Darbo stresas yra viena didžiausių šių dienų sveikatos ir saugos problemų, turinčių didelį poveikį tiek darbuotojams, tiek įmonėms. Ši problema ne tik sukelia darbuotojams ligas ir kančias, bet ir lemia milžiniškus ekonominius nuostolius. Straipsnyje aptariami darbo streso ekonominiai aspektai, priežastys ir galimos prevencijos strategijos.
Darbo Streso Poveikis Ekonomikai
Tyrimai rodo, kad stresas yra 50-60 % visų nedarbo dienų priežastis. Jo sukeliami nuostoliai yra milžiniški - kenčia įmonės, blogėja ekonominiai rodikliai. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, su kuria susiduria 22 % darbuotojų, dirbančių 27-ose ES valstybėse narėse. Ankstesnės apklausos rezultatai parodė, kad fizinės traumos darbo metu bei stresas darbe Europos Sąjungos šalims kasmet kainuoja vidutiniškai 617 mlrd. eurų. Iš jų neatėjimas į darbą - 272 mlrd. eurų, produktyvumo smukimas - 242 mlrd. eurų, sveikatos priežiūros paslaugos - 63 mlrd. eurų ir neįgalumo išmokos - 39 mlrd. eurų.
Ši statistika rodo, kad darbo stresas yra ne tik asmeninė problema, bet ir reikšmingas ekonominis iššūkis.
Darbo Streso Priežastys
Darbo stresą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Didelis darbo krūvis ir spaudimas: Buhalteriams, pavyzdžiui, tenka didelė atsakomybė, nuolat besikeičiantys įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reikalauja būti budriems ir pasirengusiems įvairiems netikėtumams. Ne ten padėtas kablelis ar klaidingas skaičius, ne laiku pateikta ataskaita gali reikšti įmonės ir asmeninius materialinius nuostolius.
- Menkai derinama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra: Darbuotojai, kurie negali suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo, dažniau patiria stresą.
- Vadovų paramos trūkumas: Darbuotojai, kurie jaučia, kad jiems trūksta vadovų paramos, dažniau patiria stresą.
- Priekabiavimas ir smurtas darbo vietoje: Priekabiavimas ir smurtas darbo vietoje yra vienas didžiausių darbuotojams gresiančių pavojų. Priekabiavimo auka gali tapti bet kuris įmonės narys.
- Ekonominė globalizacija: Išlaidų karpymas, ilgalaikiai pokyčiai, darbuotojų mažinimas.
- Darbo vieta: Jeigu tu dirbi kaip keliaujantis brokeris, dažnai turi vykti pas savo klientą, o ne atvirkščiai, tuomet neturi tiek paramos, kiek kiti, dirbantys savo darbo vietose.
- Nuolatinė naujų galimybių paieška: Kasdieninis darbas ir nuolatinė naujų galimybių paieška lemia gerokai per didelį krūvį.
Streso poveikis buhalterių darbe
Visuomenėje gajus stereotipas, kad buhalteriai - tokie pat nuobodūs ir neįdomūs žmonės, kaip ir jų darbas. Tačiau, buhalterių darbas nėra jau toks ir neįdomus - ko jau ko, bet nei adrenalino, nei streso jame tikrai netrūksta. Buhalteriui tenka didelė atsakomybė - ne ten padėtas kablelis ar klaidingas skaičius, ne laiku pateikta ataskaita ar pan. gali reikšti įmonės ir asmeninius materialinius nuostolius, papeikimą ar net atleidimą iš darbo, teisinę atsakomybę. Tai reiškia viršvalandžius darbe ir darbą be atlygio namuose, nemigą, galvos skausmus ir kitus streso sukeltus negalavimus. Buhalteriui tenka ne tik didelis darbo krūvis, bet ir didelė atsakomybė, daug vaidmenų, kuriuos suderinti nėra lengva: jis turi būti ir verslo analitikas-patarėjas, ir skolų išieškotojas, ir įmonės advokatas, ir „cerberis“, užtikrinantis, kad kolegos laiku ir tvarkingai pateiktų buhalterinei apskaitai būtinus dokumentus, ir „amortizatorius“ įmonei esant nepalankioje situacijoje ir priėmus nepalankius sprendimus dėl atlyginimo darbuotojams ar jų atleidimo ir t. t. Trečia, nuolat besikeičiantys įstatymai ir kiti teisės aktai reikalauja būti budriam ir pasirengusiam įvairiems netikėtumams.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Buhalterio asmeninės savybės
Su kruopštumu ir dėmesingumu detalėms, matyt, viskas aišku - daug skaičių, taškų, kablelių, stulpelių, eilučių - viskas turi būti teisinga ir tinkamoje vietoje. Buhalterio darbas dažnai apima daug rutininių užduočių (pvz., ataskaitų), jos turi būti atliktos laikantis griežtų terminų (šiukštu - nevėluoti), taisyklių ir procedūrų. Taigi jis turi sugebėti planuoti veiklą ir laiką, nustatyti prioritetus ir pan. Buhalteris žino daug konfidencialios informacijos, turi priėjimą prie finansinių išteklių ir kitokios svarbios informacijos - taigi, natūralu, kad patikimumas ir sąžiningumas yra itin vertinamos jo būdo savybės.
Kūrybiškumo netrūksta, smalsumas skatina domėtis naujovėmis ir tuo, kas vyksta įmonėje bei už jos ribų. Tai itin svarbu nuolat keičiantis teisiniam reguliavimui, verslo aplinkai ir kt. Klaidinga manyti, kad buhalterių darbe trūksta kūrybiškumo: įmonės veikia nuolat besikeičiančioje aplinkoje, kurioje neįmanoma sėkmingai dirbti, taikant tik standartinius veiklos modelius ar sprendimus, taip pat - ir finansinius. Finansiniai ištekliai - tai „kraujotaka“, kuri užtikrina įmonės gyvybingumą, veiklos tęstinumą ir plėtrą.
Prevencijos Strategijos
Siekiant sumažinti darbo stresą ir jo ekonominius nuostolius, būtina imtis prevencinių priemonių. Šios priemonės turėtų būti nukreiptos į streso priežasčių šalinimą ir darbuotojų atsparumo stresui didinimą.
Organizacinės Priemonės
- Rizikos vertinimas: Pirmiausia reikia atlikti rizikos vertinimą, kad būtų galima nustatyti streso priežastis darbo vietoje.
- Darbo organizavimo ir valdymo gerinimas: Psichologinių bei socialinių pavojų, yra darbo organizavimas ir valdymas. Organizuoti darbą taip, kad kiek įmanoma išvengti didelių krūvių ir kliūčių. Išplėsti užduočių apimtį, siekiant paįvairinti darbą. Aiškiai apibrėžti darbuotojų vaidmenį, funkcijas ir atsakomybę. Stebėti, ar darbuotojams darbas teikia pasitenkinimo. Iš anksto planuoti ir informuoti darbuotojus apie pamaininio darbo grafiką.
- Konfliktų sprendimo priemonių įdiegimas: Plėtoti ir įdiegti konflikto sprendimo priemones darbo vietoje. Skatinti darbuotojus patiems rasti problemų šaltinį ir jas šalinti. Rengti mokymus, kaip spręsti tarpasmeninius konfliktus.
- Kovos su priekabiavimu politika: Plėtoti ir įgyvendinti kovos su priekabiavimu politiką.
- Smurto prevencija: Vengti, kad darbuotojai dirbtų vieni, be kolegų.
- Komunikacija ir darbuotojų įtraukimas: Suteikti personalui galimybę diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę dėl pokyčių. Apgalvota vidinė komunikacija yra labai geras reintegracijos išteklius ne tik grįžus po ligos, bet ir po tėvystės ar motinystės atostogų. Ne mažiau svarbus, nei supažindinimas su naujais reikalavimais, yra mokymasis.
Individualios Priemonės
- Streso valdymo mokymai: Darbuotojai turėtų būti apmokyti, kaip valdyti stresą ir susidoroti su sunkumais darbe.
- Sveikatos stiprinimas: Skatinti sveiką gyvenseną, įskaitant reguliarų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir pakankamą miegą.
- Psichologinė pagalba: Užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą, jei jie patiria stresą.
Patarimai streso mažinimui
- Reguliarūs fiziniai pratimai padidins cheminių junginių, vadinamų „geros savijautos“ endorfinais, kiekį galvos smegenyse.
- Kiekvieną dieną bent 15 minučių siūloma skirti sau.
- Rasti laiko draugams ir artimiesiems.
- Vengti įpročio atsipalaiduoti geriant alkoholį.
- Juokauti.
- Pripažinti, kada jums reikalinga aplinkinių pagalba.
Buhalterio požiūrio keitimas
Tokioje situacijoje geriausia gali padėti ne dejonės ir savigaila, o požiūrio į situaciją keitimas. Čia kaip ir su metų laikais - jei negalime pakeisti žiemos, tai galime tiesiog pakeisti požiūrį į ją. Geriausia tiesiog ieškoti konstruktyvių sprendimų, nes dejavimu problemų neišspręsi. Kaip ne kiekvienas gali būti geras gydytojas, bibliotekininkas, pardavėjas ar mokytojas, taip, žinoma, ne kiekvienas gali būti geras buhalteris.
Laisvai samdomų specialistų streso ypatumai
Daugelis žmonių mano, kad laisvai samdomo specialisto (freelancer) darbe streso beveik nėra. Jų manymu, visiška autonomija reiškia galimybę pačiam organizuoti savo veiklą, pagal norus keisti darbo laiką, lengvai derinti asmeninį gyvenimą ir darbą. Tačiau, jie turi dirbti savo darbus, kaip ir visi kiti, tačiau be to, jie turi nuolatos ieškoti kito darbo pasiūlymo. Kasdieninis darbas ir nuolatinė naujų galimybių paieška lemia gerokai per didelį krūvį. Ir jeigu ateina laikotarpis, kai darbo mažai, jie negali atsipalaiduoti ir pailsėti - tai reiškia dar intensyvesnę darbų paiešką. Net jeigu lydi sėkmė, pavyksta gauti daug pasiūlymų - tai ne visada reiškia ramų darbą. Tokiais atvejais dažnai susiduriama su dideliais krūviais, kurių neįmanoma apskaičiuoti. Privalau mokėti save reguliuoti, nuolatos gerinti savo reputaciją profesiniame lauke. Tik turėdamas tikrai aukštą reputaciją laisvai samdomas specialistas gali ne intensyviai ieškoti darbo, o ramiai rinktis iš to, ką jam siūlo.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga