Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Nors nedidelis streso kiekis gali būti netgi naudingas, motyvuojantis siekti geresnių rezultatų, per didelis ir ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime stresą keliančius įvykius, įvairių profesijų keliamą stresą ir potrauminio streso sutrikimą (PTSS), kuris gali išsivystyti po potencialiai traumuojančių įvykių.
Stresas Mūsų Gyvenime
Stresas yra organizmo reakcija į bet kokius pokyčius ar reikalavimus. Tai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami įvykiai. Svarbu suprasti, kad streso lygis priklauso ne tik nuo paties įvykio, bet ir nuo individualaus žmogaus suvokimo bei gebėjimo su juo susidoroti.
Streso Priežastys Darbe
Darbo aplinka yra viena iš pagrindinių streso šaltinių. Stresą darbe gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip:
- Didelis darbo krūvis: Nuolatinis spaudimas atlikti daug užduočių per trumpą laiką.
- Laiko spaudimas: Artėjantys galutiniai terminai ir nuolatinis skubėjimas.
- Konfliktai su kolegomis ar vadovais: Nesutarimai ir įtampa darbo santykiuose.
- Neaiškios pareigos: Kai darbuotojas nežino, ko iš jo tikimasi.
- Darbo nesaugumas: Baimė prarasti darbą.
- Blogos darbo sąlygos: Nepatogi darbo vieta, triukšmas, prasta ventiliacija.
Stresinės Situacijos Suvokimas
Svarbu suprasti, kad ne visi žmonės vienodai reaguoja į stresines situacijas. Tai, kas vienam žmogui atrodo kaip didelis stresas, kitam gali būti tik nedidelis iššūkis. Streso suvokimą lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip:
- Asmenybės savybės: Vieni žmonės yra linkę į nerimą, kiti - atsparesni stresui.
- Ankstesnė patirtis: Žmonės, kurie jau yra patyrę stresinių situacijų, gali būti geriau pasiruošę joms ateityje.
- Socialinė parama: Artimųjų ir draugų palaikymas gali padėti susidoroti su stresu.
- Savęs vertinimas: Žmonės, kurie pasitiki savimi ir savo gebėjimais, yra atsparesni stresui.
Pavaldinio Atleidimas, Nelaimingi Atsitikimai - Stresas Vadovo Darbe
Vadovai susiduria su specifiniais streso šaltiniais, tokiais kaip:
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
- Atsakomybė už kitus: Vadovas atsakingas ne tik už savo, bet ir už savo pavaldinių darbą.
- Sprendimų priėmimas: Vadovai nuolat turi priimti svarbius sprendimus, kurie gali turėti didelį poveikį įmonei ir jos darbuotojams.
- Konfliktų sprendimas: Vadovai dažnai turi spręsti konfliktus tarp pavaldinių.
- Pavaldinių atleidimas: Tai ypač stresą kelianti situacija, kuri gali turėti didelį poveikį atleisto darbuotojo gyvenimui.
- Nelaimingi atsitikimai darbe: Vadovas atsakingas už darbuotojų saugumą ir gerovę, todėl nelaimingi atsitikimai darbe gali sukelti didelį stresą.
Kaip Išvengti Streso?
Nors visiškai išvengti streso neįmanoma, yra būdų, kaip sumažinti jo poveikį:
- Planavimas ir organizavimas: Aiškus darbo planas ir prioritetų nustatymas gali padėti sumažinti chaosą ir stresą.
- Laiko valdymas: Efektyvus laiko valdymas gali padėti atlikti užduotis laiku ir išvengti laiko spaudimo.
- Atsipalaidavimo technikos: Praktikuojant atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija ar joga, galima sumažinti streso lygį.
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti sustiprinti organizmą ir padidinti atsparumą stresui.
- Socialinė parama: Bendravimas su artimaisiais ir draugais gali padėti sumažinti stresą ir pasijusti palaikomu.
Streso Įveikimo Būdai
Jei stresas jau jaučiamas, yra būdų, kaip jį įveikti:
- Problemų sprendimas: Identifikuokite streso šaltinį ir ieškokite būdų, kaip jį pašalinti arba sumažinti.
- Emocijų valdymas: Išmokite valdyti savo emocijas ir reaguoti į stresines situacijas ramiai ir racionaliai.
- Pozityvus mąstymas: Stenkitės matyti teigiamus dalykus net ir sudėtingose situacijose.
- Humoras: Gebėjimas pasijuokti iš savęs ir situacijos gali padėti sumažinti stresą.
- Pagalba: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu savarankiškai, kreipkitės į specialistą.
Stresą Keliančios Profesijos
Kai kurios profesijos yra susijusios su didesniu streso lygiu nei kitos. CareerCast.com kasmet sudaro dešimties sunkiausių ir dešimties lengviausių darbų sąrašus, išnagrinėdama 200 profesijų pagal 11 skirtingų streso faktorių, įskaitant fizinius reikalavimus, galutinius terminus, konkurencingumą ir darbo išvykų kiekį.
Daugiausia Streso Keliančių Darbų Sąrašas
Remiantis CareerCast.com duomenimis, daugiausia streso keliančios profesijos apima:
- Kariuomenės puskarininkiai ir eiliniai: Ši profesija susijusi su dideliu pavojumi, fiziniu krūviu ir atsakomybe.
- Kariuomenės generolai: Aukštas atsakomybės lygis, nuolatinis spaudimas ir sudėtingi sprendimai.
- Ugniagesiai: Pavojus gyvybei, didelis fizinis krūvis ir emocinis stresas.
- Oro linijų pilotai: Atsakomybė už keleivių saugumą, griežti reikalavimai ir nuolatinis budrumas.
- Renginių koordinatoriai: Didelis darbo krūvis, laiko spaudimas ir atsakomybė už renginio sėkmę.
- Viešųjų ryšių vadovai: Nuolatinis spaudimas gerinti įmonės įvaizdį, krizinių situacijų valdymas ir darbas su žiniasklaida.
- Korporacijų vadovai: Didelis atsakomybės lygis, sudėtingi sprendimai ir nuolatinis spaudimas siekti rezultatų.
- Reporteriai: Laiko spaudimas, konkurencija ir darbas su jautriomis temomis.
- Policininkai: Pavojus gyvybei, darbas su nusikaltėliais ir emocinis stresas.
- Taksi vairuotojai: Ilgos darbo valandos, mažas atlyginimas ir nuolatinis stresas dėl eismo.
Mažiausiai Streso Keliančių Darbų Sąrašas
Pagal CareerCast.com, mažiausiai streso keliančios profesijos apima:
Taip pat skaitykite: Streso poveikis Lietuvos darbuotojams
- Audiologai: Darbas su klausos problemomis, mažas fizinis krūvis ir rami darbo aplinka.
- Plaukų stilistai: Darbas su klientais, kūrybiškumas ir galimybė daryti žmones laimingus.
- Juvelyrai: Darbas su smulkiais daiktais, kūrybiškumas ir rami darbo aplinka.
- Universiteto profesoriai (etatiniai): Darbas su studentais, galimybė dalintis žiniomis ir lankstus darbo grafikas.
- Siuvėjai: Darbas su drabužiais, kūrybiškumas ir rami darbo aplinka.
- Dietologai: Darbas su žmonių mityba, galimybė padėti žmonėms pagerinti savo sveikatą ir rami darbo aplinka.
- Medicinos įrašų technikai: Darbas su medicinine dokumentacija, mažas fizinis krūvis ir rami darbo aplinka.
- Bibliotekininkai: Darbas su knygomis, rami darbo aplinka ir galimybė padėti žmonėms rasti informaciją.
- Multimedijų menininkai: Darbas su grafika, kūrybiškumas ir galimybė kurti vizualiai patrauklius projektus.
- Gręžimo staklių operatoriai: Darbas su technika, mažas fizinis krūvis ir rami darbo aplinka.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - tai psichikos sutrikimas, kuris gali išsivystyti po potencialiai traumuojančių įvykių. 2018 išleistoje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nurodoma, kad potrauminio streso sutrikimas vystosi kaip galima reakcija į potencialiai traumuojančius įvykius, o šie įvykiai suprantami kaip išskirtinai grėsmingi, gąsdinantys ar siaubą keliantys patyrimai. Tokių trauminių patirčių pavyzdžiai: stichinė nelaimė, autoavarija, užpuolimas, fizinis smurtas, seksualinė prievarta, dalyvavimas karo veiksmuose ir kita. Nors daugelis žmonių patiria potencialiai traumuojančių patirčių, ne visiems išsivysto PTSS. Lietuvoje atlikto tyrimo 70-75 % dalyvių nurodė gyvenime patyrę potencialiai traumuojančių įvykių. 2015 paskelbtas Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad jo dalyviai per gyvenimą yra patyrę po vidutiniškai beveik keturias skirtingo tipo potencialiai traumuojančias patirtis.
PTSS Simptomai
Pagal 2018 išleistą Tarptautinę ligų klasifikaciją, PTSS būdingi trijų tipų simptomai:
- Pasikartojantis trauminio įvykio (ar įvykių) išgyvenimas dabartyje: Tai reiškia, kad žmogus patiria itin stiprų stresą sukeliančius ryškius įkyrius prisiminimus, prisiminimų blyksnius arba sapnuoja su trauminėmis patirtimis susijusius košmarus. Šie sunkumai dažniausiai sukelia itin stiprią baimę ar siaubą ir yra lydimi stiprių fizinių pojūčių.
- Su trauminėmis patirtimis susijusių užuominų vengimas: Tai apima stiprų su trauminėmis patirtimis susijusių minčių, jausmų ar prisiminimų vengimą, taip pat gali būti vengiama vietų, situacijų, žmonių ar veiklų, kurios primintų traumines patirtis.
- Nuolatinis padidėjusios grėsmės jausmas: Tai pasižymi itin stipriu padidėjusiu budrumu arba stipriomis išgąsčio reakcijomis į įvairius netikėtus stimulus, pvz., garsus.
Kompleksinis Potrauminio Streso Sutrikimas (KPTSS)
Į 2018 paskelbtą Tarptautinę ligų klasifikaciją taip pat įtraukta ir nauja kompleksinio potrauminio streso sutrikimo diagnozė. Kompleksiniam potrauminio streso sutrikimui būdinga visi potrauminio streso simptomai ir papildomi sutrikusios asmenybės organizacijos simptomai:
- Emocijų reguliacijos sunkumai: Tai gali pasireikšti pastoviomis ir stipriomis emocinėmis reakcijomis į nedidelius stresorius arba, priešingai, emocine nejautra, negebėjimu jausti malonių emocijų.
- Savęs vertinimo sunkumai: Tai pasireiškia pastovia nuomone apie save kaip nevertingą, sužlugdytą ar nugalėtą žmogų bei gėdos ir kaltės jausmais, susijusiais su trauminėmis patirtimis.
- Santykių problemos: Pastebimi nuolatiniai sunkumai palaikant ryšį su kitais žmonėmis.
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas dažniau nei potrauminio streso sutrikimas yra siejamas su užsitęsusiomis ar pasikartojančiomis trauminėmis patirtimis, nuo kurių pabėgti yra itin sunku arba net neįmanoma (pvz., genocidas, užsitęsęs fizinis smurtas šeimoje, dažna seksualinė ar fizinė prievarta vaikystėje ir kita), tačiau kompleksinis potrauminis stresas gali pasireikšti ir po vienkartinio trumpalaikio trauminio įvykio. Tyrimai rodo, kad kompleksinis potrauminio streso sutrikimas gali būti labiau sietinas su tarpasmeninio tipo trauminiais įvykiais, t. y. patirtimis, kai kančia yra sukeliama kitų žmonių. Be to, kompleksinis potrauminio streso sutrikimas susijęs ir su nepalankiomis vaikystės patirtimis, pvz., fizine ar seksualine prievarta.
PTSS Vystymosi Trajektorijos
Tyrimai rodo, kad susidūrus su potencialiai traumuojančiomis patirtimis žmonėms dažniausiai būdingos keturios streso reakcijų vystymosi trajektorijos:
Taip pat skaitykite: Depresija Islandijoje: statistika ir veiksniai
- Atsparumo trajektorija: Patyrus potencialiai traumuojantį įvykį žmogaus psichikos sveikata reikšmingai nepablogėja.
- Atsistatymo trajektorija: Pasireiškia stipriomis stresinėmis reakcijomis iš karto po trauminės patirties, tačiau po kiek laiko vėl sugrįžtama į įprastą būseną.
- Užsitęsusių simptomų trajektorija: Pasižymi stipriu psichikos sveikatos suprastėjimu po trauminės patirties, o einant laikui simptomai nesilpnėja ir savijauta negerėja.
- Uždelstos pradžios trajektorija: Stiprūs simptomai pasireiškia ne iš karto po trauminės patirties.
PTSS Paplitimas
Potrauminio streso sutrikimas gali pasireikšti įvairiame amžiuje - tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tyrimai rodo, kad 2018 Tarptautinėje ligų klasifikacijoje apibrėžto potrauminio streso sutrikimo rizikos paplitimas įvairiose šalyse svyruoja nuo 1,5 % iki 9,0 %, kompleksinio potrauminio streso - nuo 0,5 % iki 7,7 %. Lietuvoje atliktame ir 2021 paskelbtame tyrime potrauminio streso sutrikimo rizikos paplitimas buvo 5,8 %, kompleksinio potrauminio streso - 1,8 %. Potrauminio streso sutrikimas neretai pasireiškia kartu su kitais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip depresija, nerimas, priklausomybės.
PTSS Gydymas
Efektyviausia pagalba potrauminio streso sutrikimo simptomus patiriantiems žmonėms yra į darbą su trauminėmis patirtimis orientuoti psichoterapijos metodai. Daugiausia mokslinių efektyvumo įrodymų iki šiol yra sulaukusios į traumą orientuotos kognityvinė elgesio terapija ir nujautrinimo akių judesiais bei perdirbimo terapija. Medikamentinis gydymas taip pat gali būti naudingas, tačiau jis dažniausiai naudojamas kartu su psichoterapija.
tags: #daugiausia #streso #keliantys #ivykiai