Įvadas
Priklausomybės yra sudėtinga problema, kuri paliečia daugelį žmonių ir šeimų. Siekiant padėti priklausomybę turintiems asmenims, būtina taikyti įvairius metodus ir strategijas, atsižvelgiant į individualius poreikius ir aplinkybes. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių sampratą, įvairias priklausomybių formas, socialinių paslaugų teikimą priklausomybę turintiems asmenims ir iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai, dirbantys su šia pažeidžiama grupe.
Priklausomybių samprata ir priklausomybę turinčių asmenų charakteristika
Priklausomybių samprata ir priklausoma asmenybė
Priklausomybė - tai būsena, kai žmogus jaučia stiprų, nekontroliuojamą potraukį tam tikrai medžiagai ar veiklai, nepaisant neigiamų pasekmių. Priklausomybė gali būti fizinė, psichologinė arba abiejų kombinacija. Priklausoma asmenybė dažnai pasižymi impulsyvumu, žemu savęs vertinimu, sunkumais reguliuojant emocijas ir polinkiu į rizikingą elgesį.
Įvairios priklausomybių formos
Priklausomybės gali būti įvairios:
- Cheminės priklausomybės: tai priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, tabako ar kitų psichoaktyvių medžiagų.
- Elgesio priklausomybės: tai priklausomybė nuo lošimų, interneto, pornografijos, valgymo, darbo ar kitų veiklų, kurios sukelia malonumą ar palengvina neigiamas emocijas.
Socialinių paslaugų teikimas priklausomybę turintiems asmenims
Socialinės paslaugos priklausomybę turintiems asmenims yra būtinos siekiant padėti jiems įveikti priklausomybę, integruotis į visuomenę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šios paslaugos apima:
- Informavimą ir konsultavimą: teikiama informacija apie priklausomybių gydymo galimybes, prevenciją ir pagalbą šeimos nariams.
- Detoksikaciją: medicininė pagalba, skirta pašalinti psichoaktyvias medžiagas iš organizmo ir sumažinti abstinencijos simptomus.
- Reabilitaciją: psichologinė ir socialinė pagalba, skirta padėti priklausomybę turintiems asmenims įveikti priklausomybę, išmokti naujų elgesio įgūdžių ir susigrąžinti socialinį funkcionavimą. Efektyviausi ir realiai veikiantys gydymo būdai yra psichosocialinės reabilitacijos paslauga, trunkanti 15 dienų, ir „Minesotos“ programa, trunkanti 28 dienas. Pradiniame etape skiriamas medikamentinis gydymas, kuris skiriamas alkoholio vartojimo nutraukimo sindromo gydymui. Tai galima atlikti ambulatoriškai, sunkesniais atvejais - stacionare. Kitas etapas - ligos pakartojimo, atkryčio prevencija, gyvenimo be alkoholio įgūdžių įtvirtinimas. Tad sergantis žmogus turi bent keletą mėnesių bendrauti su medikais, psichologais, socialiniais darbuotojais, pacientų savipagalbos grupėmis.
- Palaikymo grupes: anoniminių alkoholikų (AA) ar narkomanų (NA) susirinkimai, kuriuose priklausomybę turintys asmenys gali dalintis savo patirtimi, gauti palaikymą ir įkvėpimą.
- Apgyvendinimą: laikinas apgyvendinimas reabilitacijos centruose ar priklausomybės įveikimo namuose.
- Įdarbinimo pagalbą: pagalba ieškant darbo, kuriant karjerą ir integruojantis į darbo rinką.
- Socialinę integraciją: pagalba atkuriant socialinius ryšius, dalyvaujant visuomenės gyvenime ir įveikiant socialinę atskirtį.
Iššūkiai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai
Dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis, socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais:
Taip pat skaitykite: Marijampolės priklausomybių problema
- Motyvacijos stoka: priklausomybę turintys asmenys dažnai neturi motyvacijos gydytis ar keisti savo gyvenimo būdo. Pačeriaukštės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Vaida Čepokienė teigia, kad didžiausia problema blaivinti - pačių klientų motyvacijos stoka. Jei pats asmuo nenorės, nepriversi. Gyvenimo būdo pakeitimas priklauso nuo paties žmogaus apsisprendimo. Kai kuriems reikia pirminio spyrio, kad suvoktų, jog gyvena liūne.
- Atkryčiai: priklausomybė yra lėtinė liga, todėl atkryčiai yra dažnas reiškinys.
- Stigma ir diskriminacija: priklausomybę turintys asmenys dažnai susiduria su stigma ir diskriminacija, dėl to jiems sunku integruotis į visuomenę.
- Išteklių trūkumas: nepakankamas finansavimas, specialistų trūkumas ir ribotas prieinamumas prie paslaugų apsunkina darbą su priklausomybę turinčiais asmenimis.
- Bendravimo sunkumai: bendrauti dirbant socialinį darbą su neadekvačiai (dėl ligos arba kitų priežasčių) reaguojančiais klientais gali būti sudėtinga. Todėl svarbu suteikti žinių apie neadekvačių reakcijų priežastis, tam tikrus psichikos veikimo mechanizmus, konkrečius specialistų rekomenduojamus bendravimo būdus. Taip pat svarbu stiprinti praktinius įgūdžius, išbandyti pratimus konkrečiose situacijose, juos ateityje pritaikant profesinėje veikloje bei įvertinti, tobulinti ir, jeigu reikia, koreguoti turimas nuostatas bei įpročius dirbant neadekvačiu elgesiu pasižyminčiais žmonėmis, netikėtomis situacijomis.
- Aplinkos įtaka: Pasigydę žmonės grįžta į tą pačią aplinką, vargina nedarbas, socialinių įgūdžių stoka. Reikia pakeisti aplinką, kur gyvena priklausomybę turintis žmogus. Turi ateiti momentas, kai žmogus pats nori liautis.
Kodavimo metodo atsisakymas
Pastaruoju metu Lietuvoje buvo atsisakyta kodavimo metodo, kuris anksčiau buvo naudojamas alkoholikų gydymui. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad šis metodas neatitinka mokslo, etikos bei teisės reikalavimų. SAM pabrėžia, kad norint iš tiesų pasveikti nuo priklausomybės, būtina rimta, mokslu pagrįsta gydymo programa, kuri užima tam tikrą laiką ir leidžia suformuoti naujus elgesio be alkoholio įgūdžius.
Socialiniai darbuotojai nevienareikšmiškai vertina kodavimo metodo atsisakymą. Vieni mano, kad kodavimas nebuvo pasiteisinęs visu šimtu procentų ir negali žmonėms padėti gyventi blaiviai. Kiti teigia, kad kodavimas kai kuriems asmenims būdavo paveikus, nors dažniausiai tai būdavo trumpalaikis rezultatas. Vis dėlto, dauguma sutinka, kad svarbiausia yra įtikinti žmogų, kad jam reikia pagalbos, ir kad jis pats turi norėti liautis.
Kiti iššūkiai ir galimybės
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su priklausomybę turinčiais asmenimis, susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip psichoterapeutų trūkumas regionuose ir nepalankūs autobuso maršrutai, trukdantys lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus. Tačiau, nepaisant šių sunkumų, yra ir teigiamų pavyzdžių, kai žmonės, padedant socialiniams darbuotojams, ryžtasi keisti gyvenimo būdą ir įveikia priklausomybę.
Svarbu paminėti, kad kova su priklausomybėmis reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio ne tik medicininę ir psichologinę pagalbą, bet ir socialinę paramą, įdarbinimo galimybes ir aplinkos pakeitimą. Tik tokiu būdu galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir padėti priklausomybę turintiems asmenims susigrąžinti visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie depresijos priežastis
Taip pat skaitykite: Klientų aptarnavimo darbo planas
tags: #darbas #su #priklausomybe #turinciais #zmonemis