Darboholizmas - tai reiškinys, kuris šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau aptariamas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tiesiog didelis darbštumas ir atsidavimas profesijai, iš tiesų tai yra sudėtinga priklausomybės forma, turinti rimtų pasekmių tiek žmogaus sveikatai, tiek jo santykiams su artimaisiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra darboholizmas, kokie jo požymiai, priežastys ir pasekmės, taip pat aptarsime, kaip atskirti darboholizmą nuo įsitraukimo į darbą ir kaip galima sau padėti, jei jaučiate, kad šis reiškinys jums būdingas.
Kas yra darboholizmas?
Nors apie darboholizmą kalbama jau ne vieną dešimtmetį, vieningo apibrėžimo vis dar nėra. Dažnai terminai „darboholizmas“ ir „priklausomybė nuo darbo“ vartojami kaip sinonimai, tačiau kai kurie mokslininkai bando juos atskirti.
Darboholizmą galima apibrėžti kaip perteklinį, nekontroliuojamą potraukį darbui, kuris pasireiškia tiek realiais veiksmais (ilgos darbo valandos ir pan.), tiek mintimis (nuolat galvojant apie darbą). Darboholikas aukoja kitas gyvenimo sritis dėl darbo, net jei tai turi neigiamų pasekmių.
Priklausomybė nuo darbo pasižymi dar ryškesnėmis neigiamomis pasekmėmis. Žmogus ir toliau dirba nepaisant to, kad dėl to gali žlugti šeima, kilti rimtų sveikatos problemų ir pan. Priklausomybė nuo darbo pasižymi obsesyvumu ir kompulsyvumu.
Ar darboholizmas yra liga?
Oficialiose klasifikavimo sistemose, tokiose kaip TLK (Tarptautinė ligų klasifikacija) ir DSM (Diagnostikos ir sutrikimų statistikos vadovas), darboholizmas nėra įtrauktas kaip atskira liga. Tačiau klinikinėje literatūroje ši tema yra plačiai tyrinėjama. Priklausomybė nuo darbo priskiriama elgesinių priklausomybių kategorijai.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Viena iš priežasčių, kodėl darboholizmas nėra įtrauktas į oficialius diagnostikos vadovus, yra ta, kad dar nėra visuotinai priimto apibrėžimo. Be to, baiminamasi, kad psichiatrija ir psichologija gali per daug patologizuoti žmogaus elgseną.
Svarbu atsiminti, kad darbas yra būtinas daugeliui žmonių, norint apsirūpinti ir užtikrinti savo bei savo šeimos poreikius. Freudas teigė, kad sveikas žmogus geba mylėti ir dirbti. Tačiau, kaip ir bet kuris geras dalykas, darbas gali tapti žalingas, jei jo yra per daug.
Darboholizmas vs įsitraukimas į darbą
Svarbu atskirti darboholizmą nuo stipraus įsitraukimo į darbą. Žmogus, kuris yra įsitraukęs į darbą, gali labai intensyviai dirbti, tačiau jis geba sustoti ir persijungti į kitas veiklas, pavyzdžiui, atostogų metu.
Darboholikas nuolat galvoja apie darbą, net kai yra su šeima ar ilsisi. Jis jaučiasi kaltas, jei nedirba, ir mano, kad aukoja savo laiką, praleisdamas jį su artimaisiais.
Darboholiko požymiai
Psichologai išskiria keletą pagrindinių darboholiko požymių:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
- Obsesyvumas: Nuolatinis galvojimas apie darbą, net kai žmogus nedirba. Galvojimas, kaip dar galėtų daugiau dirbti.
- Darbas dėl darbo: Atsidavimas darbui ir užduočių vykdymas net tada, kai nėra jokios būtinybės.
- Savęs ir kitų vertinimas per darbo prizmę: Savo vertės siejimas su darbingumu. Įsitikinimas, kad geras žmogus yra tas, kuris dirba.
- Mintys apie pasekmes darbe: Nuolatinis nerimavimas dėl galimų nesėkmių darbe.
- Darbas kaip emocijų reguliavimo priemonė: Bandymas reguliuoti emocijas, įtampą, nerimą ir stresą per darbą.
- Kintanti tolerancija: Poreikis dirbti vis daugiau ir daugiau, kad pasiektų tą patį pasitenkinimo lygį.
- Didžiavimasis laiku, praleistu darbe: Skundimasis, bet kartu ir didžiavimasis ilgomis darbo valandomis.
A. Adomaitytė teigia, kad jei žmogus skiria dėmesį vien darbui, tai sukelia artimųjų nepasitenkinimą ir nuolatinius konfliktus. Pastebima, kad darboholikas daug laiko gaišta smulkmenoms, prastai dėliojasi prioritetus, jo produktyvumas krenta, jis tampa perdėtai jautrus nesėkmėms ir kritikai, viską stengiasi padaryti pats.
Kodėl tampama darboholiku?
Yra daugybė priežasčių, kodėl žmogus gali tapti darboholiku. A. Adomaitytė teigia, kad tam įtakos turi augimo metu asmenybę formavusios aplinkybės ir jas lydėjusios emocijos.
Psichologė A. Šapranauskienė teigia, kad kai kurie žmonės jaučiasi labai nesaugūs ir nerimauja, kad gali netekti darbo, net jei šis neatitinka jų poreikių. Darboholikas darbą naudoja kaip būdą pabėgti nuo savo problemų ir jų sprendimo.
Kiti galimi darboholizmo rizikos veiksniai:
- Asmenybės bruožai: Perfekcionizmas, ambicingumas, neurotiškumas ir pernelyg didelis atsakingumas.
- Darbo aplinka: Didelė konkurencija, spaudimas ir stresas darbo vietoje.
- Šeimos ir vaikystės patirtis: Darboholizmas šeimoje, įsitikinimas, kad darbas yra svarbiausias dalykas gyvenime.
Darboholizmo pasekmės
Darboholizmas turi neigiamų pasekmių tiek žmogaus sveikatai, tiek jo santykiams su artimaisiais.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
Sveikatos problemos:
- Ilgalaikis nuovargis ir išsekimas
- Nemiga
- Depresija
- Nerimo sutrikimai
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Imuninės sistemos silpnėjimas
Santykių problemos:
- Konfliktai su artimaisiais
- Dėmesio trūkumas šeimai ir draugams
- Vienišumas ir izoliacija
- Ryšio su vaikais praradimas
- Sutuoktinio atstūmimas
L. Bulotaitė teigia, kad darboholizmas turi tokią pat neigiamą įtaką organizacijai, kaip ir šeimai. Darboholikui priskiriamos šios savybės: kritiškumas, reiklumas, klaidų netoleravimas, nesugebėjimas atstovauti kitiems, nemokėjimas dirbti komandoje.
Ką daryti, jei jaučiate, kad esate darboholikas?
Jei pastebėjote, kad jūsų gyvenime beliko tik darbas, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. A. Adomaitytė teigia, kad išgyti patiems pavyksta vos keliems procentams žmonių.
Pirmas žingsnis - suvokti, kad turite problemą ir kad jums reikia pagalbos. Darboholizmas gali būti susijęs su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Psichologas gali padėti nustatyti aiškius ir realius tikslus bei vertybes, kurios leistų planuoti ir organizuoti savo laiką bei veiklas. Taip pat svarbu nustatyti savo ribas ir taisykles, kurios padėtų apsaugoti savo sveikatą ir santykius nuo darbo įsibrovimo.
Svarbu rūpintis savo kūnu, protu ir siela bei suteikti jiems pakankamai maisto, miego, fizinės veiklos, meditacijos, hobio, kūrybos ir kitų veiklų, kurios teikia malonumą ir džiaugsmą.
Kaip atskirti ar esate darboholikas?
Norint nustatyti, ar esate darboholikas, reikėtų sau atsakyti į keletą klausimų:
- Ar jaučiate kaltę nieko neveikdamas darbe?
- Ar stengiatės vienu metu daryti kelis darbus?
- Ar pietų pertraukos metu dažniau dirbate nei nedirbate?
- Ar dažnai nešatės darbo namo?
- Ar namiškiai jums priekaištauja, kad daug dirbate?
- Ar atidėliojate susitikimus su draugais, spektaklius ar koncertus, o neperskaitytų knygų krūvelė prie lovos vis didėja?
Jei bent į kelis iš jų atsakote teigiamai, vertėtų peržiūrėti savo dienotvarkę.
tags: #darbo #priklausomybes #padariniai #organizmui