Įvadas
Depresija yra rimta psichikos sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėjama depresijos statistika Islandijoje, lyginant ją su kitomis Europos šalimis, aptariami veiksniai, lemiantys depresijos paplitimą, ir galimi gydymo būdai. Remiantis prieinamais duomenimis, straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą apie depresijos problemą Islandijoje ir Europoje.
Depresijos paplitimas Europoje
Remiantis 2019 m. Europos sveikatos apklausos analize, Prancūzijoje prieš pandemiją depresijos lygis buvo aukščiausias tarp visų Europos šalių - apie 11 proc. Ši analizė, kurioje dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių iš Europos Sąjungos, Norvegijos, Islandijos ir Serbijos, parodė, kad didžiausias depresijos lygis buvo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Tačiau Pietų ir Rytų Europos šalyse depresija rečiau pasitaiko tarp jaunesnių žmonių, bet dažnesnė tarp 70 metų ir vyresnių asmenų.
Lietuvoje bendras depresijos lygis siekia 5,1 proc., o tarp senjorų - 8,6 proc., panašiai kaip Latvijoje (9 proc.). Estijoje šis rodiklis didesnis - 13,8 proc. Tarp jaunesnių europiečių didžiausi depresijos rodikliai buvo Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, o Lietuvoje - mažiausias (4,5 proc.) tarp Baltijos šalių.
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Analizė parodė, kad didžiausias depresijos lygis buvo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Tačiau nustatyta, jog nors Pietų ir Rytų Europos šalyse depresija retai pasitaiko tarp jaunesnių žmonių, šiose šalyse ji dažnesnė tarp 70 metų ir vyresnių žmonių. Pavyzdžiui, Portugalijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje depresijos lygis tarp vyresnio amžiaus asmenų viršijo 15 proc. Lietuvoje depresijos lygis tarp senjorų buvo panašus į Latvijos rodiklius: atitinkamai 8,6 proc. ir 9 proc. Estijoje, kur kas didesnis - 13,8 proc. Bendras depresijos lygis Lietuvoje atitinka 5,1 proc. Apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus moterys taip pat dažniau sirgo depresija nei vyresnio amžiaus vyrai, o labiau linkę į depresiją buvo prastos sveikatos europiečiai. Pasak tyrimo autorių, kadangi Rytų ir Pietų Europos šalyse apie prastą sveikatą pranešė daugiau vyresnio amžiaus europiečių, tuo galima paaiškinti šiose šalyse padidėjusį depresijos paplitimą. „Pavyzdžiui, Kroatijoje ar Latvijoje, kur beveik 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių nurodė turintys prastą sveikatą, depresijos paplitimas yra didelis: atitinkamai 16 proc. ir 9 proc.“, - pažymėjo tyrimo autoriai. Tarp jaunesnių europiečių didžiausi depresijos rodikliai buvo Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, po jų sekė Vakarų Europos šalys. Depresija jaunimo tarpe buvo mažiau paplitusi Rytų ir Pietų Europos šalyse. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, depresijos lygis jaunimo tarpe buvo mažiausias - 4,5 proc. Tuo tarpu Latvijoje - 5,4 proc., o Estijoje net 6,6 proc. Tačiau šalyse, kuriose depresija tarp jaunų žmonių buvo didesnė, ji buvo susijusi su socialine izoliacija, profesinės veiklos neturėjimu ar mokyklos nelankymu.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad žmonės depresija dažniau serga šalyse, kuriose yra šaltesnis klimatas ir mažiau saulės, kurios yra labiau išsivysčiusios, taip pat ten, kur gyventojai patiria stresą - vyksta karai, neramumai, revoliucijos ir socialiniai lūžiai.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Depresijos gydymo būdai
Depresija psichoterapijos ir medikamentų gydymu yra lengvai įveikiama liga, tačiau negydoma ji pradeda žaloti ne tik psichinę, bet ir fizinę žmogaus sveikatą. Šiuo metu depresiją efektyviai galima pagydyti per 3-6 mėnesius priklausomai nuo sunkumo.
Vyrauja tokia praktika, kad lengvai depresijai gydyti kartais užtenka psichoterapijos, o kartais prireikia ir lengvo medikamentų kurso. Vidutinio sunkumo depresijai jau reikalingas kombinuotas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas, na, o sunkiai depresijai gydyti jau reikia stacionaraus gydymo.
Taip pat, reikėtų nepamiršti, kad psichikos ligos apskritai turėtų būti gydomos ne vaistais, o terapija. Susidūrus su psichologinėmis problemomis, nebūtina kreiptis į psichologą. Žmogus ateina pas psichiatrą, pasiguodžia, ir jam išrašomas receptas. Psichikos ligoms gydyti skirti vaistai išrašomi pernelyg lengvai.
Šviesos terapija
Skandinavijoje, kur dienos būna trumpos, balta šviesa nuo seno dominuoja interjere. Kuo daugiau šviesos, tuo geresnė nuotaika. Šviesa tonizuoja. terapija. depresijos. Naudojamos specialios lempos.
Antidepresantai
Nors antidepresantų vartojimas didėja, migdomųjų ar labai priklausomybę sukeliančių benzodiazepinų vartojimas mažėja. Tačiau, vaistai ne tik gydo, bet ir gali sukelti priklausomybę, pasibaigiančią itin skaudžiomis pasekmėmis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo.
Taip pat skaitykite: Streso poveikis Lietuvos darbuotojams
Socialiniai ir ekonominiai aspektai
Kadangi vos trečdalis ligonių gauna tinkamą gydymą ir vaistus, psichikos ligos sukelia rimtų ekonominių ir socialinių problemų, matuojamų 100 milijardų litų, nes jomis sergantys žmonės nebegali dirbti, išyra santykiai.
Ketvirčio amžiaus krizė
„Ketvirčio amžiaus krizę galima apibrėžti kaip nerimą dėl gyvenimo kokybės ir krypties, siekiant įsitvirtinti suaugusiųjų pasaulyje. Ji paprastai ištinka 18-25 m. jaunus suaugusiuosius, tačiau gali užsitęsti ir iki 30-35 metų“, - sako „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Miglė Remeikė, į kurią pagalbos vis dažniau kreipiasi jauni žmonės.
Visuomenės spaudimas, palaikomas iškreipto tikrovės vaizdo socialiniuose tinkluose, kuria aplinką, kurioje lūkesčių kartelė jaunam žmogui keliama gerokai per aukštai. Profesinės aukštumos, nuolatinis tobulėjimas, materialinė gerovė, sėkmė asmeniniame gyvenime - visai normalu, jei to pasiekti nepavyksta arba nesinori.
Priklausomybė nuo vaistų
Statistika rodo, kad žmonių, kuriems nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, Lietuvoje kasmet daugiau. Reaguodama į per didelio psichotropinių vaistų vartojimo ir priklausomybės nuo šių vaistų problemas, Sveikatos apsaugos ministerija įtraukė šiuos klausimus į Nacionalinę narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo darbotvarkę iki 2035 m.
Pirmas žingsnis sveikstant nuo priklausomybės vaistams yra abstinencijos gydymas, kuris gali užtrukti iki 20 ar daugiau dienų. Po abstinencijos gydymo rekomenduojama tęsti gydymą stacionarinėje Motyvacinėje terapijoje (15 lovadienių) arba stacionarinėje Minesotos programoje (28 dienos). Po šio gydymo kurso rekomenduojama lankytis Psichikos sveikatos centre arba lankyti anonimines savitarpio pagalbos grupes.
Taip pat skaitykite: Stresas ir Trauma
Savižudybės
Žvelgiant į statistiką, Lietuva pagal savižudybių skaičių Europoje atrodo prasčiausiai. PSO duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje nusižudo beveik 1 mln.
tags: #islandija #daugiausia #serganciu #depresija