Emocijos vaidina esminį vaidmenį žmogaus gyvenime, o jų raida prasideda jau vaikystėje. Šiame straipsnyje nagrinėsime mažų vaikų emocijų raidą, ypač daug dėmesio skirdami 2-4 metų amžiaus tarpsniui, aptarsime emocinio intelekto svarbą, savireguliacijos įgūdžių formavimąsi ir tėvų vaidmenį šiame procese.
Didelės Mažų Vaikų Emocijos: Kas Tai Yra?
Tėvai dažnai vartoja įvairius terminus apibūdinti dideles mažų vaikų emocijas: tantrumai, emocinės iškrovos, „isterijos“, „ožiukai“. Tačiau kas iš tikrųjų slypi už šių apibūdinimų? Svarbu suprasti, kad 2-4 metų vaiko galimybės savarankiškai reguliuoti emocijas yra ribotos. Jiems vis dar reikalinga koreguliacija, t. y. suaugusiųjų pagalba, norint susidoroti su stipriais jausmais.
Emocinio Intelekto Svarba
Aiškindamiesi, kodėl evoliucija jausmui skyrė svarbiausią vietą žmogaus sieloje, sociobiologai spėja, kad pirmenybė širdžiai galėjo atitekti todėl, kad lemiamomis akimirkomis sprendžia ne galva, o širdis. Nors tradicinio intelekto svarbos niekas neneigia, norint tapti sėkmingu lyderiu, vien aštraus proto ir žinių nepakanka.
Kaip ir IQ, taip ir emocinis intelektas (EQ) skiriasi. Jį sąlygoja įgimtos asmenybės savybės, pavyzdžiui, intraverto EQ yra žemesnis už ekstraverto. Šiame technologijų amžiuje EQ taip pat žemesnis, nes jau nuo mažų dienų vaikai daug laiko praleidžia prie IT įrenginių, bendraudami virtualiai. EQ - tai įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Kuo daugiau praktikos, tuo stipresnį EQ išsiugdysite. Reikia mėginti keisti šias savybes. Kiekvieną dieną įtraukite į savo planus kuo daugiau veiksmų, kurie padėtų norimas savybes išsiugdyti.
Gebėjimas save reguliuoti yra stiprios asmenybės požymis. Naujosios kartos vaikai turi ypač stiprų empatijos lygį, norą padėti kitam. Nemokėdami įvardinti savo ir kito asmens būsenų, galime paskęsti emocijų sukūryje. Taigi, emocinio intelekto lavinimas yra kritiškai svarbus nūdienos mažiesiems.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vaikas Kaip Šviesos Spindulys: Aplinkos Įtaka
Vaikas yra šviesos spindulys, kuris patekęs į lašą, nušvinta septyniomis spalvomis, lyg gamta, kuri suskamba septyniomis spalvomis. Filosofai teigia, kad mažyliai į šį pasaulį atkeliauja turėdami stiprų teisingumo jausmą, grožio poreikį, t. y. turi instinktą gyventi teisingai. Todėl svarbu pripildyti vaiko aplinką gero turinio pavyzdžiais.
Nereikia pamiršti, kad pasaulis pilnas įvairovių. Nuo visko vaiko neapsaugosime, bet siekime jo aplinką padaryti kuo natūralesnę, paaiškinti visus iškilusius nesusipratimus, blogus pavyzdžius ir pan.
Emocijos Ir Išlikimo Instinktas
Daugelis mokslininkų mano, kad žmogiškosios emocijos atsirado tam, kad formuotųsi išlikimo instinktas. Baimė padeda apsisaugoti nuo žalos ir skatina vengti pavojų. Pyktis padeda nugalėti kliūtis ir pasiekti tikslą. Kitų draugijoje išgyvename džiaugsmo ir laimės jausmus. Ieškodami žmogiškojo ryšio, grupėje randame apsaugą, taip pat galimybę poruotis ir užtikrinti savo, kaip rūšies atstovo, išlikimą. Liūdesys, praradus svarbų žmogų, skatina ieškoti, kuo užpildyti tuštumą.
Emocijos Kaip Biocheminiai Procesai
Emocijos nėra kažkas abstraktaus, jos yra labai tikros. Emocijos įgyja tam tikrų biocheminių medžiagų, kurias gamina smegenys, pavidalą, o po to į jas „reaguoja“ kūnas. Galvos smegenų žievė, laikoma mąstančiąja smegenų dalimi, yra svarbi siekiant suprasti emocinį intelektą. Taigi, žievė - mąstančioji smegenų dalis - padeda valdyti emocijas problemų sprendimu, įsivaizdavimu ir kitais pažintiniais procesais. Limbinė sistema laikoma emocine smegenų dalimi, ir jai priklauso gumburas, siunčiantis žinias žievei.
Serotoninas - viena iš cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, kuriuos sukelia organizme emocines reakcijas, nukreipdamos emocines žinias iš smegenų į įvairias kūno dalis. Serotonino reikšmės vaiko emociniam gyvenimui neįmanoma pervertinti, nes jis daro įtaką kūno sistemoms. Jis gali padėti vaikui susidoroti su stresu, slopindamas smegenyse informacijos perkrovą. Didesnis serotonino kiekis yra susijęs su agresijos ir impulsyvumo mažėjimu. O serotonino gamybai gali pakakti šypsenos. Šypsantis veido raumenys susitraukia, mažindami kraujo pritekėjimą į gretimas kraujagysles. Taip atvėsintas kraujas mažina smegenų kamieno temperatūrą ir skatina serotonino gamybą. Maži dalykai kartais labai daug reiškia.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Žaidimas Kaip Emocinio Intelekto Ugdymo Priemonė
Žaidimas yra vaikų darbas. Tai labai geras būdas mokyti vaikus EQ įgūdžių, nes vaikai mėgsta nuolat žaisti. Žaidimo metu galima suteikti vaikui galimybę išmokti ir išbandyti naujų galvojimų, jausenų ir elgsenos būsenų.
Emocinio Intelekto Apibrėžimas Ir Sudėtinės Dalys
Terminą „Emocinis intelektas“ 1990 m. pirmą kartą paminėjo Peter Salovey iš Harvardo universiteto ir Johnas Mayeris iš Niuhemšyro universiteto. Terminas buvo vartojamas emocinėms savybėms įvardinti ar apibūdinti. Emocinio intelekto sudėtinės dalys skirstomos į 6 sritis: įgūdžiai, susiję su moraliniu elgesiu, mąstymu, problemų sprendimu, visuomenine sąveika, akademine bei darbo sėkme ir emocijomis.
Dauguma profesionalų teigia, kad IQ galima išmatuoti standartizuotais intelekto testais, pvz., Wechslerio intelekto skalė. Šios skalės dėka galima įvertinti tiek žodinius, tiek nežodinius gebėjimus, kaip atmintį, loginį mąstymą, vizualinius bei motorinius gebėjimus. EQ esmė ne tokia aiški. Peter Salovey ir Johnas Mayeris apibrėžė emocinį intelektą kaip „visuomeninio intelekto porūšį, apimantį gebėjimą tikrinti savo paties ir kitų žmonių jausmus bei emocijas, juos atskirti ir naudoti šią informaciją, nukreipiant savo mintis ir veiksmus“. Nors nelengva išmatuoti daugumą asmenybės bruožų, tokių kaip gerumas, pasitikėjimas savimi ar pagarba kitiems, galime atpažinti juos vaikuose ir sutikti, kad jie yra svarbūs.
IQ Ir EQ Disbalansas: Ką Daryti?
Nors pasaulį užvaldo IT technologijos, vystosi visos pramonės šakos, vis daugiau žmonių įgyja išsilavinimą ir pan., IQ kyla, o EQ mažėja arba stovi vietoje. Mokslininkai išskiria tokias priežastis: didėja skyrybų skaičius, nuolatinė žiniasklaidos ir TV neigiama informacija, pagarbos mokyklai, kaip autoriteto šaltiniui, stoka, vis trumpėjantis laikas, kurį tėvai praleidžia su vaikais.
Kyla klausimas, ką daryti? Psichologai dažnai pataria skatinti vaikus pasipasakoti savo jausmus, nes tai padeda suprasti kitų žmonių išgyvenimus. Tačiau žodžiai lemia tik nedidelę dalį. Vaikų mokymas suprasti laikysenos, veido išraiškos, balso tono ir kitos kūno kalbos prasmę daug veiksmingiau padės jiems suvokti savo ir kito emocijas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Traumuoti Vaikai Ir Emocijos
Traumuoti vaikai paprastai laikomi labai pažeidžiamais ir jiems leidžiama ilgesnį laiką suvokti savo jausmus ir emocijas.
Savivertės Ugdymas Ir Stresas
Vaiko savivertės ugdymas nuolatinėmis pagyromis ir skatinimu, kaip buvo manoma daugelį metų, gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Stresas buvo traktuojamas kaip vaikystės priešas, tačiau vaikų saugojimas nuo streso yra pats blogiausias dalykas, kurį galima padaryti. Daugelis EQ mokymo aspektų prieštarauja intuicijai.
Emocinės Raidos Etapai
Tiek tėvai, tiek pedagogai labai pastabūs vaikų fizinės raidos etapams. Gerai suvokiame, kad vaikai 6 mėn. pradeda sėdėti, iki metų pradeda vaikščioti, atsiranda pirmieji žodžiai, siekiame, kad priešmokyklinukai išmoktų skaityti ir net rašyti ir pan. Jeigu tai nevyksta laiku, kreipiamės ir tariamės su gydytojais, specialistais. Tačiau labai nelengva pastebėti stadijas, priklausančias nuo emocinių smegenų raidos. Labai svarbu emocinę vaikų raidą ugdyti iki 7 metų, kai vaikai dar neskiria pastangų nuo gebėjimų. Suvokimas, kad pastangos gali kompensuoti gebėjimų stoką, tampa lemtingas nuo 8 iki 12 metų vaikams ir gali tapti vienu pagrindinių veiksnių auginant nepasiduodančius sunkumams vaikus.
Rūpestis Vs. Nuolaidžiavimas
Rūpintis vaikais ir nuolaidžiauti kiekvienai jų užgaidai yra labai skirtingi dalykai. Patvirtinantis rūpestis reiškia suteikti vaikams emocinę globą ir paramą, kad vaikai tai aiškiai suprastų. Toks rūpinimasis yra daugiau negu pagyrimas už gerą kontrolinio darbo pažymį ar vakarinis apkabinimas prieš miegą. Su vaikais reikia žaisti, bendrauti ir net bendradarbiauti. Neuždavinėkite klausimų ir neįsakinėkite. Vaikas nuo pat gimimo nori mokytis, pažinti ir netrukdykime jam šio noro tenkinti.
Vaiko Stiprybės Ir Polinkiai
Kiekvienas vaikas turi savo stiprybę ir polinkį. Vienam įdomus naujas žaislas, kitam pirmiausia įdomi žaislo pakuotė; vienam svarbu 100 kartų nušokti nuo laiptukų, kitam 100 kartų prakišti žetoną pro skylutę. Leiskite vaikui išmokti laisvai žaisti. Stebėkite, kad vaikas jaustųsi laimingas - neperspauskite, viską pateikite žaidimo forma, pagardinkite savo susidomėjimu ir dėmesiu jam, pagyrimais ir sėkmės pojūčiu. Mažo vaiko žaidimo taisyklė - mokyti ir duoti reikia tiek, kiek vaikui teikia džiaugsmą, tiek, kiek jis domisi. Jokiu būdu nepaversti žaidimo rimta pamoka, kurioje vaikas privalo jus išgirsti.
Amžiaus Ypatumai Ir Mokymosi Mechanizmai
Ugdant vaikus, reikia nepamiršti, koks vaiko amžius ir ką jis geba, ko dar ne. Pvz.: 8 mėn. - 1-2 m. Mokymosi mechanizmas: stebėdami, tyrinėdami ir eksperimentuodami vaikai (ir suaugę) sukaupia kritinį kiekį informacijos ir nejučia, visai apie tai negalvodami, išsiveda taisykles. Ikimokyklinio amžiaus vaikų nereikėtų spausti apibūdinti savo jausmus, klausinėjimas gali sukelti papildomą įtampą.
Pasakos Galia: Skaitymas Ir Emocinis Intelektas
Pasakų, istorijų skaitymas ir pasakojimas turi didžiulę įtaką mūsų elgesiui ir net kultūros formavimui. Biblija moko religijos pagrindų ir elgesio taisyklių. Pasakėčios ir alegorijos moko atskleisti žmogaus vertybes. Pasakos turi didelį poveikį vaikų mąstymo ir elgesio būdui, nes jie mėgsta jas skaityti arba klausyti ir ne vieną kartą. Pasakojimo pakartojimas drauge su vaiku daro didžiulę įtaką vaiko mąstymo, vaizduotės tobulėjimui ir buvimo kartu su artimiausiu suaugusiuoju vertybe.
Pasirinkite knygas pagal vaikų amžių, pasidomėkite knygos turiniu, paveikslėliais. Taip pat galima kartu su vaiku kurti knygą, iliustracijas. Sukurkite istoriją, kurios veikėjo problema labai panaši į Jūsų vaiko esamą problemą ir patarkite su vaiku perskaičius tą istoriją. Teigiamų pavyzdžių istorijų kūrimas ar skaitymas vaikams - vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų juos išmokyti tikroviško mąstymo svarbos. Šis būdas dažniausiai taikomas nuo 3 iki 10 m.
Laisvas Žaidimas: Kūrybiškumas Ir Savarankiškumas
Laisvo žaidimo metu vaikas laisvai tyrinėja turimus objektus, reiškinius, ir, kas įdomiausia, kad vaiko sugalvoti būdai tyrinėti daiktus yra daug kūrybiškesni nei mūsų. Mokosi savarankiškumo, kūrybiškumo ir verslumo. Tai savo sumanymų realizavimas. Turi progą pabūti su savimi, ramiai.
Yra vaikų, kurie nemoka žaisti vieni. Greičiausiai jie to niekada nedarė vieni ir suaugusieji visada stengėsi organizuoti jų laisvalaikį. Niekada nepasiduokite provokacijai: neįdomu, nenoriu, nemoku, nežinau… Apsimeskite, kad esate labai užsiėmęs, vaikas bus priverstas pats ieškoti užsiėmimo ir išeities. Palikite vaiko aplinkoje vieną ugdomąjį žaidimą, apie kurį buvote kalbėję anksčiau (visi kiti žaislai - iškeliavo į svečius ir grįš vėliau). Stebėkite ir pamatysite, ko vaikui labiausiai trūksta ar reikia, kas dominuoja jo žaidime.
Perkrauti Ar Neperkrauti?
Neperkraukite vaiko būrelių, mokyklėlių ir pan. dalykų lankymu. Nepamirškime, kad vaikui svarbiausia gyvi žmonės, kurie jį supa ir žaidžia su juo nuo mažų dienų. Pozityvi emocinė aplinka atveria vartus mokytis, o stresas, vaiko atstumimas, ignoravimas arba nedalyvavimas jo interakcijose mokymąsi stabdo ir atima iš jo visas ateities galimybes. Žaiskite kartu, žaiskite šalia.
Taisyklės Ir Ribos
Vaikams tarp 9-12 metų rekomenduojama pasirinkti žaidimų laiką keletą kartus savaitėje tuo pačiu laiku. Nustatykite aiškias taisykles bei ribas ir tvirtai jų laikykitės. Perspėkite, kai vaikas ima nedramai elgtis. Mokykite vaiką, ko iš jo tikitės. Užkirskite kelią problemoms, kol jų dar neatsirado. Dauguma problemų kyla dėl tam tikro stimulo ir ženklų. Už taisyklių nepaisymą, nesvarbu, tyčia ar ne, tuo pat skirkite tinkamą bausmę. PERDĖTAS TAISYMAS - tai rekomenduojama greitam elgesio pakeitimui.
Emocijos Ir Elgesys
Sėkminga emocinė raida reiškia emocijas ir elgesį, rodantį rūpinimąsi kitais: dalijimąsi, pagalbą, globą, altruistinį elgesį, pakantumą kitiems ir norą laikytis visuomeninių taisyklių. Browno universiteto profesorius Williamas Damonas, laikomas vienu žymiausių vaikų ir paauglių moralinės raidos ekspertų, mano, kad vaikai turėtų ugdytis tam tikrus emocinius ir visuomeninius įgūdžius. Įvairios neigiamos emocijos skatina vaikus mokytis visuomeninio elgesio užuomazgų ir jas išbandyti. Dvi pagrindinės teigiamos emocijos, formuojančios vaiko moralę, yra empatija ir vadinamasis globos instinktas, kuris apima ir gebėjimą mylėti.
Empatijos Ugdymas
Vaiko mokymas būti empatiškiems atpildas yra didžiulis. Pasižymintys ryškiomis empatinėmis savybėmis paprastai būna ne tokie agresyvūs ir yra linkę imtis visuomeniškų veiksmų - padėti ir dalytis. Empatija yra visuomeninių įgūdžių pamatas ir susideda iš 2 dalių: emocinės reakcijos į kitus, kurios atsiranda iki 6 metų amžiaus; pažintinės reakcijos, kai vyresni vaikai gali suvokti kieno nors kito požiūrį. Gerumas bei rūpestingumas yra vaiko genetinio kodo dalis, bet jei šie bruožai nėra ugdomi, jie išnyksta.
Melas Ir Sąžiningumas
Nuo ankstyvojo amžiaus vaikai geba meluoti. 2-3 m. dar nėra pasiekę reikiamos pažintinės ir kalbos raidos, kad galėtų suvokti ryšį tarp to, ką daro ir sako. 4 m. vaikas jau suvokia, kad meluoti siekiant suklaidinti yra blogai. Vaikai dažniausiai meluoja, kad išvengtų bausmės, gautų ko nori, sužavėtų draugus.
Suprantama, kad vaikams nereikia meluoti, kuo daugiau meluosime mes, tuo daugiau meluos vaikai. Tai nereiškia, kad vaikams reikia sakyti ir pasakoti viską ir apie viską, tiesiog galima paaiškinti, kad yra dalykų, kurie liečia tik suaugusiuosius ir jie dar nepajėgs to suprasti. Paverskite sąžiningumo svarbą nuolatine pokalbio namuose tema.
Pasitikėjimas Ir Slaptumas
Nora vaiko pasitikėjimas paprastai tampa aktualus paauglystėje, niekada ne per anksti apie tai kalbėti. Suaugę turi mokyti vaiką gerbti ne tik jų asmeninį slaptumą, bet ir patys vaikų paslaptis.
Kaltė Ir Gėda
Kalbant apie neigiamas emocijas: kaltę ir gėdą, vaikai veiksmingiau išmokomi skirti gerą nuo blogo tose šeimose, kur tėvai griežtesni ir laikosi nuoseklumo bei taisyklių, negu kur tėvai atlaidūs. Dabarties kultūra nuėjo per toli, stengdamasi apsaugoti vaikus nuo to, nuo ko jų saugoti nereikia. Kai kuriems vaikams per didelis supratimas ir užuojauta gali kenkti, kaip ir per maža.
Didelė klaida buvo tai, kad ilgą laiką visi teigė ir mokė, kad reikia atskirti geras ir blogas emocijas, o blogąsias visai šalinti iš vaiko gyvenimo. Emocijos tam ir duotos, kad jos turi būti visos, tik tinkamai priimamos ir reiškiamos. Gėdinti vaiką dėl jo antisocialaus elgesio yra teisingas būdas siekiant keisti jo elgesį. Vaikui suprasti gėdos jausmą būtina. Gėdą reikia sukelti, kai vaikui nekyla jokios emocinės reakcijos padarius ką nors gėdingo. Gėdą reiktų laikyti teisingu elgesio pakeitimo būdu, kai kitos jokios drausminimo priemonės nepadeda. Tačiau gėda neturi būti nei pykčio, nei keršto išraiška. Ji turi sukelti deramą atgailą prasižengus.
Nuosekliai laikytis taisyklių, taip pat bausmių, kai jos yra laužomos. Tarkitės su vaiku dėl bausmės, pasikvieskite tarpininką, kuris gali net “valdyti” bausmę. Tai paskatina vaikus daugiau iš savęs tikėtis ir padeda jiems tuos lūkesčius pateisinti. Bet tai kalba apie vyresnius negu 10 m. Reaguoti griežčiau, jeigu vaikas skaudino kitą žmogų. Rimtai žiūrėkite į atsiprašymus. Gėda ir kaltė - emocinės blogybės. Jos yra svarbios priemonės, kurias tinkamai naudodami tėvai gali mokyti vaikus dorovinių vertybių.
Ribos Ir Tikroviškas Mąstymas
30 m. buvo manoma, kad nereikia vaikų supažindinti ir mokyti išjausti neigiamas emocijas. Emocinio intelekto požiūriu, vaikui gali pakenkti bet koks perdėjimas. Pagrindinė vaikų auginimo taisyklė būtų visuomet pasverti, kas jiems geriausia ir ką galima padaryti, kad jie tikrai užaugtų laimingais, sėkmingai veikiančiais ir atsakingais žmonėmis. Žmogaus gebėjimas save apgauti yra beveik beribis, dėl to sunku pervertinti tai, kaip svarbu vaikus mokyti tikroviško mąstymo. Esame žmonės, todėl visi linkę atmesti tikrovę bei racionalizuoti.
Savireguliacija: Mintys, Jausmai Ir Elgesys
Vaikui augant, tėvai vis labiau nori, kad jis būtų ne tik sveikas ar valgus, bet ir geras. Šis buvimas geru paprastai apima mokėjimą palaukti, susilaikyti nuo nepageidaujamo elgesio ir gebėjimą įvairius dalykus daryti pačiam, t. y. pamažu tapti savarankiškam. Pastarųjų trijų komponentų bendras vardiklis yra savireguliacija, dar apibrėžiama kaip „žmogaus mokėjimas stebėti savo mintis, jausmus ir elgesį bei juos koreguoti pagal savo tikslus ir situacijos keliamus reikalavimus“. Kitaip tariant, savireguliacija suprantama kaip tarpusavyje susiję individo gebėjimai ir procesai, leidžiantys valdyti bei moduliuoti dėmesį, elgesį ir emocijas, prisitaikant prie vidinių ir išorinių reikalavimų.
Savireguliacijos gebėjimus formuoja vaiko prigimtis ir patirtis, jie atsiranda bei stabilizuojasi vaikystėje ir paauglystėje. Savireguliacijos gebėjimų raidą lemia individualių vaiko bruožų ir tėvų bei supančios aplinkos sąveika. Pagal C. B. Kopp, pateikusią savireguliacijos raidos modelį, valingos ir sąmoningos kontrolės gebėjimai išryškėja sulaukus maždaug 36 mėnesių, mat iki tol naujagimių ir kūdikių atsakus veikia išoriniai įvykiai, pvz., tėvų elgesys arba įgimti biologiniai mechanizmai, pvz., refleksai.
Dėl to svarbu suprasti, kad trejų-ketverių metų vaikui dar gali būti sunku elgtis pagal tam tikras taisykles, derinti savo elgesį prie kitų, susilaikyti. Visgi šių gebėjimų vystymui labai svarbų vaidmenį atlieka vaizduotės arba vaidmenų ir kiti grupės žaidimai, kuriuose mažieji turi galimybę reguliuoti kitą drauge žaidžiantį vaiką (-us), nuolat jam primindami, ką šis daro ne taip. Tokiu būdu žaidžiantys vaikai dar nereguliuoja savo elgesio, bet puikiai reguliuoja ir kontroliuoja vienas kitą bei mokosi tai taikyti sau, susiduria su vaidmens taisyklėmis, kurių nesilaikydami iš žaidimo iškrenta.
Savireguliacija Realiose Situacijose
Neretai išlieka opus klausimas, kaip žaidimo metu stebimą savireguliaciją padėti vaikui perkelti į realias gyvenimo situacijas? Suaugusiesiems rekomenduojama įtraukti vaiką į gyvenimiškų taisyklių kūrimą, ugdyti atsakomybės jausmą (pavyzdžiui, rūpinimąsi augintiniu, kasdienę buitį). Išsyk svarbu suteikti erdvės vaiko kūrybiškumui, sprendimų priėmimui. Teigiama, kad gebėjimas reguliuoti savo elgesį bei veikti pagal socialinius standartus parodo ankstyvosios raidos ir socializacijos kokybę, todėl tai yra tarp esminių raidos bei socializacijos uždavinių pirmaisiais gyvenimo metais. Išskiriama, kad gebėjimu nutolinti pasitenkinimą bei palaikyti pusiausvyrą yra apibūdinami ir savidrausmės komponentai, kitaip įvardijami kaip tinkamo gyvenimo pamatas.
Stanfordo Zefyro Eksperimentas
Bene geriausiai žinomas ir klasikiniu vadinamas būdas savikontrolei įvertinti - Stanfordo zefyro (arba malonumo atidėjimo) eksperimentas, kurio metu ikimokyklinio amžiaus vaikai turėjo galimybę rinktis tarp vieno zefyro dabar arba dviejų vėliau. Eksperimento vykdytojas pasakydavo vaikui, kad šis gali gauti vieną zefyrą dabar arba palaukti, kol jis grįš, tuomet jis gautų ir galėtų suvalgyti du zefyrus.
Pasilikę vieni kai kurie vaikai suvalgydavo zefyrą nedelsdami, kiti retkarčiais lyžteldavo arba kąsdavo po mažytį kąsnelį, treti išlaukdavo visą numatytą laiką (15 min.), net jeigu laukiant keisdavosi elgesys: žvilgsnis perkeliamas į kitus objektus, uostomi zefyrai, trepsima kojomis, linguojama susiėmus už galvos ar puolama į ašaras. Tie, kurie galėjo išlaukti ir atidėti malonumą, pademonstravo savikontrolės įgūdžius, esminius suaugusių žmonių veikloje. Visgi pastebima, kad kai kuriems šio gebėjimo stinga, ir tokie vaikai dažnai įvardijami kaip problemiški: mokykloje gauna prastus pažymius, praleidinėja pamokas, yra impulsyvūs ir tas impulsyvumas paveikia jų socialinį gyvenimą. O geresni savireguliacijos gebėjimai teigiamai veikia vaikų adaptaciją mokykloje.
Tėvų Savireguliacija Ir Vaikų Emocijos
Vaiko impulsyvaus ar nepageidaujamo elgesio akistatoje tėvams itin svarbu įgalinti savo pačių savireguliacijos gebėjimus - stengtis išlikti ramiems. Neretai vaikai lyg veidrodis atspindi tėvų emocijas, patiriamą stresą. Išlaikydami savikontrolę, galime mažuosius geriau suprasti ir atjausti.
Vaikams toli gražu ne visada pavyksta atlaikyti kylančias intensyvias emocijas - gali pasireikšti impulsyvumas, susierzinimas, agresija. Jei tokio elgesio pasekmė yra savireguliacijos gebėjimų stoka, bausmės neišmokys vaikų išlikti ramių, įveikti sunkumų ar prisitaikyti skirtingose situacijose. Priešingai, tokia aplinkinių elgesio forma gali sukelti vaikui dar didesnę frustraciją, gėdos, kaltės jausmus, nesėkmės baimę - tokiu būdu nepageidaujamas vaiko elgesys bus tik pastiprinamas.
Aiškumas Ir Nuspėjamumas
Padėkite vaikui suprasti, ko jis gali tikėtis tam tikrose situacijose ir ko tikimasi iš jo (laikantis rutinos, kasdienių taisyklių). Aiškumas ir nuspėjamumas yra reikšmingi mažinant stresą. Be to, pastebėta, kad žaidybinių situacijų metu vaikams gerokai lengviau sekasi išlaukti ar laikytis taisyklių, kai to reikalauja vaidmuo (pavyzdžiui, vaikas atlieka sargybinio ar apsauginio rolę), arba, kitaip tariant, yra aiškus ir suprantamas tikslas.
Kalbėkite Apie Jausmus
Kalbėkite su vaiku apie jausmus: padėkite juos atpažinti, įsivardyti, įvertinti emocijų intensyvumą (pavyzdžiui, skalėje nuo 1 iki 5).
Baimė: Apsauga Ir Stabdys
Baimės jausmas yra labai naudingas žmogui. Jis apsaugo nuo žalingo, netinkamo elgesio, pavojingų situacijų, įgalina mus išlikti gyviems ir sveikiems. Tačiau baimė gali būti ir stabdanti, žlugdanti įdomias naujas veiklas, neišbandytus elgesio būdus, griaunanti vidinę ramybę. Keisčiausia tai, kad smarkiai sumažėjus realių pavojų, atrodo, kad žmonėms vis tiek išlieka poreikis bijoti ir jie vieni kitų padedami susikuria dalykų, kurių bijosi.
Pakalbėkim apie tėvų baimes. Tėvai yra pažeidžiama visuomenės grupė - jie atsakingi ne tik už save, bet už fiziškai silpnesnius visuomenės atstovus - savo vaikus. Todėl tėvai natūraliai jaučia nemažai baimių dėl vaikų išgyvenimo, bet ir yra palaikomi bijoti dar begalės keistų dalykų.