Kovos menai - tai ne tik fizinis lavinimas, bet ir kelias į savęs pažinimą, pasitikėjimo savimi stiprinimą, emocinės stiprybės ugdymą bei proto aštrinimą. Nuosekliai praktikuojant kovos menus, stiprėja ne tik kūnas, bet ir dvasia, gerėja dėmesio koncentracija, koordinacija, o tai padeda augti ne tik kaip kovotojui, bet ir kaip asmenybei kasdieniniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kovos menai gali prisidėti prie depresijos simptomų mažinimo bei bendros psichinės sveikatos gerinimo.
Savigyna: svarbus įgūdis ir pasitikėjimo šaltinis
Augant užpuolimų statistikai, mokėjimas apginti save tampa itin svarbus. Kovos menai lavina įgūdžius, būtinus savigynai, didina pasitikėjimą savimi ir leidžia jaustis saugiau. Praktikuojant kovos menus, įgyjamos ne tik technikos, bet ir tvirtumas bei ištvermė, padedantys įveikti emocines būsenas užpuolimo metu.
„Kuomet žmogus nuosekliai ir dėdamas daug pastangų mokosi kovos meno, tuomet jis turi daugiau šansų apsiginti. Žinoma, mokytis yra tikrai sunku, tačiau kiekviena diena, kuomet tu investuoji į save, skatina tave tobulėti, pasitempti, ir kiekvieną ateinančią dieną, tu tampi stipresnis nei buvusią, nesvarbu, esi moteris, vaikas ar vyras. “
Pasitikėjimo savimi stiprinimas
Reguliarios treniruotės ir tobulėjimas ugdo kovotojo dvasią ir didina pasitikėjimą savimi. Gerėja savijauta, požiūris į save ir savo kūną. Po keletos mėnesių intensyvių treniruočių, pajuntamas fizinis ir dvasinis stiprumas, leidžiantis jaustis pajėgiu įveikti įvairius iššūkius.
Mokantis kovos menų, itin svarbus bendradarbiavimas ir komunikacija su instruktoriumi bei bendraminčiais. Tai padeda lavinti socialinius ir komunikacijos įgūdžius, kurie praverčia kasdieniniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos laisvės kovotojus
Visapusiška fizinė forma
Kovos menai stiprina raumenis ir visą kūną, todėl laikui bėgant pastebimi puikūs rezultatai ir gerėjančios kūno formos. Treniruočių metu deginamos kalorijos, o tai padeda palaikyti sveiką svorį. Vienos Wing Tsun KungFu treniruotės metu galima sudeginti daugiau kaip 1000 kalorijų.
Wing Tsun KungFu taip pat moko pažvelgti savo baimei į akis. Nepriklausomai nuo situacijų, kuriose jaučiamasi nejaukiai ar net baugiai, galima sukoncentruoti dėmesį bei atlikti geriausius sprendimus, kurie bus paremti racionalumu ir pragmatišku situacijos tvarkymu. Praktikuojant Wing Tsun KungFu, tampama visapusiškai tvirtesniais, įgaunama formą dvasiškai, psichologiškai ir fiziškai.
Bruce Lee pabrėždavo, kad, praktikuojant kovos menus, tarp treniruočių reikia mokėti ne tik gerai atlikti judesius, bet ir atsisėsti, susikaupti ir pamatyti savo silpnybes. Taip sužinote, kur dar galite tobulėti.
Koncentracijos ir sąmoningumo ugdymas
Treniruotėse būtina susitelkti ne tik į savo atliekamus veiksmus ir technikas, bet ir į žmones, kurie supa. Ilgalaikių treniruočių perspektyvoje, tampama pastabesni aplinkai, kuri padeda išvengti pavojų. Platesnis pasaulio suvokimas yra itin svarbus gyvenime, padedantis tiek mokykloje, darbe ar asmeniniuose santykiuose.
Pasak L. Gudonavičiaus, treniruočių salė turi tapti ta erdve, už kurios ribų paliekate ryšio priemones, tampate izoliuoti nuo išorinio pasaulio žinučių, skambučių, kalendorinių pranešimų, o valanda ar pusantros sporto turi visiškai išvalyti galvą nuo probleminių minčių. „Jei kalbame apie kovos menus, tai daugelyje jų fiziniai pratimai sudaro iki 20 proc. treniruočių. Kiti pratimai yra skirti kūno lavinimui, vestibiuliarinio aparato, pusiausvyros, koordinacijos refleksų ugdymui, ką kasdienėje veikloje mes laviname retai. Ne kartą po treniruočių yra tekę girdėti iš savo mokinių, dirbančių fizinį darbą, kad jie tarsi naujai atgimsta, nuovargis tampa kitokiu, o kitą dieną jie vėl yra kupini jėgų“, - pasakoja jau daugiau kaip 20 metų Wing Tsun KungFu praktikuojantis meistras Linas Gudonavičius.
Taip pat skaitykite: Pagyvenusių Žmonių Orumas ir Teisės
Bendraminčių ir draugų paieška
Kuo daugiau laiko praleidžiama užsiėmimuose, tuo daugiau treniruojamasi drauge su žmonėmis, kuriems patinka kovos menas, kurie jaučia tą patį, ką ir Jūs ar netgi susiduria su tokiomis pačiomis problemomis. Greičiausiai, tai bus žmonės, kurie pajus Jūsų tądienę emociją, kurie galės Jus padrąsinti ir priversti nepasiduoti sunkiame kovos meno treniruočių kelyje.
Meilės sau ugdymas
Kadangi kūnas yra tiek ginklas, tiek šarvai kovoje, reguliariai treniruojantis išmokstama gerbti jį ir tinkamai prižiūrėti. Laikantis sveikesnių įpročių tampama ne tik tvirtesniais, sveikesniais, bet ir kur kas stipresniais kovotojais, kadangi sveika gyvensena padeda norimų rezultatų pasiekti kur kas greičiau.
Laimės pojūtis
Kovos menų treniruotės padidina endorfinų gamybą, tad tampama laimingesniais ir lengviau pakeliami užklupusias negandas.
Dėmesingas įsisąmoninimas (Mindfulness)
Žmogui labai sudėtinga sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar, viso to nevertinant. Tam reikalingas dėmesingas įsisąmoninimas (angl. Mindfulness) - viena iš meditacijos formų, leidžianti objektyviai stebėti esamu metu vykstančius procesus jų nevertinant.
„Paprastai tariant, žmogų dažnai valdo noriu-nenoriu mechanizmas, kuris sukuria nepasitenkinimo jausmą, skatina žmogų reaguoti, o meditacija leidžia tai pastebėti ir nereaguoti, mažiau trokšti ir bjaurėtis, daugiau būti stebėtoju, neįsitraukti. Tai sveika širdžiai, nervų sistemai, mūsų santykiams, netgi piniginei - juk dažnai norėdami pabėgti nuo nemalonių jausmų siekiame pakeisti tai pirkiniais, maistu, svaigalais ar kitais geros nuotaikos pakaitalais“, - sako M. Gritėnaitė. Tokia meditacija egzistuoja jau 2,5 tūkstančių metų, tačiau psichologijoje pradėta taikyti prieš 45 metus, kai amerikiečių profesorius Jon Kabat-Zinn, grįžęs po 30 dienų meditacijos budistų vienuolyne, tikėdamas šio metodo nauda, sukūrė gydymo programą pacientų streso bei skausmo simptomams mažinti - Streso mažinimo programą (angl. Programa nagrinėjama ir taikoma iki šių dienų. Vien dėmesingo įsisąmoninimo terminas parodo, kad lavinamos dėmesio savybės, jo koncentracija. Pagrindinė meditacijos nauda - pažinti tiek save, tiek savo aplinką kuo realistiškiau ir gebėti toje realybėje išbūti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos indėlis kovojant su informacine agresija
„Kai pavyksta sąmoningai gyventi diena iš dienos, pavyksta atskirti pakeičiamus ir nepakeičiamus dalykus bei imtis veiksmų ar priimti dalykus, kokie yra, pakinta mūsų santykis su savimi bei aplinka. Mums nebelieka vidinės bei išorinės kovos, pagerėja santykiai su aplinkiniais, gebame pažinti savo poreikius bei pasirūpinti savimi. Atsiranda vidinė ramybė, daugėja atjautos sau bei visoms gyvoms būtybėms“, - teigia M. Gritėnaitė. Dėmesys, jos nuomone, tarsi raumuo, kuris lavėja jį stiprinant, todėl ir būtini mentaliniai pratimai. „Mokytis medituoti su instruktoriumi tai tarsi atlikti fizinius pratimus su fizioterapeutu“, - lygina psichologė.
Pasak, M. Gritėnaitės, yra daug neformalių meditacijos formų. Sutelkti dėmesį, jį išlaikyti ir nevertinti galime bet kur ir bet kada: užsiimdami mėgstama veikla, bendraudami, vaikščiodami. Netgi stovėdami eilėje prie kasos galime susitelkti į tai, kas vyksta objektyviai, tarkim, į savo kvėpavimą. Specialistė įspėja, kad toks susitelkimas nėra lengvas: „Pabandykite bent 10 sekundžių sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą nevertindami ir pamatysite, jog nėra taip jau paprasta būti susitelkus ir stebėti realybę objektyviai. Dėmesingas įsisąmoninimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Juk stresą sukelia pokyčiai, o gyvenime viskas nuolatos kinta.
Pasak M. Gritėnaitės, dideli pokyčiai (nesvarbu, teigiami ar neigiami), pavyzdžiui, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas, artimojo netektis, vedybos, vaiko gimimas, sukelia daug sumaišties žmogaus gyvenime. „Normalu jausti stresą bei nerimauti mums mažai pažįstamomis aplinkybėmis, tačiau pokyčių akivaizdoje tampa ypač svarbu, kad mūsų vidiniai resursai būtų pakankami tiems pokyčiams atlaikyti. Kitu atveju pokyčių sukeltas ūminis stresas gali pereiti į lėtinį stresą, baimė dėl ateities išaugti į nerimo sutrikimus ir panašiai“, - perspėja psichologė.
M. Gritėnaitė teigia, kad dažnai ne pats įvykis yra grėsmingas, o tą grėsmę hiperbolizuoja vertinimas, sukeliantis atitinkamus jausmus ir reakcijas į jį. Meditacija gali padėti ir sergantiems depresija. Kadangi meditacija moko stebėti šiuos procesus ir nevertinti, žmogus išmoksta stebėti mintis tik kaip mintis, o ne tiesą, į kurią būtina reaguoti.
M. Gritėnaitė pastebi, kad dažnai žmonės dėmesingą įsisąmoninimą painioja su poilsiu ir atsipalaidavimu. „Meditacija nevyksta dviem atvejais - kai mūsų dėmesį pagauna mintys ir meditacijos laiką pramąstome, taip pat, jeigu užmiegame. Vadinasi, visą meditacijos laiką vyksta dėmesio grąžinimo treniruotė: grąžinate jį į ten, kur jūs norite, kad jis būtų, o ne klaidžiotų, kaip paprastai būna. Labai svarbu, kad formalios praktikos peraugtų į neformalias kasdienybėje. „Į ką sutelkiame savo dėmesį, tą ir auginame, todėl verčiau nemaitinti dėmesiu pasikartojančių minčių, bet susitelkti į tai, ką iš tiesų norime matyti augant - gal savo kompetencijas, gal fizinę ar emocinę sveikatą, gal santykius - bet kam augti reikia mūsų dėmesio“, - pataria M. Gritėnaitė.
Psichologė akcentuoja, kad nuo pat šių praktikų taikymo pradžios vykdomi moksliniai tyrimai, jų atlikta tūkstančiai. Pagreitį įgauna kitų mokslo sričių atstovų tyrimai. Medituojantys juokauja, kad rekomenduojama meditacijai skirti bent 20 minučių per dieną, nebent neturime laiko - tuomet 1 valandą. „Taip yra dėl to, kad, medituojant ilgiau, tiesiog sumažėja blaškymosi ir dienoje lieka daug daugiau laiko“, - aiškina psichologė M. Gritėnaitė.
Šalto vandens terapija psichinei sveikatai
Šalto vandens terapija vis labiau pripažįstama dėl galimo teigiamo poveikio emocinei ir psichinei sveikatai. Nors pirmas šaltas vanduo gali sukelti šoką, tyrimai rodo, kad tai gali reikšmingai pagerinti nuotaiką. 2021 metų tyrimas nustatė, kad po 20 minučių panardinimo į šaltą jūros vandenį (13,6°C) dalyviai patyrė reikšmingą neigiamų emocijų, tokių kaip įtampa, pyktis ir depresija, sumažėjimą, o teigiamos emocijos, tokios kaip energija ir savivertė, padidėjo. Kitas tyrimas parodė panašius nuotaikos pagerėjimus tarp suaugusiųjų, kurie pirmą kartą išbandė šaltą vandenį.
Šie tyrimai rodo, kad šalto vandens terapija gali žymiai pagerinti nuotaiką, motyvaciją ir psichinę gerovę, sumažinant stresą ir gerinant emocinę atsparumą. Kūno atsakas į šaltį aktyvuoja įvairius smegenų regionus, susijusius su streso valdymu ir nuotaikos reguliavimu, todėl tai gali tapti naudingas įrankis emocinei sveikatai gerinti.
Vienas iš pagrindinių šalto vandens terapijos privalumų yra jo poveikis kortizoliui, hormonui, kuris yra pagrindinis kūno streso reguliatorius. Nors kortizolis paprastai padidėja esant stresui, tyrimai parodė, kad šalto vandens terapija žymiai nepakeičia kortizolio lygio per panardinimą. Priešingai, po panardinimo kortizolio lygiai dažnai sumažėja.
Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad po valandos šalto vandens terapijos sesijos kortizolio lygiai buvo mažesni nei pradinis lygis, net esant ekstremaliam šaltui (14°C). Šis kortizolio sumažėjimas gali turėti ilgalaikį poveikį, nes kai kurie tyrimai rodo, kad kortizolio lygiai išlieka žemesni iki trijų valandų po tik 15 minučių šalto panardinimo. Reguliarus šalto vandens terapijos praktika gali padėti sumažinti kortizolio lygį net ir kasdienio streso metu, taip padidindamas atsparumą stresui.
Šalto vandens terapija taip pat veikia smegenų funkciją, įtakoja nuotaiką, streso atsaką ir galimai smegenų sveikatą per kelis mechanizmus. Pradinis fiziologinis atsakas į ją daugiausiai priklauso nuo dramatiško temperatūros pokyčio. Didelė šaltų receptorių koncentracija odoje aptinka šį pokytį, sukeldama elektrinių impulsų antplūdį nuo periferinių nervų galūnių iki smegenų. Šis intensyvus dirginimas aktyvuoja įvairius nervų takus, sukeldamas cheminius atsakus, kurie padeda kūnui prisitaikyti prie streso.
Pradžioje, kai kūnas patiria šaltį ir diskomfortą, išsiskiria endorfinai - natūralūs kūno skausmo malšintojai. Šie endorfinai ne tik mažina skausmą, bet ir skatina gerą savijautą, panašiai kaip „bėgimo euforija“, atsirandanti po intensyvaus fizinio aktyvumo. Be to, šalto vandens terapija aktyvuoja simpatinę nervų sistemą (SNS), kuri kontroliuoja mūsų „kovos arba pabėgo“ (fight or flight) reakcijas. Tai sukelia reikšmingą norepinefrino (dar žinomo kaip noradrenalinas) padidėjimą, kuris ne tik padeda valdyti stresą, bet ir didina energiją bei dėmesį. Norepinefrinas taip pat padidina kraujo tekėjimą į smegenis, galimai sukeldamas euforiją.
Šie du neurotransmiteriai veikia papildo vienas kitą. Nors norepinefrinas padeda kūnui pasiruošti staigiam stresui didindamas budrumą ir pasirengimą, endorfinai padeda nuraminti skausmą ir skatinti teigiamą nuotaiką. Šis dvigubas atsakas padeda geriau susidoroti su šalto vandens poveikiu ir gali padaryti šalto vandens terapiją toleruojamą, o gal net malonų.
Kalbant apie tai, ar šalto vandens terapija turi ilgalaikį teigiamą poveikį smegenims, tyrimai rodo nesutampančius rezultatus dėl endorfinų padidėjimo. Galbūt ne visi žmonės patiria šį endorfinų atsaką, o tiems, kurie tai patiria, poveikis gali sumažėti laikui bėgant, kai kūnas prisitaiko prie šalto poveikio. Priešingai, norepinefrino padidėjimas išlieka su kiekvienu tokiu seansu, net ir po to, kai kūnas prisitaiko per mėnesius.
Šie atradimai rodo, kad šalto vandens terapija gali būti naudingas įrankis energijai, dėmesingumui ir nuotaikai gerinti. Be to, tai gali turėti potencialo būti naudojama neurologinių ligų, susijusių su žemu norepinefrino lygiu, tokių kaip nerimas ir depresija, gydymui. Tačiau reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų galima tiksliau įvertinti ilgalaikį tokios praktikos poveikį emocinei gerovei už vandens ribų.
Be to, šalto vandens terapija gali pagerinti smegenų funkciją per šaltio šoko baltymų išsiskyrimą, kurie gaminami kūne reaguojant į šaltą aplinką. Gyvūnų tyrimai parodė, kad tokie baltymai kaip RNA jungiamoji baltymas (RBM3) atlieka svarbų vaidmenį taisant ir regeneruojant nervų ląstelių jungtis po šalto poveikio. Nors žmonių tyrimai yra riboti, šie gyvūnų tyrimai rodo, kad reguliarus tokios praktikos įgyvendinimas gali skatinti tokių naudingų baltymų gamybą žmonėms, galbūt apsaugant nuo neurodegeneracinių ligų ar lėtindamas jų progresavimą, išlaikant ir stiprinant nervų jungtis.
tags: #kovos #menai #depresija #serganciam