Kaip apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe: išsami apžvalga

Psichologinis smurtas darbe, dar žinomas kaip mobingas, yra rimta problema, turinti neigiamos įtakos asmens sveikatai, gerovei ir produktyvumui. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra psichologinis smurtas darbe, kaip jį atpažinti, kokios jo priežastys ir pasekmės, bei pateiksime patarimų, kaip apsisaugoti nuo šio žalingo reiškinio.

Kas yra psichologinis smurtas darbe?

Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Mobingas darbo vietoje yra laikomas ilgą laiką (pusmetį ir daugiau) trunkantis nuoseklus planingas teroras, nukreiptas prieš pavienius asmenis ar nedideles jų grupes. Tai nėra vienkartinis konfliktas, bet ilgalaikis ir emociškai alinantis procesas.

Atliekant gyvūnų būdo tyrimus dar prieš pusšimtį metų gyvūnų psichologijos ekspertas Konrad Lorenz pastebėjo, kad gyvūnų būrys gali susivienyti ir savo elgesiu išvyti ne tik grėsmę keliančius priešus, tačiau ir saviškius. Toks fenomenas, kai grupė narių su pavieniu individu elgiasi sistemingai iškirtinai, o tas individas savo ruožu palieka savo būrį, vadinamas mobingu.

Psichologinio smurto formos

Mobingas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:

• Ignoravimas arba izoliavimas: Darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai. Tai sukelia atskirties jausmą ir menkina profesinį vertingumą. Vengimas bendrauti, lydimas demonstratyvių, paniekinančių gestų, kalbėjimas užuominomis, tiesiogiai nieko nepasakant; ignoravimas ar uždraudimas bendrauti su auka kitiems kolektyvo nariams; nepagrįstas aukos darbo vietos perkėlimas atskiriant jį nuo bendradarbių.
• Apkalbos, šmeižtas, melaginga informacija: Kolegos ar vadovas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotoją, kursto nepasitikėjimą, kuria priešišką aplinką.
• Nuolatinė nepagrįsta kritika: Darbuotojas kaltinamas dėl menkiausių klaidų, net jei jų nepadarė, nuvertinami pasiekimai, nepaisoma pastangų. Liguistas neigimas ir abejojimas teigiamais aukos darbo rezultatais, darbo įnašu, priimtais sprendimais ir t.t.
• Nepagarbūs komentarai, pašaipos: Žeminančios pastabos, sarkazmas, pasityčiojimas iš išvaizdos, kalbos manieros ar asmeninių įsitikinimų.
• Užduočių ignoravimas arba jų sudėtingumo iškreipimas: Darbuotojui skiriamos beprasmės arba žeminančios užduotys, arba atvirkščiai - per didelis darbo krūvis, nesuteikiant reikiamų priemonių ar informacijos.
• Grasinimai ir spaudimas: Netiesioginiai ar tiesioginiai signalai apie galimą atleidimą, pareigų sumažinimą, grasinimai reputacijai ar karjerai.

Išskyrimas, psichologinis teroras, gąsdinimai ar priekabiavimas yra vieni ryškiausių mobingo skiriamųjų ženklų.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Mobingo tipai

Mobingas darbe, kaip ir priekabiavimas, gali būti horizontalusis arba vertikalusis.

• Horizontalusis mobingas: Spaudimą patiriate iš to paties rango kolegų.
• Vertikalusis mobingas: Dažnai aukštesnes pareigas užimantys asmenys, kontroliuodami už save žemesnes pareigas užimantį darbuotoją, neretai sau leidžia elgtis itin nederamai ir nebijo pasėkmių.

Psichologinio smurto priežastys

Psichologinis smurtas įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai.

Dažna darbuotojų kaita, neapibrėžtos, neaiškios pareigos, per didelė sprendimų priėmimo laisvė, kontrolės trūkumas arba, priešingai, perdėta kontrolė ir autonomijos trūkumas - dažnai tai įvardijama, kaip blogas organizacijos mikroklimatas yra palankūs ženklai formuotis mobingui.

• Organizacinės priežastys: Organizacinis - būdingas organizacijoms, kuriose stinga bendradarbiavimo kultūros, vientisos vertybių sistemos, vyrauja abejotina lyderiavimo kokybė, dviprasmiškumas, vaidmenų konfliktai, nekreipiama dėmesio ar net palaikomos intrigos bei apkalbos, kur puolėjui sudaromas palankus klimatas, nes nėra atsakomybės už netoleruojamą elgesį (nes jis toleruojamas).
• Socialinės priežastys: Socialinis - atsiranda dėl ignoruojamų konfliktų (pvz., kai nepastebimi jokie konfliktai ir neįsitraukiama į jų sprendimą), vadovų grįžtamojo ryšio darbuotojams apie jų darbą nebuvimas, giminystės ar intymūs ryšiai kolektyve, netolygus darbo krūvio paskirstymas. Socialinio lygmens mobingas gali atsirasti, kai darbuotojai pastebi, kad karjeros galimybes nulemia santykis su vadovu, o ne darbiniai sugebėjimai, kai vyrauja spontaniški ir dvigubų standartų sprendimai, t. y.

Aukos portretas

Aukos portretas: išsiskiriantis (pvz., darbinėmis ar asmeninėmis savybėmis, kompetencijomis, gebėjimais, vertybėmis ar jų laikymusi), sąžiningas, itin orientuotas į darbą ir jo rezultatus asmuo. Pagal Dieter Zapt ir jo kolegas, tai dažniau moteris nei vyras.

Psichologinis smurtas darbe gali paveikti bet kurį asmenį, tačiau kai kurios grupės susiduria su didesne rizika:

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

• Naujai įsidarbinę darbuotojai: neturintys įsitvirtinusios pozicijos organizacijoje dažnai tampa lengvu taikiniu.
• Kompetentingi ar išsiskiriantys specialistai: jų profesionalumas gali kelti grėsmę kitiems darbuotojams ar vadovams, todėl jie patiria pavydą ar konkurenciją.
• Darbo rinkoje pažeidžiamos grupės: mažumų atstovai, asmenys su negalia, vyresnio amžiaus darbuotojai ar emigrantai dažnai susiduria su diskriminacija ir atstūmimu.
• Tylios, intravertiškos asmenybės: tokie darbuotojai rečiau gina savo teises, nesiekia atviro konflikto, todėl tampa patogiais taikiniais smurtiniam elgesiui.

Psichologinio smurto pasekmės

Mobingas ne tik mažina žmogaus motyvaciją ir gebėjimą dirbti, pasitenkinimą darbu, bet ir žaloja fizinę bei psichinę sveikatą, pasitikėjimą savimi, menkina savivertę. Mobingas pažeidžia ne tik žmogaus darbinę veiklą, bet ir asmeninį gyvenimą. Mobingas kenkia psichinei žmonių sveikatai, o psichikos sveikatos sunkumų turintis asmuo yra iš dalies arba visai nedarbingas. Mobingo apraiškos tiesiogiai ar netiesiogiai daro neigiamą poveikį ir organizacijos reputacijai.

Psichologinis smurtas darbe daro įtaką ne tik psichologinei būsenai, bet ir fizinei sveikatai bei profesiniam gyvenimui.

• Psichologiniai padariniai: Nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa. Ši patirtis keičia įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį, susijusius su pasitikėjimu, teisingumu. Mobingas pažeidžia asmens profesinį tapatumą, iškreipia darbo patirties ir jo tęstinumo suvokimą, turi įtaką asmeninei ir darbo reputacijai, asmens funkcionavimui šeimoje ir kitose asmeninio gyvenimo sferose.
• Fiziniai simptomai: Dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis. Moksliškai pagrįsta, kad mobingas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis (Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tai laikoma viena iš dažniausių mirties priežasčių), virškinamojo trakto, miego sutrikimais, galvos skausmu, nuovargiu, išsekimu, imuniteto nusilpimu.
• Profesinės pasekmės: Produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
• Socialinė izoliacija: Žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
• Karjeros griūtis: Dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos. Kartais moterys būna priverstos palikti darbą, rodos, dėl labai paprastos priežasties - negali pakelti psichologinio spaudimo.

Potrauminiam stresui, depresijai, kurie taip pat gali būti susijęs su mobingo patirtimi praeityje, tikriausiai tektų paskirti visą straipsnį.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?

Atpažinti psichologinį smurtą darbe svarbu kuo anksčiau, nes vėluojant situacija gali blogėti. Pasikartojantys nemalonūs veiksmai, net jei jie atrodo nedideli, gali būti emocinio smurto ženklas.

Svarbūs klausimai, padedantys atpažinti mobingą:

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

• Ar jūsų darbe vyrauja nuolatinė įtampa?
• Ar jaučiatės nuolat stebimas, kritikuojamas ar vertinamas neobjektyviai?
• Ar patiriate tyčinį izoliavimą ar informacijos slėpimą?
• Ar bijote reikšti nuomonę ar siūlyti idėjas, nes baiminatės neigiamos reakcijos?
• Ar jūsų kolegos ar vadovas jus menkina, net kai pasiekiate gerų rezultatų?

Jeigu į kelis klausimus atsakėte „taip“, verta rimtai apsvarstyti galimybę, kad susidūrėte su mobingu. Kaip suprasti, kad patiriamas ilgalaikis psichologinis stresas darbe (mobingas) Jums kenkia? Kaip ir bet kokios kitos ilgai besitęsiančios stresinės situacijos daro žalą psichinei ir fizinei sveikatai. Tai gali pasireikšti nuovargiu, nemigos, nerimo, mitybos sutrikimais, panikos priepuoliais.

Kaip apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe?

Apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe galima tiek individualiomis pastangomis, tiek pasitelkiant organizacijos mechanizmus.

Asmeniniai žingsniai

• Veskite dienoraštį: Fiksuokite, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis su jumis netinkamai elgėsi. Užfiksuokite visus incidentus - datą, laiką, dalyvius, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai gali būti svarbu teisiniame procese ar skunde vadovybei.
• Bendraukite raštu: Pirmiausia darbuotojas turėtų stengtis su asmeniu, kuris demonstruoja neigiamą elgesį, bendrauti raštu. Kitaip tariant, įtraukti jį į diskusiją, kad paaiškėtų tikrieji ketinimai. Taip pat labai svarbu nebijoti tokį pokalbį įrašyti.
• Ieškokite liudytojų: Jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
• Pasikalbėkite su vadovu ar HR: Išsakykite savo poziciją konstruktyviai ir su įrodymais. Jei Jūsų pastangos užgesinti konfliktą baigiasi bergždžiai, informuokite savo tiesioginį vadovą. Jei darbdavys nesiima veiksmų, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI.
• Naudokitės psichologo paslaugomis: Daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą. Jei ne - kreipkitės į išorės specialistą. Pasikalbėti su psichologu apie patiriamus sunkumus ir savijautą visada pravartu. Psichologas padės įvardinti patiriamus jausmus, išklausys Jus nesmerkdamas ir nevertindamas. Nuramins ir pastiprins. Kartu ieškos problemos sprendimo būdo ir paskatins Jus imtis konkrečių veiksmų situacijai keisti. Kartais užtenka 2-3 susitikimų su psichologu, kad žmogus atrastų jėgų ir rastų racionalių būdų problemai spręsti.
• Ieškokite teisinės pagalbos: Jei manote, kad jumis tokiu būdu norima atsikratyti, ir situacija nesikeičia, galite ieškoti teisinės pagalbos.
• Nedelskite ginti savo interesus: Nebūtina likti dirbti toje pačioje įmonėje, tačiau geriausia pradėti ginti savo interesus ir inicijuoti procesą dar tuo metu, kai darbuotojas vis dar dirba. Tuomet lengviau surinkti įrodymus, nes dar yra prieiga prie tam tikrų duomenų.
• Rūpinkitės savimi: Jei kol kas neturite galimybių ar ryžto prieš mobingą kovoti formaliais keliais, belieka pirmąją pagalbą suteikti pačiam sau. Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad stresą mums sukelia ne pačios problemos ar įvykiai, bet mūsų reakcijos į juos. Taigi, skirkite laiko sau ir apmąstykite kokioje situacijoje esate. Supratę ir įsisąmoninę streso priežastį ir jo keliamas emocijas, galėsite keisti mąstymą ir santykį su streso keliamomis aplinkybėmis. Antra, paprastomis priemonėmis padėkite savo kūnui susidoroti su užplūstančiomis emocijomis. Tai gali būti paprasti kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje, net toks paprastas dalykas kaip Jūsų mylimo augintinio glostymas. Žinoma, bendravimas su šeimos nariais, draugais pagerina savijautą.

Organizacijos atsakomybė

Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).

• Aiški politika prieš smurtą darbe: Įmonėje turi būti apibrėžti veiksmai, kurie laikomi mobingu, ir nustatytos elgesio taisyklės.
• Vidaus skundų tvarka: Darbuotojai turi žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių aprašas, kuris numato tam tikras pareigas darbdaviams. Viena iš pareigų - patvirtinti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei registravimo tvarką, kad kiekvienas darbuotojas žinotų, kur ir į ką kreiptis, kad galėtų ginti savo interesus ir apsisaugoti nuo smurto bei priekabiavimo.
• Vadovų mokymai: Vadovai turi būti apmokyti, kaip atpažinti ir sustabdyti smurtinį elgesį kolektyve. Čia ypač svarbūs specializuoti mobingo mokymai, padedantys suprasti psichologinio spaudimo mechanizmus ir tinkamą reagavimą į juos. Taip pat visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, privaloma organizuoti mokymus šia tema.
• Psichologinė parama: Organizacija turėtų siūlyti galimybę darbuotojams kreiptis į emocinės gerovės specialistus.
• Sukurti mechanizmus pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą: Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.

Teisinė apsauga nuo smurto darbe Lietuvoje

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.

Galimi veiksmai:

• Kreiptis į darbo ginčų komisiją: Jei problema neišsprendžiama viduje.
• Informuoti Valstybinę darbo inspekciją: Pateikti skundą dėl mobingo. Jei darbdavys nesiima veiksmų, darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI“, - akcentuoja Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė L. E. E. 2021 m. Valstybinė darbo inspekcija gavo 118 skundų, 2022 m. - 238, o 2023 m. - jau 298.
• Ieškoti profesinių sąjungų pagalbos: Jos gali padėti ginti darbuotojo teises.
• Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo: Jeigu buvo patirtas psichologinis ar materialinis nuostolis.

„Darbo kodeksas tiesiogiai nevartoja mobingo sąvokos, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įstatyme įtvirtintas smurto, įskaitant psichologinio, ir priekabiavimo draudimas. „Visgi svarbu akcentuoti, kad atleidžiant darbuotoją už psichologinį smurtą ar priekabiavimą, būtini įrodymai - dokumentai, SMS žinutės, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, taip pat liudininkų parodymai, - pabrėžia L. Mironovienė.

VDI pabrėžia, kad Darbo kodeksas nedraudžia pakartotinai priimti į darbą darbuotoją, kuris anksčiau buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Išvados

Psichologinis smurtas darbe - tai ne tik asmeninis konfliktas, bet ir rimta problema, veikianti organizacijos kultūrą ir darbuotojų sveikatą. Mobingas psichologinis smurtas darbe neturi būti toleruojamas - būtina jį atpažinti, įvardyti ir imtis veiksmų.

Sąmoningumas, švietimas ir aiškūs organizaciniai veiksmai yra raktas į saugesnę darbo aplinką. Emocinis smurtas darbe yra nepriimtinas, todėl kiekvienas darbuotojas turi teisę jaustis gerbiamas, girdimas ir saugus.

Jei pastebėjote mobingo požymius - nedelskite. Ieškokite pagalbos, fiksuokite įvykius ir naudokitės turimais teisiniais ir vidiniais ištekliais. Atminkite, kad Jūs nesate vieni ir turite teisę į pagalbą bei apsaugą.

tags: #kaip #iveikti #psichologini #smurta #darbe