. „Socialinių medijų sukurtas iliuzinis įvaizdis apie tobulą gyvenimą taip pat gali skatinti savęs nuvertinimo, savigraužos, gėdos, kaltės, nerimo patyrimą“, - priduria ji.
Gydytojos teigimu, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad be psichologinių išgyvenimų, vidinio skausmo ar kančios, nerimo, nuotaikos sutrikimus gali pagilinti ir maistinių medžiagų trūkumas organizme. Ypač - cinko ir seleno. „Žmogaus organizme cinkas yra antras pagal paplitimą mikroelementas. Jis yra būtinas tinkamam smegenų vystymuisi bei funkcionavimui. Net ir nedidelis šio mineralo trūkumas gali sutrikdyti smegenų veiklą“ - sako ji.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad cinko trūkumas didina depresijos riziką. Cinkas atlieka svarbų vaidmenį serotonino - „laimės hormono“, atsakingo už nuotaiką, miegą, apetitą ir bendrą savijautą - gamyboje ir reguliavime. Tai yra vienas iš pagrindinių veikimo mechanizmų, lemiančių cinko antidepresines savybes. „Nustatyta, kad cinkas gerina nuotaiką tiek sergantiems depresija, tiek ja nesergantiems. Taip pat yra žinoma, kad papildomas cinko vartojimas gali sustiprinti tam tikrų antidepresantų poveikį ir pagerinti bendrą gydymo rezultatą“, - aiškina B. Domarkaitė.
Selenas, savo ruožtu, gali turėti antidepresinį ir raminamąjį poveikį dėl savo vaidmens moduliuojant įvairias neurotransmiterių sistemas, kurių disbalansas tiesiogiai atsakingas už depresijos ir nerimo sutrikimų išsivystymą. „Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių seleno kiekis organizme yra žemas, dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus. Papildomas seleno vartojimas gali sumažinti šiuos simptomus ir pagerinti nuotaiką, ypač jei yra nustatytas šio mikroelemento trūkumas”, - pabrėžia gydytoja.
Be to, selenas padeda palaikyti pažintines funkcijas. Nustatyta, kad ypač senyvo amžiaus žmonės, turintys žemą seleno kiekį, dažniau patiria kognityvinius sutrikimus, tokius kaip susilpnėjęs informacijos apdorojimas ir įsisavinimas, dėmesio koncentracija. Selenas svarbus ir skydliaukės hormonų gamybai, o šie hormonai tiesiogiai veikia nuotaiką, energiją ir psichikos būklę. „Tiek per didelis, tiek per mažas seleno kiekis gali sutrikdyti oksidacinius ir uždegiminius procesus. Tai yra dar vienas mechanizmas, galintis paaiškinti pastebėtą ryšį tarp seleno kiekio ir depresijos”, - priduria gydytoja.
Svarbu Nebijoti Konsultuotis su Psichiatrais
Pasak B. Domarkaitės, jei kamuoja nuolatinis nerimas ar prislėgta nuotaika, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su psichiatru. „Iš klinikinės patirties pastebiu, jog kai simptomatika yra įsisenėjusi - tęsiasi ilgą laiką ir vis intensyvėja, - ją ir koreguoti tampa sudėtingiau“, - sako gydytoja.
Vis tik gydytoja Brigita džiaugiasi, kad psichikos sveikatos ligoms būdinga stigma silpnėja ir nebėra tokia gaji, kaip prieš 5-10 metų. „Jauni žmonės žymiai drąsiau kreipiasi pagalbos, yra labiau linkę analizuoti ir suprasti, kas su jais vyksta. Rečiau ir sunkiau pas psichiatrus kreipiasi vyresni žmonės - atrodo, kad stigma jiems vis dar labai reikšminga. Pastebiu ir tai, kad pacientai lengviau ateina konsultuotis po to, kai juos paskatina šeimos gydytojai“, - savo patirtimi dalijasi medikė.
„Skatinu žmones nebijoti psichiatrams užduoti klausimų apie tai, kas jus neramina. Svarbu pasidalinti bet kokiomis susirūpinimą, nerimą keliančiomis mintimis - tiek apie gydymą, tiek apie save. Natūralu, kad yra sunku atvirauti, išreikšti savo vidinį skausmą, mintis, patirtis. Tačiau paskirti tinkamus medikamentus nėra vienintelė mūsų - gydytojų psichiatrų - užduotis. Mes taip pat padedame žmogui atsiverti, pačiam daugiau suprasti apie save“, - teigia B. Domarkaitė.
Gydytoja taip pat priduria, kad ne visais atvejais, kai pacientai patiria nerimo ar depresijos simptomus, reikalingas medikamentinis gydymas. „Dažnai gali padėti psichoterapija, kuri leidžia geriau pažinti ir suprasti save, ugdyti savirefleksiją, išmokti atpažinti bei įvardinti savo jausmus, emocijas. Tačiau jei simptomai yra itin intensyvūs ir neigiamai veikia asmeninį, socialinį ar profesinį gyvenimą, medikamentai gali labai padėti, ir nereikėtų jų bijoti“, - teigia gydytoja.
tags: #depresijos #priežastys #tyrimai