Depresija: Kaip kalbėti ir padėti

Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti kiekvieną iš mūsų. Nesvarbu, ar jums reikia iš dalies pakeisti gyvenimo būdą, permąstyti savo įprastą mąstymą, ar keliauti į sielos gelmes, kad išgydytumėte depresiją, ji yra viena geriausiai gydomų psichikos ligų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, kokie jos požymiai, priežastys ir kaip galime padėti sau ir artimiesiems.

Kas yra depresija?

Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją. Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą.

Depresijos tipai ir kaip ji atsiranda

Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.

Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.

Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kokios yra depresijos priežastys?

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

• Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Apie 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Kokios yra depresijos požymiai?

Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį. Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.

• Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmas.
• Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.
• Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose.
• Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą.
• Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų.
• Nerimas, jaudulys arba neramumas.
• Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
• Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
• Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
• Nepaaiškinami fizinius negalavimus, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai.

Be jau minėtų depresijos simptomų, jai gali būti būdinga:

• Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
• Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
• Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
• Dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai.
• Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
• Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
• Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).

Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėti arba apsimesti, jog viskas yra gerai. Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.

Fiziniai depresijos požymiai

Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

• Skausmas ir raumenų įtampa: Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.
• Virškinimo sutrikimai: Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
• Svorio pokyčiai: Dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
• Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos: Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.
• Sumažėjęs lytinis potraukis: Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.
• Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija: Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
• Kvėpavimo sunkumai ir dusulys: Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.

Fiziniai depresijos simptomai gali labai varginti ir būti painūs, nes jie gali būti klaidingai suprasti kaip kitos sveikatos problemos. Jei patiriate tokius simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba terapeutą, kad būtų atlikta tinkama diagnozė ir gydymas.

Socialiniai depresijos požymiai

Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.

• Sumažėjęs socialinis įsitraukimas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
• Pomėgių ir interesų ignoravimas: Susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.
• Sunkumai santykiuose: Depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.
• Pokyčiai elgesyje: Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.
• Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.
• Emocijų reguliavimo sunkumai: Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.

Kaip sužinoti ar sergu depresija?

Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.

Depresijos gydymas - ką daryti susirgus depresija?

Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys.

Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą. Rekomenduojame išbandyti keletą patikrintų būdų depresijai palengvinti:

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

1. Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką. Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.
2. Pasitikėkite artimu žmogumi. Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje. Internetinis terapeutas suteiks panašias paslaugas ir gali būti jums prieinamas tikrai per trumpą laiką, be to, bendrausite su specialistu, kuris specializuojasi būtent šių specifinių psichikos sveikatos sutrikimų srityje.
3. Stenkitės judėti, atsipalaiduoti ar išbandykite masažą. Kaip protas veikia kūną, taip ir kūnas veikia protą. Maloniai stimuliuodami savo pojūčius taip pat galite sumažinti depresiją lydinčią protinę įtampą. Internete galite rasti įvairių atsipalaidavimo ar autogeninės treniruotės seansų, pasimėgaukite aromaterapija ar nedidelio intensyvumo fizine veikla.

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
• Medikamentinis gydymas. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą.

Kaip padėti sergančiam depresija artimam žmogui?

Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančio depresija artimajam.

Štai keletas patarimų, kaip galite padėti:

• Būkite kantrūs ir supratingi. Supraskite, kad depresija yra reali ir dažnai stipriai varginanti liga. Venkite sakyti frazes, tokias kaip „visi kartais liūdime“ ar „tiesiog atsikratyk šio jausmo“. Vietoje to, sakykite: „Žinau, kad Tau tikrai sunku, ir noriu būti šalia, kad ir ką jaustum.“
• Leiskite žmogui pasirinkti, kada jis nori kalbėtis. Kai kurie žmonės depresijos metu gali jaustis geriau išsikalbėdami, bet kiti gali norėti išlaikyti distanciją. Pasiūlykite: „Jei kada norėsi pakalbėti, aš visada pasiruošęs (-usi) išklausyti be vertinimo.“ Jei žmogus nesijaučia pasiruošęs kalbėti, būkite kantrūs (-i) ir parodykite, kad esate prieinamas (-a), kai jam ar jai prireiks.
• Būkite kantrūs (-i) su lėtais pokyčiais. Depresijos gijimo procesas gali būti labai lėtas ir kartais net beveik nepastebimas. Jei matote, kad artimasis pradeda rodyti nors menkiausius žingsnius link pagerėjimo, pagirkite jį ar ją už šias pastangas.
• Padėkite lengvuose kasdieniuose darbuose. Depresijos metu žmogus gali jaustis bejėgis net dėl paprastų kasdienių užduočių, tokių kaip maisto gaminimas ar kambario tvarkymas. Pasiūlykite savo pagalbą.
• Atverkite galimybes, bet nespauskite atlikti veiklas. Kartais veiklos ir pomėgiai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, depresijos metu atrodo beprasmiai. Pasiūlykite veiklą kaip galimybę, bet nespauskite. Svarbu, kad žmogus nejaustų, jog turi „pataisyti“ savo savijautą greitai.
• Skatinkite kūrybiškus išraiškos būdus. Depresija gali būti gilių jausmų ir minčių laikotarpis, todėl skatinimas išreikšti save kūrybiškai gali padėti žmogui susidoroti su išgyvenimais.
• Skatinkite poilsį ir tinkamą miegą. Depresija dažnai trikdo miegą, todėl svarbu padėti artimam žmogui palaikyti sveiką miego rutiną, kad ir kaip sunku būtų.
• Bendraukite ir išklausykite be vertinimo. Depresija sergantys žmonės dažnai bijo būti nesuprasti ar įvertinti negatyviai, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi laisvai galintys kalbėti apie savo jausmus, nebijodami būti teisiami.

Ar depresija pagydoma?

Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites. Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos. Tad labai svarbu šia tema šviesti visuomenę, neignoruoti savo būsenos ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes kreiptis pagalbos - normalu.

tags: #depresija #sunku #kalbeti