Didėjantis dėmesys bendruomenės gerovei ir kokybiškų paslaugų teikimui yra itin svarbus, ypač kai kalbama apie asmenis, turinčius proto ir psichikos negalią. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įvairios iniciatyvos ir projektai Lietuvoje siekia užtikrinti, kad kiekvienas asmuo gautų reikiamą pagalbą, galėtų gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų
Palangos miesto savivaldybės administracija įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“. Šio projekto tikslas - pereiti nuo tradicinių globos įstaigų prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, siekiant sukurti sąlygas asmenims su psichikos ir (ar) intelekto negalia gyventi savarankišką gyvenimą savo bendruomenėje. Tai reiškia, kad asmenys, anksčiau gyvenę institucinėse globos įstaigose, dabar turi galimybę gauti reikiamą pagalbą savo namuose ar bendruomenės aplinkoje.
Atvejo vadybininko vaidmuo
Nuo 2024 m. gruodžio mėnesio Palangoje teikiamos atvejo vadybininko paslaugos. Vykdant šį projektą, Palangos miesto savivaldybėje teikiamos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos darbui su suaugusiais darbingo amžiaus asmenimis, turinčiais psichikos ir (ar) intelekto negalią. Atvejo vadybos procesu siekiama suteikti individualias paslaugas ir pagalbą, kurios atitiktų kiekvieno asmens poreikius ir padėtų jiems įsilieti į visuomenę.
Atvejo vadybininkas padeda projekto dalyviams struktūruoti kasdieninę veiklą, rasti sprendimus, organizuoti reikalingą kompleksinę pagalbą. Šios paslaugos apima sveikatos priežiūros, finansinio raštingumo, teisinius, socialinius klausimus, bei visais kitais gyvenimo aspektais, tokiais kaip emocinė gerovė, savarankiškumas, bendravimas su kitais žmonėmis. Svarbu pabrėžti, kad šios paslaugos yra nemokamos ir prieinamos visiems darbingo amžiaus Palangos gyventojams, turintiems psichikos ir (ar) intelekto negalią, taip pat jų šeimoms ir globėjams. Projektas teikia pagalbą ir paramą bei skatina bendruomenės narių integraciją.
Palangos miesto savivaldybėje atvejo vadybos paslaugas teikia atvejo vadybininkė Laura Šimkevičienė, su kuria galima susisiekti šiais kontaktais: Vytauto g. 112, LT-00153 Palanga, kab. +370 460 34 164, mob. +370 690 58 607, el. p. [email protected].
Taip pat skaitykite: Pagalbos planas priklausomybei įveikti
Veiksmingas bendradarbiavimas
Organizuodama pagalbą projekto dalyviams, atvejo vadybininkė bendradarbiauja su įvairiais kompleksinių paslaugų teikėjais, tarpininkauja projekto dalyvių klausimais su VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriumi, VŠĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centru, Palangos visuomenės sveikatos biuru, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos skyriumi bei kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, palaiko glaudų bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros specialistais. Tai leidžia sukurti veiksmingą pagalbos tinklą bei užtikrinti, kad asmenims būtų teikiamos ne tik pagrindinės paslaugos, bet ir integruotos paslaugos, apjungiančios sveikatos priežiūrą, socialinę pagalbą, švietimą ir kt.
Teigiami pokyčiai
Džiugina projekto dalyviai, kurie, pasinaudoję atvejo vadybininko paslaugomis, įgijo pasitikėjimo savimi ir sėkmingai įsidarbino, pradėjo lankyti Palangos miesto socialinių paslaugų centro socialinių dirbtuvių bei Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos užsiėmimus, dalyvauja kompiuterinio raštingumo mokymuose Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje bei kt. Asmenys, kurių gyvenimai keitėsi ir keičiasi Pertvarkos projekto ir kompleksinių paslaugų dėka, džiaugiasi naujais gyvenimo kokybės aspektais - didesniu savarankiškumu, emocine gerove ir užimtumo galimybėmis. Šios paslaugos leidžia asmenims atrasti savo stipriąsias puses, įveikti sunkumus ir siekti tikslų. Bendruomenė, matydama šias teigiamas pokyčių istorijas, tampa tvirtesnė ir vieningesnė. Tai - svarbus žingsnis link labiau įtraukios ir socialiai atsakingos bendruomenės, kuri rūpinasi visų savo narių gerove.
Kiti svarbūs projektai ir iniciatyvos
Jau startavo Institucinės globos pertvarkos projekto antrasis etapas - projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra” (projekto Nr. Jį nuo 2020 m. Šio projekto tikslas - bendruomeninių paslaugų plėtra darbingo amžiaus asmenims, turintiems psichikos ir (ar) proto negalią. „Bendruomeninės paslaugos - puiki alternatyva institucinei globai. Įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros ir kitokios paslaugos užtikrina galimybę negalią turinčiam asmeniui gyventi tarp mūsų visų ir tuo pačiu gauti specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens poreikius.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr. 08.1.1-CPVA-427 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“ Nr. 08.1.1-CPVA-427-16-0009 (Toliau- Projektas), finansuojamą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. Pagrindinė projektu sprendžiama problema - Vilniaus regione asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią (toliau - tikslinės grupės asmenys), nėra galimybių gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir dalyvauti jame nepatiriant socialinės atskirties. Projektu siekiama spręsti problemą, t. y.
Psichologinės pagalbos svarba
Ištyręs padėtį per 160 socialinių globos įstaigų, Seimo kontrolierius apgailestaudamas pažymi, kad vis dar daugumoje šalies socialinės globos įstaigų jų gyventojų psichologinių paslaugų poreikis apskritai nepripažįstamas, o psichologinės paslaugos neprieinamos. Seimo kontrolierius visų pirma pastebi, jog tam, kad būtų užtikrinta gyventojo socialinė gerovė ir suteikta savalaikė psichologinė pagalba, turi būti atliekamas asmens psichologinės pagalbos poreikio vertinimas. Vis dėl to tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai globotinių psichologinės pagalbos poreikis nustatomas darbuotojams stebint jų elgesį arba pagal gydytojo rekomendaciją, tačiau specializuotos metodikos, kaip turėtų būti vertinamas socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinės pagalbos poreikis, nėra.
Taip pat skaitykite: Stigma ir psichologinė pagalba
Seimo kontrolierius apgailestauja, kad psichologinė pagalba vertinama tik kaip dedamoji socialinės globos dalis. „Senyvo amžiaus arba negalią turintys asmenys, kurie niekada nėra bendravę su psichologu, ne visada geba patys adekvačiai suvokti psichologinės pagalbos poreikį, nes dažnai tai jiems asocijuojasi su psichikos ligomis ar medikamentų paskyrimu. Susirūpinti verčia tai, kad tyrimo metu pastebėjome ydingą praktiką, kuomet psichologinių paslaugų vertinimą atlieka psichologinio išsilavinimo neturintys asmenys, o tai gali ne tik daryti neigiamą įtaką gyventojo emocinei būsenai, bet ir psichologinių paslaugų poreikio netinkamam identifikavimui“, - susirūpinęs teigia Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.
Teisinio reguliavimo spragos
Seimo kontrolierius pastebi, kad, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, socialinės priežiūros paslaugos apima psichosocialinę pagalbą, kuri apibrėžiama kaip socialinės, psichologinės, sielovados pagalbos suteikimas ir organizavimas asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems stiprių emocinių išgyvenimų, ir jų šeimoms, artimiesiems. Vis dėlto tuo metu, kai buvo atliekamas tyrimas, galiojančiuose teisės aktuose sąvokos „psichologas“, „psichosocialinė pagalba“, „sielovados specialistas“ ir „sielovada“ nėra apibrėžtos, taip pat nėra numatyta, kokius reikalavimus turi atitikti psichologas ir sielovados specialistas. Socialinės globos įstaigose galinčių dirbti psichologų veiklos sąlygos teisės aktuose nėra nustatytos, o tai lemia ne tik praktines problemas, bet taip pat neigiamai veikia ir socialinės globos įstaigose gyvenančius vyresnio amžiaus asmenis bei psichikos arba proto negalią turinčius asmenis, nes jie negauna psichosocialinės ar psichologinės pagalbos arba gauna ją netinkamą.
Vis dėlto Seimo kontrolieriaus atkreipė dėmesį ir į tai, kad kelios socialinės globos įstaigos tyrimo metu pateikė informaciją, jog psichologas jose nedirba, tačiau yra sielovados arba dvasinio tobulėjimo darbuotojų, atliekančių psichologo funkcijas. Sielovados specialistas, dvasininkas kvalifikuoto psichologo atstoti negali ir jo pakeisti neturėtų. „Nors sielovados paslaugų kai kurių globos įstaigų gyventojai, ypač religingieji, neabejotinai pageidauja, tokia paslauga jiems reikalinga, tačiau, manytina, jog psichologinės pagalbos paslaugos bei sielovada, nors abi šios paslaugos ir yra nukreiptos į asmens vidinių psichikos procesų analizavimą ir gali papildyti viena kitą, neturi būti tapatinamos. Lietuvos psichologų sąjungos atstovų nuomone, sielovados specialistas, dvasininkas, neturintis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais pripažinto psichologo išsilavinimo ir neužsiimantis psichologo profesine veikla, kvalifikuoto psichologo atstoti negali ir jo pakeisti neturėtų“, - pastebi Seimo kontrolierius.
Savivaldybių vaidmuo
Svarbu ir tai, kad iš tiesų už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą atsako savivaldybės, kontroliuodamos bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Vis dėlto pastebėtina, jog tik 15 proc. globos įstaigų informavo, kad jos kreipėsi arba artimiausiu metu ketina kreiptis į savivaldybę dėl nemokamų psichologo konsultacijų, bendradarbiavimo sutarties su visuomenės sveikatos biuru pasirašymo, mokymų įstaigos darbuotojams organizavimo ir finansinės paramos tokiai veiklai, įskaitant projektus, skyrimo. Dalis savivaldybių tyrimo metu patvirtino, kad gyventojų psichologinių paslaugų poreikis patenkinamas tik iš dalies arba nepatenkinamas dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo.
Adaptacijos sunkumai
„Persikėlimas gyventi į socialinės globos namus vyresnio mažiaus asmenims arba asmenims su negalia yra emociškai labai sudėtingas procesas, nes pakinta asmens aplinka, atsiranda tam tikros naujos gyvenimo socialinės globos įstaigoje taisyklės, prie kurių reikia prisiderinti, priprasti. Itin svarbu, kad visi šiuo, emociškai sunkiu, periodu asmenį supantys socialinės globos įstaigos darbuotojai turėtų atitinkamų psichologinių žinių ir specialių bendravimo gebėjimų, kas padėtų užtikrinti sklandesnį ir spartesnį į socialinės globos įstaigą persikėlusio asmens adaptacijos procesą“, - nerimauja Seimo kontrolierius.
Taip pat skaitykite: Kur rasti psichologą Lazdijuose
Seimo kontrolierius teigia, kad praktikoje įstaigų darbuotojai nevienodai reaguoja į įvairų globotinių elgesį, neturi įgūdžių, kaip elgtis kilus konfliktui tarp gyventojų ar susidarius kitoms gyventojų socialinę gerovę neigiamai veikiančioms situacijoms. Dėl itin plataus socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinių poreikių spektro būtina ne tik užtikrinti psichologo paslaugų prieinamumą socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims, tačiau ir nuolat kelti globos įstaigų darbuotojų kvalifikaciją konfliktų, patyčių, smurto ar kitokio netinkamo elgesio bei savižudybių prevencijos srityse, taip pat tobulinti įgūdžius, kurie padėtų profesionaliai valdyti agresyvų asmens elgesį, suteikti asmeniui emocinę pagalbą.
Rekomendacijos
Įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus, Seimo kontrolierius atkreipė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį į būtinybę išsiaiškinti, ar senyvo amžiaus asmenų ir asmenų su negalia socialinės globos įstaigų, kurių steigėja yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gyventojams yra prieinamos psichologų paslaugos, ir nustatyti šių paslaugų poreikį bei prisidėti užtikrinant psichologinių paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą tokių globos įstaigų gyventojams.
Seimo kontrolierius taip pat pabrėžė būtinybę patvirtinti suaugusių asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų psichologinių poreikių vertinimo metodiką psichologams, be kita ko, užtikrinti, kad toks vertinimas būtų atliekamas tik dalyvaujant atitinkamą psichologinį išsilavinimą turintiems specialistams (psichologams). Seimo kontrolierius taip pat pateikė su tuo susijusias rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėms bei suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigoms.