Įvadas
Gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Dainius Pūras yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Būdamas Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju teisei į sveikatą, jis analizuoja ir vertina įvairių pasaulio šalių sveikatos situaciją, ypač daug dėmesio skirdamas psichikos sveikatai ir žmogaus teisėms. Straipsnyje apžvelgiamos D. Pūro įžvalgos apie Lietuvos psichikos sveikatos sistemos problemas, visuomenės emocinę būklę ir galimus sprendimo būdus.
Dainiaus Pūro veikla Jungtinėse Tautose
Dainius Pūras, būdamas Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju teisei į sveikatą, atlieka nepriklausomo eksperto vaidmenį. Jungtinės Tautos kreipiasi į jį kaip į nepriklausomą ekspertą, prašydamos paaiškinti, kaip geriausiai įgyvendinti teisę į sveikatą. Jis rengia ataskaitas, kurias pristato Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Ženevoje ir Generalinėje asamblėjoje Niujorke. Ataskaitų temos pasirenkamos pagal tai, kas aktualu globaliu mastu, atsižvelgiant į regioninius bei valstybių ypatumus.
D. Pūras pabrėžia, kad jo mandatas apima ne tik medicinos paslaugų prieinamumą, bet ir daugybę socialinių, ekonominių, kultūrinių bei psichologinių veiksnių, kurie veikia individų ir visuomenės sveikatą. Jis teigia, kad geriausias būdas veiksmingai saugoti sveikatą yra demokratija.
Lietuvos psichikos sveikatos sistemos problemos
Dainius Pūras ne kartą kritikavo Lietuvos psichikos sveikatos sistemą, teigdamas, kad ji yra pasenusi ir neveiksminga. Pagrindinės problemos, jo nuomone:
Psichikos sveikatos priežiūros atskirtis nuo bendrosios medicinos: Psichikos sveikata Lietuvoje nuo senų laikų yra izoliuota, dažnai psichikos sveikatos pagalba teikiama atskirai nuo kitų medicinos paslaugų. D. Pūras teigia, kad tai yra stigmos palikimas, kai psichikos sutrikimų turinčius žmones reikėjo kažkur išvežti ir uždaryti.
Taip pat skaitykite: Neuropsichologo karjeros kelias Lietuvoje
Per didelis dėmesys gydymui vaistais: Lietuvoje nutarta, kad svarbiausias psichikos sveikatos priežiūrai yra gydymas vaistais. D. Pūras kritikuoja tokį požiūrį, teigdamas, kad vaistai reikalingi tik tam tikrais ypatingais atvejais, o kitais atvejais reikalingi psichoterapiniai ir psichologiniai gydymo būdai.
Psichoterapijos neprieinamumas: Psichoterapija Lietuvoje yra tapusi prabangos dalyku, nes už ją reikia susimokėti privačiai. D. Pūras teigia, kad tai yra ypač didelė problema šalyje, kurioje yra daug savižudybių.
Psichikos sveikatos centrų neveiksmingumas: D. Pūras kritikuoja psichikos sveikatos centrų veiklą, teigdamas, kad valdžios institucijos nesugebėjo aiškiai nurodyti, ką šie centrai privalo daryti už jiems skirtus ribotus išteklius. Dėl to sistema neveiksminga ir net nebando stabdyti didelių srautų, kai žmonės siunčiami į institucinę globą arba psichiatrijos stacionarus.
Deinstitucionalizacijos imitavimas: Lietuvoje vyksta ne deinstitucionalizacija, o transinstitucionalizacija, kai vietoj didelių įstaigų statomos mažesnės. D. Pūras teigia, kad ši reforma vykdoma iš viršaus, be nuoširdaus noro užtikrinti, kad žmonių su negalia teisės būtų gerbiamos ir kad jie visavertiškai integruotųsi į visuomenę.
Visuomenės emocinė būklė
Dainius Pūras teigia, kad Lietuvoje vis dar yra daug žmonių, kurie sako, kad neturi jokių problemų su psichine sveikata, o tuos "psichinius" reikia uždaryti. Jis pabrėžia, kad svarbiausia iš pradžių prisipažinti sau, kad turime emocinių problemų, tai yra pirmas žingsnis pradedant gerinti savo psichinę sveikatą. Jei vengiame tai padaryti, tylime ir niekam nepapasakojame, anksčiau ar vėliau tiesiog sprogsime.
Taip pat skaitykite: Neuropsichologija Lietuvoje: kas svarbu?
D. Pūras teigia, kad Lietuvoje labai daug žmonių miršta "keista" mirtimi: paskęsta, sudega, sušąla, nukrenta.
Dainiaus Pūro veikla SAM pozicijose
Gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, Jungtinių Tautų pranešėjas Dainius Pūras sustabdė savo veiklą visuomeninėse Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicijose. „Pranešiau sveikatos apsaugos ministrei, kad stabdau savo veiklą visuomeninėse pozicijose, kuriose ministerijos vadovybės prašymu jai talkinau“, - rašo buvęs ilgametis Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas D. Pūras.
D. Pūras SAM visuomeniniais pagrindais ėjo vyriausio vaikų ir paauglių psichiatrijos specialisto, šios srities klasterio komiteto pirmininko bei SAM kolegijos nario pareigas. Apie savo sprendimą palikti sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę D. Pūras pranešė viešai.
„Tikėjausi, kad tie patarimai bus bent jau svarstomi rimtai, o paskui ilgainiui supratau, kad tai, ką aš siūlau, yra iš principo neteisinga ir nepriimtina. Žinote, gal atleisti jiems nepatogu, tai tada pats pasitrauki. (…) Aš žinau, kad pasitikėjimo manimi nebėra, ministrė nebelaiko manęs ekspertu, kuriuo būtų galima pasitikėti", - teigė profesorius.
Pasak jo, paskutiniu metu iš SAM vadovybės padažnėjo pareiškimų, kad šioje srityje sistema veikia gerai, atsisakoma netgi pripažinti, kad iki šiol modernių paslaugų infrastruktūra Lietuvoje neveikia. Tai, anot D. Pūro, yra netiesa.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Dangstomi neskaidrūs sprendimai, susiję su universitetinės medicinos plėtra Vilniuje. Dėl tokio dangstymo jau keleri metai žlugdoma Vaiko raidos centro, kuriam iki šiol nepradedamas statyti korpusas Santariškėse, veiklos perspektyva. Atsisakoma išsiaiškinti, kieno iniciatyva užblokuota Vaiko raidos centro naujo korpuso statyba, nors tai lieka vienintelis racionalus būdas išspręsti šio universitetinio centro plėtros klausimą.
Be kita, anot jo, atsisakoma pripažinti nemedikamentinių gydymo būdų svarbą Lietuvos sveikatos ir psichikos sveikatos apsaugos sistemoje ir prioritetine tvarka pradėti remti psichologinių ir psichoterapinių paslaugų plėtrą vaikų psichikos sveikatos apsaugos sistemoje.
D. Pūras teigė: „Susiklosčius tokiai situacijai, kai Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija atsisako pasinaudoti siūloma talka ir patarimais, nebematau galimybės toliau eiti su SAM mane siejančias visuomenines pareigas (vyriausio vaikų ir paauglių psichiatrijos specialisto, šios srities klasterio komiteto pirmininko, SAM kolegijos nario). Apgailestauju, kad Lietuvos sveikatos politika yra vykdoma neskaidriai, vyraujant vulgariam biomedicininiam modeliui, neatsižvelgiant į PSO rekomendacijas bei naujuosius sveikatos apsaugos prioritetus, tarp kurių yra ir vaikų raida bei psichikos sveikata."
Ypač rimta problema yra ta, kad be jokios steigėjų (SAM ir VU) priežiūros vyksta Vilniaus universiteto ligoninė plėtra. Interesų grupių, atstovaujančių brangioms biomedicinos technologijoms, neskaidrus lobizmas lemia, kad vienos akademinės medicinos sritys nuolat maitinamos perteklinėmis investicijomis, o tuo tarpu kitų sričių plėtra nuolat ignoruojama, turbūt todėl, kad šioms sritims nereikia brangių medicinos technologijų. Tai, kad SAM kaip steigėja toleruoja ir proteguoja tokią neskaidrią VU ligoninės Santariškėse plėtrą, yra rimta problema, reikalaujanti nepriklausomo tyrimo.
Dainiaus Pūro požiūris į homoseksualumo "gydymą"
Liga laikomas homoseksualumas, kylantis iš nevisavertiškumo, ir jo „gydymas“ - temos, šią savaitę garsiai skambančios viešojoje erdvėje. Diskusijų banga kilo po kultūros laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ publikuoto interviu su istorike Rasa Navickaite ir žymiu Lietuvos psichiatru, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėju Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu.
„Kažkas iš kolegų atstovauja beviltiškai pasenusiai nuomonei, kuri yra žalinga pacientams, o profesinė grupė teigia: „Tai jo asmeninė nuomonė, mes gi demokratijoje gyvename, tai negi užtildysim žmogų.“ Atsiprašau, bet čia yra visiškai susipainiojama“, - sakė D. Pūras.
„Taip, privatus žmogus turi teisę reikšti savo nuomonę, jeigu tai nepereina į neapykantą. Tačiau žmogus yra gydytojas ir dirba su pacientais, tarp jų ir turinčiais seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo problemų. Jis neslepia požiūrio, kad šitie žmonės yra nepakankamai išsivystę, kitaip sakant, yra už tai, kad homoseksualumą reikėtų gydyti. Tokiu atveju profesinės grupės nusišalinimas ir tylėjimas yra ganėtinai grėsmingas požiūris“, - įsitikinęs prof. D. Pūras.
„Lietuvoje šiuo metu yra pakilimas bandymų užsipulti visuotinių žmogaus teisių principus ir sakyti: „Aš kitaip galvoju, ką jūs man padarysite?“. Šiuo atveju kyla grėsmė žmogaus teisių principams ir psichiatrijai. Jeigu keliame tokį klausimą, labai tikėtina, kad visuomenėje atsiras veikėjų, kurie iš gynybos pereis į puolimą ir sakys, jog prasideda atšaukimo kultūra, o jūs bandote nutildyti, gal net sankcionuoti žmogų dėl jo nuomonės.
Pirmasis Lietuvos psichiatrijos asociacijos prezidentas, šiuo metu sustabdęs narystę, D. Pūras kalbėjo: „Tuoj bus 35 metai, kai įkurta Lietuvos psichiatrų asociacija. Užtektinai laiko perimti pamatinius šios specialybės principus, tarp jų ir etikos, tačiau dėl įvairių priežasčių to nevyksta. Mano kolegos psichiatrai yra labai greiti iš Vakarų pasaulio perimti vienas žinias kaip naujus vaistus ir jų taikymą, bet nenori perimti kitų žinių kaip etikos principų.“
„Profesinė grupė, sukurdama etikos kodeksus ir etikos komisijas, padaro sprendimą ir pasako savo nariams, kad šito mes netoleruosime. Gildijos narys taiko neetiškus ir žalingus būdus, ir, jeigu tai nesustos, turėsime imtis įvairių sankcijų, tokių kaip laikinas suspendavimas“, - vardijo D. Pūras.
„Pasaulio sveikatos organizacija didžiuojasi, kad būtent psichiatrai, iš pradžių Amerikos asociacija, vėliau Pasaulio psichiatrų asociacija, pirmieji pradėjo kelti klausimą, kad homoseksualumas nėra liga. Tai įvairovė - vienus žmones traukia prie kitos lyties asmenų, kitus prie tos pačios, ir tai neturi būti patologizuojama ar tuo labiau kriminalizuojama.
„Mano kartos žmonėms, kurie augo ir mokėsi sovietmečiu, ne paslaptis, kad yra nemažai tokių, kurie turi tam tikrų toli gražu ne šiuolaikiškų požiūrių. Tada iškyla daugybė problemų, tarp jų ir etinių. Laikome save civilizuota visuomene, bet ar esame pasiruošę išmintingai spręsti šiuos klausimus? „Vilties teikia jaunieji psichiatrai“, - sakė D. Pūras.
„Svarbu suprasti, kad tai yra būtina, o ne atsimušinėti, tarsi vyresniems psichiatrams nereikia etikos kodekso, nes, suprask, mes ir taip esame etiški. Šioje specialybėje toks požiūris ir nusispjovimas į pamatines žmogaus teises turėtų visuomenei kelti nerimą ir klausimų apie tai, kas darosi su Lietuvos psichiatrija“, - svarstė D. Pūras.
D. Pūras teigia: „Lietuvos psichiatrai šiaip yra geri gydytojai, bet kai nėra mechanizmo ir psichiatrų bendruomenė yra suparalyžiuota beveik 40 metų, tai kelia nerimą."
Apibendrindamas gydytojas D. Pūras pabrėžė, kad paciento gerovė ir pagarba jo teisėms yra esminis psichiatrijos principas. „Gerai žinau, kaip pasaulyje ruošiami psichiatrai, o Lietuvoje iki šiol nugali principas - kuo agresyvesnis būsi kaip psichiatras, tuo geresnis. Tai yra didelis paklydimas, nes psichiatrijoje galioja pagrindinis medicinos principas - pirmiausia nepakenkti."
„Yra daug būdų pakenkti, tarp jų ir bandymų išgydyti homoseksualumą, nesuprantant, kad tai yra žmogaus dalis, įvairovė. Psichiatrai tai žino, bet, matyt, pagal savo pažiūras pasiklysta tarp vertybių, ir tai brangiai kainuoja“, - pridėjo prof. D. Pūras.
Slapukų naudojimas ir duomenų apsauga
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai prisitaiko prie vartotojų poreikių ir norų, užtikrindami funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, taip pat užtikrina, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
Bendrovės svetainėje naudojami slapukai įgalina įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, pvz., iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., taip pat sužinoti, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, kuris perduoda informaciją, įskaitant vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Informacija persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukai saugomi skirtingą laikotarpį, priklausomai nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
tags: #neuro #psichologas #dainius #puras