Darbo dienos, kupinos įtampos, greitų terminų, nuolatinių pokyčių ir komunikacijos trikdžių, tapo įprasta realybe daugelyje organizacijų. Tačiau ar tikrai susimąstome, kokį poveikį toks ritmas turi žmogaus sveikatai? Šiame straipsnyje gilinamės į darbinio streso ir jo įtakos sveikatai klausimus, remiantis darbo ir organizacinės psichologijos tyrimais.
Streso Samprata ir Šaltiniai Organizacijoje
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra stresas ir iš kur jis kyla. Stresas darbe gali būti apibrėžiamas kaip fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija į įvairias darbo aplinkos sąlygas, kurios viršija asmens galimybes ir sukelia diskomfortą. Trumpalaikis stresas gali net padėti - suaktyvinti dėmesį, skatinti sprendimų priėmimą. Tačiau ilgalaikis stresas, ypač jei žmogus nejaučia jokios emocinės ar struktūrinės paramos, gali sukelti rimtų problemų. Stresą darbe dažniausiai sukelia ne pats darbas, o darbo organizavimo kultūra.
Emociniai Streso Šaltiniai
Darbo aplinkoje egzistuoja įvairūs emociniai streso šaltiniai. Per didelis darbo krūvis, kai darbuotojai jaučiasi priblokšti užduočių, gali sukelti stresą. Darbuotojai, kurie jaučia, kad jų pastangos nėra vertinamos arba nesulaukia tinkamo palaikymo iš vadovų, dažnai patiria stresą. Jei darbuotojai nėra tikri, ko iš jų tikimasi, tai gali sukelti nerimą.
Darbo Aplinkos Sąlygojami Streso Šaltiniai
Neefektyvi darbo aplinka, tokia kaip netvarkinga biuro erdvė ar netinkamos darbo sąlygos, taip pat gali prisidėti prie streso. Nugirstas darbinis pokalbis trukdo labiau nei šiaip beprasmis triukšmas, teigiama naujausiame tyrime. Jei jums sunku susikaupti atviro išplanavimo biure, žinokite, kad nesate vienas (-a). Yra daug priežasčių dirbti namie. Viena iš jų - taip tiesiog patogiau. Jeigu jums įkyrėjo beprasmiškai ilgi pasitarimai, pilstymas iš tuščio į kiaura prie vandens aparatų su kolegomis ir eismo kamščiuose praleidžiamos valandos, verta pagalvoti apie nuotolinį darbą.
Individualūs Streso Šaltiniai
Net ir esant gerai darbo aplinkai, individualūs veiksniai gali prisidėti prie streso. Pavyzdžiui, asmeniniai sunkumai, finansinės problemos ar netinkamas laiko planavimas gali sustiprinti streso patirtį darbe.
Taip pat skaitykite: Psichologinis brandumas darbe
Streso Padariniai Organizacijoje
Kai stresas ilgainiui kaupiasi, o žmogus nejaučia jokios emocinės ar struktūrinės paramos, jis ima „atsijungti“. Tipiniai simptomai: nuolatinis nuovargis net po savaitgalio, motyvacijos stoka, sumažėjęs domėjimasis darbu, dažnesni sveikatos negalavimai. Ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, diabetas, depresija ir nerimas. Stresas gali sumažinti darbuotojų produktyvumą.
Stresas ir Sveikata
Visa tai tampa pagrindu įvairioms lėtinėms ligoms - nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų iki virškinimo problemų ar hormoninio disbalanso. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad darbinis stresas yra rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms.
Streso Valdymas Organizacijoje
Pirmiausia - suprasti, kad streso valdymas nėra vien tik darbuotojo atsakomybė. Tai - organizacinės kultūros dalis. Kita vertus, labai svarbu neapsiriboti pavieniais „geros savijautos“ gestais - būtini tikslingi, struktūruoti sprendimai. Vis daugiau organizacijų Lietuvoje renkasi ne improvizuotas „vidines kalbas“, o išorinių ekspertų vedamus streso valdymo užsiėmimus. Būtent tokias programas siūlo „Balanso Ekspertai“.
Streso Valdymo Būdai
Atsižvelgiant į streso priežastis ir pasekmes, svarbu žinoti, kaip su juo tinkamai kovoti. Organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį darbo krūvio valdymui. Tai apima užduočių paskirstymą tinkamai ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą paramą atlyginimų, personalo ir resursų prasme. Vadovai turėtų skatinti atvirą ir skaidrų bendravimą su savo komanda. Darbuotojai turi jaustis saugūs bendraujant apie savo problemas ir jausmus. Komandinis darbas gali sumažinti stresą, nes darbuotojai gali dalintis užduotimis ir remtis vienas kitu. Skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata yra esminis aspektas. Tai gali apimti sveikus maisto pasirinkimus, fizinį aktyvumą, meditaciją ar jogos pamokas. Kiekvienas darbuotojas turėtų išmokti efektyviai valdyti savo laiką. Nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Psichologai ir terapeutos gali suteikti naudingų įrankių ir strategijų, kaip valdyti stresą.
Tyrimai Lietuvoje
Atliktas tyrimas su Lietuvos verslo organizacijų vadybininkais parodė įdomių rezultatų apie darbinį stresą, pasitenkinimą darbu ir streso įveikos strategijas.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Tyrimo Metodologija
Tyrimo imtį sudarė 118 verslo organizacijų vadybininkai. Tiriamiesiems pateikta anketa sudaryta iš kelių dalių: demografinių duomenų (lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, darbo stažas) ir metodikų, kuriomis tiriamas darbinis stresas (Stresas Darbe, Įvertinimo Klausimynas (VSSD)), pasitenkinimas darbu (Pasitenkinimo Darbu Skalė) bei streso įveika (Streso Įveikos Klausimynas).
Tyrimo Rezultatai
Tyrimas atskleidė, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi darbo reikalavimų ir darbo santykių atveju. Taip pat nustatyta, kad vyrų ir moterų pasitenkinimas darbu skiriasi darbo organizavimo atveju. Be to, nustatytas ryšys tarp darbinio streso ir pasitenkinimo darbu, parodantis, kad didėjant stresui, mažėja pasitenkinimas darbu.
Streso Įveikos Strategijos
Tyrimas taip pat nagrinėjo, kokias streso įveikos strategijas naudoja darbuotojai, patiriantys skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu. Nustatyta, kad skirtingos darbuotojų grupės naudoja skirtingas emocinės iškrovos strategijas.
Mobingas Darbe
Mobingas darbe - grubus žmogaus teisių pažeidimas. Skaudūs atvejai šalyje sukrečia. Mobingas žaloja žmonių gyvenimus, alina sveikatą, nuodija santykius darbe ir visos organizacijos klimatą, mažina produktyvumą. Atpažinti mobingą yra pirmas žingsnis, sprendžiant brangiai kainuojančią problemą.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu