Nuo pat vaikystės daugelis žmonių yra smalsūs ir nori patikrinti dalykus patys. Tai natūralu, tačiau gali sukelti įvairių traumų ir nelaimių. Tėvų gebėjimas suprantamai paaiškinti galimus pavojus padeda vaikams pagalvoti prieš darant ką nors impulsyviai. Pavojai slypi ne tik fizinėje, bet ir emocinėje bei protinėje srityse, ypač susiję su priklausomybėmis ir kitų žmonių įtaka.
Savęs vertinimo svarba
Žmonės vertina savo ir kitų gyvenimus iš dabartinės perspektyvos, o laikui bėgant mūsų vertinimas keičiasi. Sunkiausia keisti nusistovėjusius įsitikinimus ir veiksmus, nes dažnai norisi save pateisinti. Tai stabdo asmeninį tobulėjimą. Todėl būtina periodiškai, bent kartą per metus, įvertinti save iš naujo, kad galėtume tobulėti. Klaidos turėtų būti vertinamos kaip pamokos, o ne kaip priežastis pasiduoti ir teigti, kad viskas yra gerai, kai iš tikrųjų taip nėra.
Meditacijos pavojai ir egregorai
Pastaruoju metu populiarėja meditacija, tačiau svarbu suprasti, kad meditacijos yra įvairios. Jos gali būti skirtos atsipalaidavimui, savistabai, aplinkos stebėjimui, savigydai, maldai ar energijos dalinimuisi. Tačiau meditacija taip pat gali būti energijos atidavimas egregorams.
Kas yra malda? Tai energijos ir laiko atidavimas kažkokiai mistinei būtybei, dažniausiai mainais kažko prašant. Tačiau žmonės nesupranta, kad jie patys yra kūrėjai. Mintimis formuojame struktūrą, o jausmais ją pripildome. Ta struktūra tampa energoinformacine esybe, kuri, nuolat įsivaizduojama ir pripildoma emocijų, tampa gyvybinga. Jei daug žmonių atiduoda jai savo jausmus, ji stiprėja ir tampa egregoru. Egregoras formuoja aplinkybes, kad gautų vis daugiau dėmesio ir energijos.
Pavyzdžiui, netikintis žmogus, pradėjęs domėtis religija, gali patirti nelaimių, kurios jį dar labiau įtraukia į religiją. Religijos egregoras reikalauja kančios, dievobaimingumo, gerbimo ir paklusimo. Jis sukuria sąlygas, kad gautų tokio "maisto", manipuliuodamas žmonių jausmais ir mintimis. Egregoras gali skatinti godumą, egoizmą, nors raštuose teigiama priešingai. Jo adeptai supriešina žmones, šeimas ir valstybes, kad jis gautų energijos. Maldos dėl pagalbos yra tik papildomas maistas. Kai egregoras sotus, visuomenėje tampa ramu. Religiniai egregorai palaikomi pačių žmonių ir "valgo" juos, maitindamiesi jų bėdomis, nuolankumu ir atsidavimu. Tuo naudojasi gudrūs, bet kūrybai negabūs žmonės, kurie tampa vadovais, valdovais ir pan. Religiniai egregorai pasmerkia žmogų pastoviam kančios ieškojimui.
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Kryžius savaime nėra blogas ženklas, bet jis uždaro energijų tėkmę, tarsi uždarydamas žmogų į kokoną ir trukdydamas jam tapti kūrėju. Kūryba turi būti religinės pakraipos, kad būtų laiminama ir reklamuojama, taip stiprinant religinį egregorą. Nepakantumas kitoms religijoms ir nereligingiems žmonėms yra svarbus momentas. Jie laikomi "svetimais", kurie "nepateks į dangų", ir nekenčiami už tai, kad yra laisvi ir neatiduoda savo energijos. Krikščioniškai religijai satanistai yra priimtinesni už nereligingus, nes su jais galima kovoti ir jie tarsi patvirtina egregoro buvimo teisumą. Nereligingi žeidžia jų pasaulėžiūrą, neigdami tiek Dievą, tiek velnią.
Pastaruoju metu daugėja medituojančių žmonių paklydimų, susijusių su kosminėmis šviesiomis esybėmis ir dievais. Žmonės, kurie tai deklaruoja, minta dėmesiu ir maitina naujas ar seniai užmirštas energoinformacines esybes. Meditacija, kaip ir malda, yra puiki galimybė egregorams pasimaitinti. Ypač daug energijos suvalgo vadinamos "šviesios" esybės, kurios gali sukelti masinius neramumus, žudynes ir karus. "Tamsios" esybės atstovauja išsigimimus, blogus įpročius, ištvirkimus, geidulius ir godumą. "Šviesioms" esybėms dažnai reikia "kraujo" čia ir dabar, todėl meditacijos ar maldos į jas sukuria galimybes savižudybėms ar kitų žudymo formoms, karams.
Tai gali šokiruoti, bet ar tos "šviesios" esybės tikrai tokios šviesios? Pavyzdžiui, "Liuciferis" siejamas su šviesa ir žiniomis, bet jis buvo puolęs angelas ir prilygintas velniui. Religiniuose raštuose yra daug prieštaravimų, jei juos skaitai kritiškai, analizuodamas informaciją istoriniu, žmogišku ir dabarties atžvilgiu. Daug medituojančių žmonių maitina įvairius naujus egregorus arba dukterinius jau esamų egregorų. Pastovios meditacijos į egregorą jausmiškai pririša prie jo, ir jei tam tikrą laiką nedaromos meditacijos, žmogus jaučia vidinį neramumą, tuštumą, kažko trūkumą, kartais net baimes.
Žmonės, kurie blaškosi nuo vieno egregoro prie kito (kartais ir religijose), gali patirti psichikos sutrikimų, jausti susidvejinimą ar susitrejinimą. Tai atsitinka dėl to, kad ankstesni egregorai vis dar yra reikalingi, ir jie pešasi tarpusavyje, kas atsiliepia žmogaus psichikai ir sveikatai. Pasakymas "neturėk kitų dievų tik mane vieną" yra skirtas silpniems žmonėms, kurie be išorinio valdymo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Lengviau, kai vienas piemuo kerpa kailį, nei lakstymas po daugelį piemenų, kurie kiekvienas nori tave "nuskusti". Liaudyje sakoma - geriau tarnauti vienam ponui, kuris apgins. Tačiau pamirštama, kad kai ponai kariauja, žūva jų mužikai, o ponai po to susitaria. Panašiai ir su egregorais, kurie kariauja vienas su kitu savų adeptų rankomis, sukeldami religinius karus. Dabartiniai religiniai karai vyksta per psichologinę įtaką, skatinant jaustis kitokiu, ne savu.
Autorius asmeniškai patyrė krikščioniško ir indusų religijų egregorų kovą būdamas Indijoje. Ta kova ryškiai reiškėsi prote ir jausmuose, buvo jaučiama net fiziškai. Kuomet egregorai pjaunasi tarpusavyje, yra geras momentas jų atsikratyti. Teko matyti moterų iš Lietuvos, kurios persimetė į induizmą, nes tas egregoras juose nugalėjo. Jos net vardus keitėsi į indiškus, kai kurios ieškojo galimybės ten apsigyventi, nes joms atrodė ten šventos vietos. Buvo ir tokių, bet jų mažuma, kurios išsigando tos egregorų kovos ir nusprendė, kad jos tikros krikščionės ir daugiau į Indiją nevyks. Dauguma nesuvokė kas su jais vyksta ir pripaišė juos draskančius jausmus savo dvasiniam atgimimui, kaitai.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
Ten, kur susirenka daug medituojančių žmonių, žmonių kurie siekia dvasingumo, naujo pažinimo, būtinai sūkuriuoja daug įvairių egregorų, kurie kelia sumaištį, kovoja vienas su kitu, sukelia įvairius pokyčius žmonėse. To dėka kai kurie žmonės net pasveiksta nuo kažkokių tai ligų, pas kai kuriuos atsiveria naujas suvokimas, prasiplečia pasaulėžiūra, išauga sąmoningumas. Tačiau daugybė prisiriša prie kažkokių tai egregorų, mantrų, maldų kartojimo, pagaliau nesibaigiančių jogos pratimų. Dauguma pasiklysta knyginiame supratime, įvairių guru ar dvasinių mokytojų pateikiamuose žiniose. Pamirštama, kad tie guru, ar mokytojai nėra idealai, robotai. Jie taip pat auga, o augdami klysta, papratai mažiau, bet… Absoliučios tiesos nė vienas žmogus Žemėje negali išreikšti. Vis žmonės Tiesą perleidžia per savo jausminius, minčių, patirčių „koštuvus“ ir pateikia tai pasauliui. Kiek aš turėjau dvasinių mokytojų, tai nė vienas nebuvo idealu. Ir tai suprantama. Jie turėjo savo gyvenimus, savo nuopolius, savo klystkelius. Iš mokytojų galima pasiimti tik sau reikalingą informaciją, perimti tam tikrus gebėjimus, bet „neprilipti“ prie jų gyvenimo, jų gyvenimo būdo. Deja daug mokinių „užsikrečia“ nuo savo guru, savo dvasinių mokytojų, kurie gali būti ne visai padorūs, godūs, nesąžiningi. Tokių patartina maksimaliai vengti ir perimti tik žinias. Yra mokinių ir tokių nepriimtinai daug, kurie prisiriša prie guru, dvasinių mokytojų. Nors jie ir gavo krūvas žinių, bet vėl ir vėl gaudo savo guru ir prašo dar ir dar. Tai savotiškas vampyrizmas, kuris tikrus dvasios mokytojus perdėtai apkrauna ir jie tokiais „mokiniais“ skuba nusikratyti. Tai kaip vaikai, kurie užaugo, o vis dar yra išlaikomi tėvų. Tačiau yra guru, mokytojų, kurie tuo patenkinti, nes gauna pastovų dėmesį, energijos, pinigų. Ir kuo daugiau tokių prisirišusių „mokinių“ tuo daugiau dėmesio, pinigų ir aišku energijos. Tokius guru globoja galingesni egregorai, kurie pritraukia vis daugiau žmonių. Tokie guru patys tampa vergai tų egregorų ir net gali išprotėti ar numirti jų atsisakę.
Todėl, pakliuvus į kokią grupuotę ar sektą, kur tarsi viskas ir gerai, labai svarbu stebėti ar tie žmonės nėra kažkieno tai "vergai". Tai parodo tų žmonių keliaklupsčiavimas prieš gyvą ar įsivaizduojamą žmogų ar bet kokią esybę. Stebėti ar ne agresyviai tie žmonės reaguoja į tavo abejones dėl jų tam tikrų veiksmų, ritualų. Dažniausiai jie, po tavo abejonių, greitai praranda dėmesį tavo atžvilgiu. Anksčiau spindinčios tavo atžvilgiu jų akys, praranda spindėjimą ir dažnai tiesiog nusisuka. Tai ženklai, kurie parodo, kad jie tavęs "nebemyli". Tu įžeidei jų egregorą, jų dievybę, pagaliau jų pasaulėžiūrą. Dalis žmonių, o ypač moterys iš karto pradeda jaustis kaltos, teisintis ir vėl nori tų, spindinčių jų atžvilgiu akių. O tai žinokit pagauna daug moterų, merginų, mergaičių. Todėl religingiausios, meditatyviausios, guru dievinančios yra moterys. Beje jos daugiausiai emocinės energijos ir suteikia tiems egregorams. Todėl egregorams saldžiausios yra moterų kančios, nes ten tiek emocijų energijos. Vadinasi ir tokių sąlygų, bei aplinkybių reikia sukurti būtent moterims ir jausmingiausioms moterims, kad egregorams būtų sotu ir skanu. O moterys jau ir joms nuolankius, bei jas mylinčius vyrus, o tuo labiau vaikus atves, įtrauks į religijas, sektas, meditacines sektas, ar jogas. Pati joga nėra bloga. Tiesiog kuomet joga tampa siekiamybe, vos ne religija, tai tampa blogiu.
Žaliavalgystės kultas
Dar viena sekta, kuri vis labiau pasaulyje plinta kaip liga, dažniausia šalia "meditatorių", tai žaliavalgystės kultas. Mokslininkai nustatė 4 pagrindines žarnyno mikrofaunos formas, kurios susiformuoja kūdikystėje ir vaikystėje dėl gaunamo maisto. Jei žmogus dėl mados kardinaliai keičia savo mitybą, jo kūnas lėtai nyksta, sutrinka organų veikla, atsiranda ligos ir net mirtis.
Pats asmeniškai išbandžiau ir suvokiau, kad mano žarnyno mikrofauna yra 2-3 formos, kur aš galiu kartais kažkiek valgyti mėsos, bet daugumą sudaro nemėsiški produktai, bet gyvūnų veiklos produktai lieka (pienas, sviestas, varškė ir pan.). Beje bakterijos, taip pat nėra žolė, o gyvūnai ir jų veiklos produktai yra tie patys sūriai, rauginti agurkai, kopūstai ir pan. Na, o viduriuose tos bakterijos taip pat miršta ir mūsų organizmas įsisavina jų baltymus. Tad net bet koks žolėdis nebus nemėsėdis. Todėl žmonės, o ypač į madas linkęs jaunimas, puolęs į madingą žaliavalgystę, patiria daugumos medžiagų trūkumą savo kūno statybai. Jie daugumoje anemiški, perdėtai "liekni", kenčia jų dantys, rega. Daugybę metų stebėjau ne tik save, bet ir daugumą žaliavalgių. Su metais jų kūnais tarsi "nyko". Raumenynas nyksta, skeleto kaulai suplonėjo. Labai nukenčia dantys, o ypač jaunimo. Penketą metų stebėjau kelių jaunų porų žaliavalgių gyvenimą. Buvo matomas tam tikras išsekimas. Ypač nukentėjo merginų dantys.
Nieko gyvūniško nevalgančių madon pasidavusių žmonių dažnai kenčia psichika. Jie tampa labiau nervingi, labiau pasiduodantys stresams ir kenčiantys dėl to. Lengvai pasiduoda svetimoms psichologinėms įtakoms ir įtaigoms, mistikai. Lengviau patiki "pasakomis", pasiduoda melui, apgaulei. Gana dažnai plyksteli nemotyvuotas agresyvumas. Dažnai kalba apie tiesas, kurios tik jų pačios teisingiausios ir tik jų suvokimas apie "šviesą" yra pats tikriausias. Kartais tai veda prie lėtesnės ar greitesnės savižudybės.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Auklėti savo kūną, savo jausmus, savo protą yra viena, o priversti tai daryti yra kita. Pasakyk žmogui, kad tu galvok taip ar anaip, kad tu jausk taip ar šitaip, kad tu maitinkis tik taip, o ne kitaip, tai būtinai bus pasipriešinimas. Tačiau jei tai pateiksi į gražiai "supakuotą" idėją ir žingsnis po žingsnio, tai žmogus pasiduos.
Meilė gyvūnams ir vienišumas
Dar viena pasaulinė religija, kuri taip pat įvyniota į "gražią" ir teisingą pakuotę ir kylanti iš tos pačios žaliavalgystės yra "meilė" gyvūnams. Butai, namai, miestai yra perkrauti šunimis ir katėmis. Butai skirti gyventi žmonėms, bet… Žmonės, apsikrauna gyvūnais paprastai dėl vienišumo jausmo, bet tuo jie dar labiau padidina savo vienišumą. Kodėl? Nes savo dėmesį ir nepanaudotą meilės jausmą atiduoda gyvūnams, o ne žmonėms. Taip žmonės jiems tampa blogesni už gyvūnus, nes gyvūnai neišduos, bus paklusnūs, o jei bus problemų, išmes ar užmigdys. O su žmonėmis reikia taikytis, dalintis, mokėti suprasti ir atleisti jų "bzikus". Reikia mokytis mylėti žmones ir kai reikia, apginti save, pasakyti "ne". Pastebėjau, kad tiek Lietuvoje, tiek ypač vakaruose, žmonės dažnai bijo pasakyti "ne". Bijo įžeisti? O gal bijo agresijos?
Fanatizmas
Fanatizmas yra fanatizmas, nesvarbu, kaip į jį bežiūrėtum. Nesvarbu, kaip jis atsiranda ir kuo jis grindžiamas, jis skatina destrukciją ir griovimą, o ne meilę ir kūrybą. Religinis ar politinis fanatizmas veda prie destrukcijos.
Ar psichinis ligonis gali būti fanatiku, o sveikos psichikos žmogus, tapęs fanatiku, gali prarasti sveiką protą ir susirgti psichine liga? Ar pirma atsiranda fanatizmas, ar pirma sutrinka psichika? Šie du dalykai yra susiję. Netgi fanatikais žmonės tampa dėl ganėtinai skirtingų priežasčių ir kiekvienas atvejis daugiau ar mažiau individualus.
Religiniai fanatikai pamiršta žmones esančius aplink juos, prasilenkdami nesugeba pasakyt "labas" senam pažystamui, pyksta už menkniekius. Dažnai tie, kurie yra labai geri Dievui, yra ne labai geri žmonėms, gyvūnams ir kitiems Dievo sutverimams. Religiniams fanatikams norisi burtis į bendruomenes ir kitus bandyt į jas nusitemt. Norint pasimelst nereikia burio žmonių, nereikia kazkokios ipatingos baznycios, juk Dievas yra visur, svarbiausiai, kad Jis butu sirdyje. Manau, kad fanatikas jau yra ligonis.
Kaip užsigrūdinti psichologiškai
Kai pernelyg jautriai reaguojame į problemas ir nemalonumus, galime pakenkti visam organizmui, todėl labai svarbu užsigrūdinti fiziškai ir psichologiškai, kad atlaikytume bet kokias gyvenimo audras. Atsakingas egzaminas, naujas darbas arba stresas sename darbe, problemos su vadovybe ar kolegomis, barniai su draugais, piniginiai sunkumai, nesutarimai šeimoje, vaikų ir giminaičių problemos - argi mažai pasitaiko situacijų, kai tenka išgyventi daugiau nei paprastai! Taip gali ir nervai pakrikti.
Dėl intensyvios fizinės ir protinės veiklos, ypač stresinėse situacijose, centrinėje nervų sistemoje neretai atsiranda stabilus jaudinimo židinys. O jei žmogus, be to, iš prigimties yra nerimastingas ir nepasitikintis, net ir ne neurologas gali diagnozuoti, kad jam padidėjęs nervinis jaudrumas. Visiškai ištrinti iš mūsų gyvenimo stresus ir persitempimą neįmanoma. Tačiau įmanoma taip užgrūdinti organizmą, kad jis galėtų ramiai atlaikyti bet kokius kataklizmus.
- Svarbiausias simptomas, parodantis, jog nervų sistema sujaudrinta, yra nemiga. Tad norint užkirsti kelią nerviniam išsekimui, reikia laikytis miego režimo: eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu, miegoti ne mažiau 7-8 val. Kad būtų lengviau užmigti ir miegas būtų kietesnis, neikite miegoti iškart po sočios vakarienės arba po aktyvaus darbo (nesvarbu, fizinio ar protinio). Šilta vonia su aromatiniais aliejais arba žolelių nuovirais, lengvas laisvalaikio skaitinys lovoje prieš miegą - būtent tai, ko reikia.
- Daugelis iš mūsų taip pripranta prie įjungto televizoriaus, kad beveik jo nepastebi. Televizorių junkite tik tada, kai norite pažiūrėti iš tiesų jus dominančią programą, o likusiu laiku tegul namie skamba muzika. Geriausia klasikinė. Taip pat tinka gamtos garsų įrašai. Beje, toks fonas netgi sveikesnis, nei visiška tyla. Tyrimo metu paaiškėjo, kad studentų, kurie mokėsi tyloje, kvėpavimas ir pulsas buvo labiau padažnėjęs, o kraujospūdis padidėjęs, nei tų, kurie mokydamiesi klausėsi klasikinės muzikos.
- Mūsų smegenys, nors ir apima ne daugiau 2 proc. visos kūno masės, sugeria 18 proc. organizmo gaunamo deguonies. O tai reiškia, kad ilgi pasivaikščiojimai parke arba miške gyvybiškai svarbūs visiems, kurie priversti daug ir vaisingai įtempti smegenis. Taip pat ir tiems, kurie patiria psichologinį stresą namie arba darbe.
- Sustiprinti nervų sistemą ir atsikratyti nemigos, kai nervų sistema labai sudirginta, padės medetkų nuoviras: 1 valg. šaukštas medetkų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite valandą, kad prisitrauktų. Gerkite po pusę stiklinės šilto nuoviro prieš miegą. Taip pat labai veiksminga sukatžolė: 15 g žolių užpilkite stikline verdančio vandens. Palikite prisitraukti 20 min. Gerkite po 1 valg. Priešdepresinėmis savybėmis pasižymi ir ugniažolė. Gydymo šio augalo nuoviru kursas trunka 4-6 savaites. 2 valg. Na, ir galiausiai receptas tinginiams - paimkite vaistinę gudobelės vaisių ir valerijonų tinktūrą, sumaišykite vienodomis proporcijomis.
- Nervai sustiprės, jei savo racioną praturtinsite B grupės vitaminais, niacino rūgštimi (B3), kurie ypač reikalingi sklandžiai neuronų veiklai. B grupės vitaminai padeda atsikratyti įtampos, nuovargio, gerina atmintį, padeda susikaupti, sutelkti dėmesį, padeda mokytis, užkerta kelią stresui. Geriausias šio vitamino šaltinis - ankštiniai augalai, ypač soja. Beje, soja taip pat turi daug lecitino, kuris labai pagerina nervų ir širdies veiklą. Daug lecitino turi ir įvairūs daiginti grūdai. Kai trūksta kalcio, padidėja nerimas, žmogus tampa irzlesnis. Kalcį organizmas įsisavina iš pieno, varškės, sūrio ir kefyro, daug jo žalumynuose, salieruose, burokėliuose ir migdoluose. Dar vienas nervų sistemai naudingas elementas - jodas.
- Kasdien sportuojant ne tik lavinami raumenys, stiprinami raiščiai bei kaulų sistema, bet ir ugdomas disciplinuotumas - žmogus tampa ramesnis ir labiau susivaldantis. Be to, dirbant raumenims, organizmas išskiria laimės hormonus - endorfinus.
- Išmokite blaiviau žvelgti į viską, o nesėkmes ir klaidas vertinkite kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, nepulkite į kraštutinumus, nenusiminkite. Neigiamos emocijos kenkia nervų sistemai, sekina vidines jėgas ir paralyžiuoja valią. O teigiamos, atitinkamai - atvirkščiai.
- Taisyklingas kvėpavimas yra toks, kai kvėpuojame ne krūtine, kaip dauguma mūsų yra įpratę, bet pilvu, tiksliau, diafragma. Lyginant su kvėpavimu krūtine, kvėpuojant diafragma kraujas geriau aprūpinamas deguonimi, masažuojami pilvo ertmės organai, gerėja žarnyno peristaltika, raminama nervų sistema. Norėdami išmokti taip kvėpuoti, įsivaizduokite, kad jūsų pilvas yra oro balionėlis, ir pamėginkite kelis kartus lėtai jį išpūsti ir sutraukti. Pradėkite treniruotis gulėdami - taip lengviau, o vėliau galima pereiti prie kvėpavimo sėdint ir stovint.
- Vėsus dušas naudingas rytais - jis stiprina ir tonizuoja centrinę nervų sistemą. O vakare, prieš miegą labiau rekomenduojamas raminantis šiltas dušas arba vonia.
Kada pradėti dirbti ir mokytis
Mokslininkas Paulas Kelley iš Oksfordo universiteto pateikė faktus ir paaiškino, kada iš tiesų reikėtų pradėti dirbti ir mokytis, kad darbas būtų produktyvus ir našus. Liepti žmonėms, kuriems virš 55 metų, pradėti dirbti anksčiau nei 9 valandą ryto, lygu sukelti jų kūnui milžinišką stresą. Vaikams nuo metukų iki dešimties pamokos gali prasidėti 8:30, o paaugliams nuo 16 metų - 10 valandą ryto. Vėlesnis ėjimas į mokyklą mažina ir nelaimingų atsitikimų riziką.
Šuns voljeras
Voljeras turėtų būti patvarus, ilgaamžiškas ir saugus šuniui. Vasarą voljere gali gyventi bet kokios veislės šuo, tačiau kebliau yra žiemą. Voljeruose patartina laikyti vidutinio ar ilgesnio plauko šunis, dar geriau tuos, kurie turi pavilnę. Tačiau esant dideliam šalčiui, šunį būtina įsileisti į vidų.
Voljero dydis reguliuojamas Lietuvos kinologų draugijos reikalaujamomis minimaliomis šunų laikymo normomis. Voljeras turėtų būti erdvus, sudarytas iš cinkuotų metalinių konstrukcijų, uždengtas stogo danga, kad būtų galima apsaugoti nuo lietaus. Svarbu numatyti grindų dangą - betoninę dangą, o kuriame nors voljero kampe reiktų padaryti medinę pakylą. Durys turėtų atsidaryti tik į vidų, kad užšokdamas šuo jų neišverstų ir nepabėgtų. Be to, reikia įmontuoti šėryklą, kurios aukštis nesunkiai reguliuotųsi, įstatyti metalines kojeles. Medinės dalys negali liestis su žeme, nes kaupsis drėgmė, veisis grybelis, mediena greit supus. Šuns užuovėjai sukurti būtinos dvi viena šalia kitos aklinos sienos.
Negalima voljero statyti ant "plikos žemės", jis neturėtų turėti išsikišusių aštrių detalių, kuriomis šunelis galėtų susižeisti. Voljeras negali būti aptvertas vieline tvora, nes ją lengva sugadinti ir šuo gali susižeisti. Renkantis voljerą, reiktų vengti aštrių, plonų, chemiškai apdorotų, nudažytų bei kampuotų detalių.
Voljeras turi būti valomas dažnai, geriausiai - kiekvieną dieną. Taip pat privalu jį kas mėnesį dezinfekuoti (žiemą galima ir rečiau). Voljero metalinė konstrukcija turėtų būti cinkuota karštu būdu, mediena impregnuota antiseptiku, grindims galima naudoti jūrinę fanerą, kuri ne tik labai atspari subraižymams, bet ir nesugeria nei drėgmės, nei kvapų.
Voljeras neturi būti išsiskiriantis ar iškrentantis iš konteksto. Galima derinti medienos atspalvį, stogo dangą naudoti tokią pat kaip ir gyvenamojo namo. Taip pat voljeras būna derinamas su sandėliuku ar malkine kaip vientisas statinys.
Būda negali būti per didelė, nes šuniui žiemą ją bus sunku prišildyti. Visgi ji negali būti ir per maža, būtina, kad keturkojis joje galėtų pailsėti. Būda turėtų būti apšiltinta, tačiau apšiltinant negalima naudoti smulkių, birių medžiagų, pavyzdžiui, akmens vatos. Labiausiai apšiltinimui tinka putų polistirolas. Būdą būtina pakelti ant metalinių kojelių, kad nebūtų medienos sąlyčio su žeme ir ji ventiliuotųsi, nesiveistų grybelis, nedrėktų. Svarbu, kad būda tilptų į voljerą ir dar liktų laisvos vietos, nes žiemą ją rekomenduojama atitraukti, kad šuo galėtų pralįsti pro tarpelį: labai šaltomis žiemomis šuo sušyla judėdamas aplink būdą. Būdą reikia statyti naudojant natūralią medieną, o grindų lentos turėtų būti su nedideliais tarpeliais. Be to, jos privalo būti apšiltintos (medis iš viršaus ir apačios, o viduryje - polistirolas). Geriau rinktis būdą su plokščiu ir atidaromu stogu, nes tokią lengviau valyti ir vėdinti.
Reikia įdėti maistą į voljerą ir leisti šuneliui ten jį suėsti. Tai kartoti kiekvieną kartą - įvesti dienotvarkę. Laikui bėgant, tampa nepastebima, kaip šuo į voljerą nueina pats. Pratinimas turėtų prasidėti nuo keturių mėnesių amžiaus. Voljeras šuniui turi tapti saugia vieta. Neretai voljerai laikomi atidaryti visą dieną. Šuo uždaromas tik nakčiai arba kai atvyksta svečių. Šuns psichologijai geriausia, kai iš voljero jis gali stebėti kuo didesnę teritorijos dalį, matyti duris į namus ir įėjimo į kiemą vartus.
Šuo negali būti ištisas dienas įkalintas voljere, kad ir koks erdvus ar prašmatnus voljeras būtų. Tokia izoliacija kenkia šuns emocinei ir fizinei sveikatai. Šuo kasdien turi būti išvedamas pasivaikščioti, turi susitikti su gentainiais, žaisti su jais ir su žmogumi, kažko protingo ir naudingo mokytis.