Įvadas
Asmenybė yra viena iš labiausiai psichologijoje nagrinėjamų sąvokų. Iki šiol nėra vieno bendro termino, kuris apibrėžtų asmenybę ir jos esmę. Skirtingi autoriai asmenybę apibrėžia labai įvairiai; pats terminas neretai aptariamas ir suvokiamas keliais lygiais. Pačia plačiausia prasme asmenybė - tai kiekvienas žmogus, suvokiantis aplinką bei save ir kontroliuojantis savo veiksmus. Tačiau buityje dažnai asmenybe pavadiname tą žmogų, kuris žavi mus, savo veikla yra pasiekęs reikšmingų rezultatų. Taip pat ir psichologai asmenybe nepavadintų kiekvieno gimusio žmogaus - anot mokslininkų, asmenybe negimstama - juk nėra tokio termino kaip pvz., „kūdikio asmenybė“. Asmenybė vystosi palaipsniui, jos tapsmas yra dinamiškas procesas. Tai reiškia, kad asmenybė turi savo brandos kriterijus, kurie padeda įvertinti žmogaus asmenybės raidos procesą, jo vyksmą, žmogaus asmeninį subrendimą. Asmenybės branda - vienas iš labiausiai psichologus dominančių klausimų. Daugelis autorių akcentuoja asmenybės brandą kaip asmenybės siekį ir jos raidos rezultatą, ir ieško atsakymo, kaip gi pasireiškia asmenybės branda. Kiekviena pasiūlyta teorija apie asmenybės brandą turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau svarbiausia tai, kad kiekvieną teoriją iš dalies galima pritaikyti savęs ir kitų pažinimui. Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija, t.y. įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti tas žinias. Kadangi kiekvienam yra svarbu tapti brandesniu ir siekti vis pilnesnės brandos, svarbu nagrinėti įvairias asmenybės brandos teorijas, kurios padės susikurti individualų savo asmenybės brandos vaizdą.
Šiame straipsnyje gilinamės į darbo psichologijos aspektus, apibrėžiant pagrindines sąvokas, analizuojant psichologinių paslaugų taikymą organizacijose, reprodukcinės sveikatos srityje ir aptariant asmenybės bruožus, reikalingus sėkmingam darbui šioje srityje. Taip pat nagrinėjame emocinio intelekto lavinimą, darbuotojų veiklos vertinimą ir motyvavimą bei vidinio mikroklimato analizę ir mokymų organizavimą.
Asmenybės samprata
Asmenybė - viena iš labiausiai psichologijoje nagrinėjamų sąvokų. Iki šiol nėra vieno bendro termino, kuris apibrėžtų asmenybę ir jos esmę. Skirtingi autoriai asmenybę apibrėžia labai įvairiai; pats terminas neretai aptariamas ir suvokiamas keliais lygiais. Psichologijai rūpi žmogaus protas, patiriamos emocijos, elgesys, sąmonė, asmens savybės ir pažintiniais gebėjimai bei žmonių tarpusavio santykiai.
Asmenybės branda ir jos vertinimo kriterijai
Brandos lygmenys skiriasi ne tik amžiumi, bet ir požiūriu į pasaulį, aplinkinius žmones bei savęs suvokimu. Panagrinėkime psichologinę brandą per šiuos gyvenimo etapus.
Vaiko lygmuo: emocinis impulsyvumas ir savanaudiškumas
Vaikystėje pagrindinis dėmesys skiriamas saviems poreikiams. Vaikas dažniausiai veikia pagal savo emocijas ir akimirkos impulsus, be gilesnio situacijos supratimo ar analizės. Jis siekia tuoj pat gauti tai, ko nori, o jei nepavyksta, gali reaguoti stipriai - verksmu ar isterijomis. Tokiu metu nėra išvystyto gebėjimo laukti, suprasti kitų poreikius ar analizuoti situaciją per kitų žmonių perspektyvą.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Pavyzdžiui, kai vaikas nori žaislo, jam nėra svarbu, ar tas žaislas šiuo metu yra prieinamas. Jis gali negalvoti apie ilgalaikes pasekmes, o tiesiog siekia patenkinti savo norą čia ir dabar. Tai tipiškas emocinio nebrandumo požymis, kai žmogus veikia pagal savo akimirkos jausmus, nesugebėdamas įvertinti realios situacijos.
Paauglio lygmuo: maištas ir savos tiesos primetimas
Paauglystėje kyla noras maištauti prieš esamas taisykles ir normas. Paauglys dažnai jaučiasi esantis teisus ir siekia primesti savo nuomonę kitiems. Šiame amžiuje formuojasi asmenybė, o tai skatina norą išsiskirti, įrodyti savo unikalumą, bet kartu ir kontroliuoti kitų žmonių požiūrius.
Paauglyje dažnai pasireiškia stiprus polinkis diskutuoti ir kovoti už savo nuomonę. Jeigu kažkieno nuomonė nesutampa su paauglio įsitikinimais, jis stengiasi ją pakeisti arba išreikšti nepasitenkinimą.
Jaunuolio lygmuo: idealizmas be veiksmų
Jaunystėje atsiranda stiprus idealizmas ir didelės svajonės apie ateitį. Jaunuoliai daug fantazuoja apie geresnį gyvenimą, pasiekimus ir laimėjimus, tačiau dažnai pritrūksta realių ir konkrečių veiksmų siekti šių tikslų. Jie gali turėti didelių lūkesčių, tačiau kartais stokoti praktinių įgūdžių, reikalingų šiems lūkesčiams įgyvendinti.
Šiame etape branda pasireiškia gebėjimu atskirti svajones nuo realybės ir imtis veiksmų siekiant norimų rezultatų. Jaunuoliai dažnai susiduria su nusivylimu, kai realybė nesutampa su jų idealizuotais vaizdiniais. Šioje stadijoje svarbu mokytis ne tik svajoti, bet ir veikti, kad būtų pasiektos išsvajotos aukštumos.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Suaugusiojo lygmuo: sąmoningumas ir stabilumas
Suaugusiojo gyvenime atsiranda sąmoningumas ir priėmimas. Tai lygmuo, kuriame žmogus ne tik supranta save, bet ir kitus. Suaugęs žmogus leidžia kitiems būti savimi, supranta, kad visi turi savo nuomonę, kuri ne visada turi sutapti su jo paties įsitikinimais. Suaugęs žmogus gali atsiriboti nuo nuolatinio noro įrodyti savo teisumą ir pasirenka ramybę bei stabilumą, kurie tampa svarbesni nei konfliktai ar nuolatinės diskusijos.
Šiame etape svarbus tampa ne tik išorinis stabilumas, bet ir vidinė harmonija. Suaugęs žmogus supranta, kad gyvenime būtini kompromisai, nuolatinis asmeninis augimas ir atsakomybė už savo veiksmus. Jis jaučia ryšį tarp žodžių ir veiksmų, o svarbiausia - suvokia, kad rezultatai kyla iš pastangų ir nuoseklaus darbo.
Psichologinės brandos požymiai
Psichologinė branda neapsiriboja vien amžiumi - tai nuolatinis mokymasis, kuris priklauso nuo mūsų gyvenimo patirties ir vidinio darbo.
Gebėjimas valdyti emocijas
Branda reiškia, kad sugebame suprasti ir valdyti savo emocijas, o ne leisti joms valdyti mus. Suaugęs žmogus nepasiduoda staigiems pykčio protrūkiams ar impulsyvioms reakcijoms, jis geba apmąstyti savo jausmus ir reaguoti sąmoningai.
Kritinis mąstymas
Psichologinė branda pasireiškia gebėjimu analizuoti situacijas, atskirti emocijas nuo faktų ir priimti sprendimus, remiantis ne tik asmeniniais poreikiais, bet ir kitų žmonių.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
Atsakomybė
Brandus žmogus supranta savo veiksmų pasekmes ir prisiima atsakomybę už savo sprendimus. Jis nebėga nuo atsakomybės, o atvirkščiai - suvokia, kad tik jis pats gali valdyti savo gyvenimą.
Gebėjimas priimti kitus
Psichologiškai brandus žmogus leidžia kitiems būti savimi ir nesiekia nuolat keisti kitų. Jis gerbia kitų nuomonę ir suvokia, kad visi žmonės turi teisę turėti savo požiūrį.
Psichologinė branda - tai nuolatinis procesas, kuris vystosi per įvairius gyvenimo etapus. Nuo impulsyvaus vaiko iki sąmoningo suaugusiojo - tai kelionė, kuri reikalauja nuolatinio augimo, mokymosi ir vidinės harmonijos siekimo.
Asmenybės brandos apibūdinimas įvairių psichologijos teorijų kontekste
Kryptis skirtingai interpretuoja asmenybės brandos raidą. Skirtingos psichologinės kryptys siūlo įvairias savo teorijas.
Psichoanalitinė asmenybės teorija - Z. Freudas
Šios teorijos kūrėjas - Sigmund Freud (1856-1939). Jis sukūrė psichologijos teoriją žinomą psichoanalizės vardu. Psichoanalize gali būti vadinama, kaip manė pats Z. Froidas, žmogaus psichikos reiškinius aiškinanti teorija, žmogaus psichikos tyrinėjimo (laisvų asociacijų) metodas bei psichoterapinė sistema, kurie pagrįsti šia teorija. Čia pateikiama būtent tik psichinius reiškinius aiškinančios teorijos santrauka ir tik ta jos dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su asmenybės struktūra ir procesais, tuo tarpu trokštantiems artimiau susipažinti su Z. Kiekviena šių sistemų turi savo funkcijas, savybes, dalis, veikimo principus, psichologinius mechanizmus ir dinamiką. Tarpusavyje jos yra artimai ir intensyviai susijusios, ir iš tikrųjų yra sunku, jei net neįmanoma, išskirti jų poveikį bei jo jėgą žmogaus elgesiui atskirai.
Id (tai)
Psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant, vadinasi id. Tai itin subjektyvus ir uždaras psichinis pasaulis, nepripažįstantis objektyvios realybės. Į id sudėtį įeina ir biologinės žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos - instinktai. Dėl glaudžios savo sąveikos su biologiniais kūno procesais, ši asmenybės dalis yra psichinės energijos rezervuaras (kitos dvi sistemos išsidiferencijuoja iš jos ir iš jos gauna energiją). Id netoleruoja energijos augimo, kuris patiriamas kaip nemaloni įtampa. Įtampa gali kilti išorinės stimuliacijos ar viduje atsirandančių spaudimų dėka. Id siekia tuoj pat iškrauti įtampą ir sugrąžinti pastovų ir žemą energijos lygį. Įtampos sumažėjimas patiriamas kaip malonumas. Įtampai sumažinti (išvengti skausmo ir gauti malonumo) id gali išnaudoti refleksyvius veiksmus (reflex action) ir pirminius procesus (primary process). Refleksyvūs veiksmai - įgimtos ir automatinės reakcijos (tokios, kaip, pvz.: čiaudėjimas, mirkčiojimas), kurios tuoj pat sumažina įtampą ir yra naudojamos susitvarkant su palyginti paprastomis sujaudinimo (sudirginimo) formomis. Pirminis procesas - sudėtingesnis psichologinis procesas. Jis iškrauna įtampą, suformuodamas objekto, kuris gali pašalinti įtampą, vaizdinį. Toks haliucinacinis patyrimas, kuriame geidžiamas objektas egzistuoja kaip atminties vaizdinys, vadinamas norų išsipildymu (wish-fulfillment). Sapnai yra tokio patyrimo pavyzdys, kuriame visada pasireiškia norų išsipildymas arba bent bandymas išpildyti norus (nors taip ir gali neatrodyti iš pirmo žvilgsnio). Taip pat tokio proceso pavyzdys yra psichotikų haliucinacijos ir vizijos. Žinoma, pirminiai procesai patys savaime negali sumažinti įtampos, todėl instinktų sukeliamiems poreikiams tenkinti reikia gerokai efektyvesnių psichinių funkcijų.
Ego (aš)
Tai asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Ego veikia pagal visai kitus dėsnius nei id ir savo funkcionavimui išnaudoja visai kitus psichinius procesus. Ego veikia pagal realybės principą, kuris reikalauja atidėti įtampos atpalaidavimą iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui. Tad šis principas laikinai pakeičia malonumo principą, kuris gali būti patenkintas tik tada, kai surandamas reikiamas objektas, ir tik tada sumažinama įtampą. Ego tai įgyvendina antrinių procesų pagalba. Tai tie psichiniai procesai, kurie padeda orientuotis organizmui išoriniame pasaulyje (tokie kaip suvokimas, mąstymas, atmintis ir pan.). Ego galima prilyginti vykdomajai asmenybės valdžiai, nes būtent jis reguliuoja visus žmogaus veiksmus, atrenka aplinkos objektus ir nusprendžia, koks instinktas ir kaip, bus patenkintas. Tai darydamas, ego turi suderinti ir integruoti dažnai vienas kitam prieštaraujančius id, superego ir išorinio pasaulio reikalavimus. Faktiškai ego atsiranda iš id dalies sąveikaujančios su pasauliu tam, kad patenkintų id ir nefrustruotų jame esančių poreikių. Tad ir visa jo energija kyla iš id. Todėl ego neegzistuoja atskirai nuo id ir niekada nėra visiškai nepriklausomas nuo Id.
Superego (aukščiau nei aš)
Tai vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema. Iš esmės tai vaiko prisiimtos tradicinės vertybės ir visuomenės idealai, taip kaip jie yra interpretuojami jo tėvų. Jų priėmimą užtikrina bausmių ir apdovanojimų sistema, taikoma vaikui. Tad superego - asmenybės moralioji dalis, kuri atstovauja tai, kas idealu, labiau nei tai, kas realu ir labiau siekia tobulumo, nei realių tikslų. Superego kaip vidinis moralinio elgesio teisėjas išsivysto tėvų bausmių ir apdovanojimų įtakoje. Tam, kad išvengtų bausmių ir gautų apdovanojimų, vaikas elgiasi taip, kaip to nori jo tėvai. Tai, už ką baudžiama, suformuoja jo sąžinę, kuri yra viena iš dviejų superego posistemių. Tai, už ką skatinama, sudaro jo ego-idealą, kuris yra kita superego posistemė. Šis įsisavinimas vyksta introjekcijos mechanizmo pagalba. Sąžinė baudžia žmogų, versdama jį jaustis kaltu, ego-idealas apdovanoja jį pasidžiavimo savimi jausmu. Taigi, superego priešinasi tiek id, tiek ego, ir vertina pasaulį pagal save. Tuo jis yra panašus į id ir yra neracionalus, o į ego panašus tuo, kad siekia kontroliuoti instinktus.
Iš esmės id, ego ir superego nėra į homunkulus (mažus žmogelius) panašios būtybės, kurios sėdi žmoguje ir kontroliuoja jo elgesį, kaip gali pasirodyti vaizdingai pasakojant jų savybes. Greičiau tai yra tam tikri procesų, kurie veikia pagal skirtingus dėsnius, tipai. Įprastomis aplinkybėmis šių procesų tėkmė nekonfliktuoja, o yra suderinta ir vadovaujama ego principų. Asmenybė normaliai funkcionuoja kaip visuma, o ne kaip trys atskiros dalys.
Z. Froidas laikėsi deterministinių pažiūrų. Todėl žmogaus organizmą laikė sudėtinga energetine sistema, kuri semiasi energijos iš suvartoto maisto ir eikvoja ją įvairiems tikslams, tokiems kaip kvėpavimas, raumenų judėjimas, suvokimas, mąstymas ir pan. Z. Froidas, įtakotas savo laikmečio tradicijos, manė, kad jei yra tokia veikla kaip mąstymas, vadinasi jam atlikti reikalinga tam tikra energijos forma - psichinė energija. Pagal energijos tvermės dėsnį, energija gali būti transformuojama į kitą būseną, bet niekada negali išnykti. Tad psichinė energija gali būti transformuota į fiziologinę, ir atvirkščiai.
Instinktai
Instinktai - tai vidinių somatinių sujaudinimo šaltinių psichologinė išraiška, kuri yra sąlygota biologinės prigimties. Tokia išraiška gali būti vadinama noru (wish), o kūno sujaudinimas, iš kurio jis atsiranda - poreikiu (need). Pavyzdžiui alkis, (maisto poreikis), fiziologiškai gali būti aprašytas kaip tam tikrų medžiagų trūkumas organizme, tuo tarpu psichologiškai jis pasireikš noru valgyti. Instinktai yra varomoji žmogaus jėga. Jie ne tik motyvuoja elgesį, bet ir nukreipia jį tam tikra linkme. Be to organizmas gali būti aktyvuotas išorinio pasaulio stimulais. Z. Froidas manė, kad šie išoriniai sujaudinimo šaltiniai vis tik turi mažesnės reikšmės asmenybės dinamikai, nei įgimti instinktai. Juk iš esmės išoriniai dirgikliai sudaro žmogui mažiau kliūčių ir reikalauja mažiau sudėtingos prisitaikymo formos, nei poreikiai. Visi instinktai kartu sudaro asmenybės naudojamos psichinės energijos visumą, kurios saugykla yra id. Instinktas turi keturis charakteringus bruožus: šaltinį, tikslą, objektą ir varomąją jėgą. Šaltinis jau buvo apibrėžtas kaip tam tikros fiziologinės sąlygos arba poreikis. Instinkto tikslas - kūno sujaudinimo pašalinimas (pavyzdžiui alkio instinkto tikslas - pašalinti medžiagų apykaitos trūkumą, kas padaroma valgant maistą). Instinkto objektas yra tai, kas padeda pašalinti poreikį. Tad objektas yra ne tik tam tikras daiktas ar sąlyga, kuri patenkins norą, bet taip pat ir visas elgesys, kuris reikalingas norų išsipildymui. Toks instinktų apibrėžimas leidžia aiškiau suprasti elgesio įtampos sumažinimo (redukcijos) modelį. Žmogaus elgesys yra aktyvuojamas vidinių dirgiklių.
Psichologo darbo vieta ir psichologinės paslaugos organizacijose
Psichologo darbo vieta yra dinamiška ir įvairi, apimanti platų spektrą veiklos sričių ir reikalaujanti nuolatinio profesinio tobulėjimo. Psichologas bendrauja su žmonėmis, juos išklauso, pataria, padeda įveikti sunkumus. Šią profesiją išsirinkęs žmogus neturi turėti didelių problemų su tiksliaisiais mokslais, turėtų domėtis grožine literatūra.
Pastaruoju metu psichologinių paslaugų poreikis organizacijose apima pakankamai platų spektrą. Lietuvos specializuota spauda įmonių vadovams formuoja poreikius, kad įmonėse yra būtina valdyti šiuos procesus: darbuotojų motyvavimą, streso įveiką, darbuotojų adaptaciją, psichologinį klimatą, konfliktų sprendimą ir komandos formavimą. Psichologinis konsultavimas organizacijose apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo, išėjimo į pensiją atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose.
Darbinio streso auditas
Specialistų nuomone, stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai, trukdžiai. Verslo psichologo darbas ištirti būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei. Verslo psichologai organizacijoje gali vesti mokymus apie stresą, jo kilmę, požymius, pasekmes, supažindinama su būdais kaip jį galima įveikti ar sumažinti.
Emocinio intelekto lavinimas
Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Turintys aukštą emocinį intelektą (emociškai protingi) vadovai pirmiausiai gerai pažįsta savo jausmus ir nėra apsiriboję vien loginiu mąstymu ar jo teikiama informacija. Emociškai protingi vadovai, sugeba suprasti (perskaityti) žodžiais neišreikštus kitų žmonių jausmus ir išreikšti žodžiais bei tinkamai pabrėžti savuosius. Jiems tenka nuolat bendrauti su žmonėmis - pavaldiniais, klientais, todėl labai svarbu teisingai suprasti kitus, mokėti tinkamai perteikti savo mintis, įtikinamai pateikti savo sprendimus ir daryti įtaką kitų žmonių veiksmams. Tinkamai suprastos ir išreikštos emocijos padeda skatinti ir įkvėpti pavaldinius: vadovui yra kur kas lengviau suprasti pavaldinių motyvus, dalykus, kurie skatina juos gerai dirbti, todėl vadovas pritaiko savo veiksmus prie pavaldinių vertybių ir motyvų.
Darbuotojų veiklos vertinimas ir motyvavimas
Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe lygmeniu, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti. Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą. Ypač svarbus psichologinių metodų panaudojimas įvertinant socialinius, psichologinius, organizacinius veiklos aspektus.
Vidinio mikroklimato analizė ir mokymų organizavimas
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję. Kuo organizacijos veikla sėkmingesnė, tuo ryšys tarp organizacijos klimato ir jos veiklos yra stipresnis. Mokymų planavimas ir organizavimas apima mokymų poreikio ir turinio nustatymą, seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimą.
Reprodukcinės sveikatos psichologiniai aspektai
Psichologai taip pat atlieka svarbų vaidmenį reprodukcinės sveikatos srityje, teikdami pagalbą nevaisingumą patiriantiems asmenims. Mokymo programos, skirtos psichologijos išsilavinimą įgijusiems ir praktinį psichologo darbą dirbantiems specialistams, apima teorinių žinių gilinimą ir praktinių psichologinio konsultavimo įgūdžių tobulinimą. Mokymų metu siekiama tobulinti turimas bei įgyti naujausiais moksliniais tyrimais pagrįstas žinias apie reprodukcinės sveikatos psichologinius aspektus, sampratą, psichologų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų taikomus metodus sprendžiant reprodukcinės sveikatos psichologinius iššūkius skirtingais asmens raidos etapais.
Teorinėje dalyje nagrinėjama:
- Nevaisingumo samprata, paplitimas ir reikšmė.
- Nevaisingumo patirties poveikis fizinei, psichologinei sveikatai ir socialiniams ryšiams, prisitaikymui.
- Poros ir šeimos pokyčiai, patiriant nevaisingumą.
- Psichologo ir išplėstinės specialistų komandos vaidmuo teikiant pagalbą nevaisingumą patiriantiems asmenims.
Asmeninės savybės ir įgūdžiai
Psichologo darbas yra protinis. Darbo vieta yra pastovi, patalpoje. Psichologas bendrauja su žmonėmis, juos išklauso, pataria, padeda įveikti sunkumus. Šią profesiją išsirinkęs žmogus neturi turėti didelių problemų su tiksliaisiais mokslais, turėtų domėtis grožine literatūra.
Psichologas turi pasižymėti ne dideliu IQ. Darbo vieta turi būti jauki ir maloni.
"Didysis penketas"
Asmenybės bruožų ir savęs vertinimo srityje daugelis autorių atliko išsamius tiriamuosius darbus. Šių autorių tyrimai atskleidžia, kad asmenybės bruožai tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sutariamumas, sąmoningumas yra būdingi vadovams. Vadovo savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su ekstraversija, neurotizmu ir sąmoningumu.
Šiame skyriuje, mokslinės literatūros pagrindu, siekiama apibrėžti psichologinės pagalbos ir psichologinės paslaugos sampratą. Aprašomos įvairiausios siūlomos psichologinės paslaugos įmonėms ir jų vadovams. Kalbama apie poreikį psichologinei paslaugai. Apibrėžiama poreikio samprata psichologo paslaugoms, poreikio vystymasis, nagrinėjama abstrakti ir reali paklausa psichologo paslaugai. Šio darbo kontekste, vartojant sąvoką "psichologas", turime omenyje "verslo psichologijos" arba "organizacinės psichologijos" specialistą. Pabrėžiamas modelio empirinis pagrįstumas, patvirtinimas tyrimais ir individualūs skirtumai pagrįstumas, apibūdinamos penkios asmenybės bruožų dimensijos: neurotizmas, ekstraversija, atvirumas patyrimui, sutariamumas ir sąmoningumas. Apibrėžiama savęs vertinimo samprata, aprašomi savęs vertinimo lygiai. Šio darbo kontekste pavadinimai "Didysis penketas" ir "Penkių faktorių modelis" vartojami kaip sinonimai.
Psichologinės pagalbos samprata
Psichologinė pagalba dažniausiai apibrėžiama, kaip sąlyginai neilgos trukmės, tarpasmeniniu bendravimu ir teorinėmis žiniomis pagrįsta pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų. Psichologinės problemos iškyla esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su situacija, ir neturėtų būti painiojamos su psichikos sutrikimais. Psichologinės pagalbos samprata yra plati ir gali reikšti tiek draugišką patarimą, paguodimą, išklausymą, tiek pakartotines konsultacijas su profesionaliais psichologais. Pastaruoju atveju psichologinė pagalba gali būti traktuojama kaip paslauga, už kurią imamas mokestis. Psichologinė paslauga - tai tokia paslauga, kurią teikia profesionalus psichologas panaudodamas dabartinės mokslinės psichologijos žinias. Paslaugos samprata, anot Kindurio (1998) tai - santykiai tarp tiekėjo ir paslaugos gavėjo (pvz., psichologo ir verslininko) bei jų bendradarbiavimas. Poreikio patenkinimas yra esminis paslaugos bruožas. Tam, kad, paslaugos kokybė būtų galima įvertinti, reikalingi tikslūs kriterijai, pagal kuriuos ji gali būti matuojama.
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai psichologinė pagalba suvokiama kaip paslauga, kuria siekiama patarti, kokie būdai ir (ar) metodai galimi problemai spręsti, o paslaugos teikėjas - profesionalus specialistas (psichologas), turintis specifinių žinių kliento (verslininko) problemos sprendimo būdams parinkti.
tags: #darbo #psichologiniai #aspektai