Šiltuoju metų laiku daugelis žmonių trokšta atsigaivinti vandens telkiniuose. Lietuvoje turime įvairių vandens telkinių: upių, ežerų, tvenkinių ir Baltijos jūrą. Maudytis komfortiška, kai vandens temperatūra yra 18 °C ar aukštesnė. Tačiau vanduo ne tik teikia malonumą, bet ir slepia pavojus. Norint saugiai mėgautis vandens pramogomis, būtina žinoti ir laikytis elgesio prie vandens taisyklių.
Bendrosios saugumo taisyklės
- Nuolatinė priežiūra: Vaikai prie vandens telkinių ir vandenyje turi būti nuolat stebimi iš arti, jiems turi būti skirtas adekvatus nepertraukiamas dėmesys. Net jei esate suaugęs žmogus, visada įsitikinkite, kad kas nors jus stebi, kai esate vandenyje.
- Blaivumas: Negalima vartoti alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų prižiūrint vandenyje esančius ar šalia vandens žaidžiančius vaikus. Griežtai draudžiama maudytis išgėrus alkoholinių gėrimų, nes apsvaigusio žmogaus orientacija sulėtėja, sutrinka reakcija ir aplinkos pojūtis. Niekada neikite į vandenį, jei esate apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes.
- Mokymasis plaukti: Šešerių mėnesių vaikai turėtų būti pradedami mokinti plūduriuoti ir plaukti. Skendimo prevencijos pagrindinis tikslas yra išmokinti kuo daugiau žmonių plaukti. Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti.
- Pirmosios pagalbos įgūdžiai: Tėvai ir globėjai turėtų išklausyti pirmosios pagalbos kursus ir mokėti teikti pradinį gaivinimą.
Prieš maudantis
- Įvertinkite sąlygas: Ar vanduo yra skaidrus? Kokia vandens temperatūra? Kokios oro sąlygos? Ar stiprus vėjas? Ar didelės bangos? Kokios vėliavos iškabintos gelbėjimo stotyse ir paplūdimiuose, kurios praneša, ar galima, ar ne maudytis jūroje? Ar atsakingas asmuo stebi ir prižiūri vandens saugumą? Ruošdamiesi prie vandens telkinio, pasidomėkite orų prognoze ir vandens telkinio sąlygomis.
- Apšlakstykite kūną vandeniu: Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
- Įbriskite, o ne šokite: Į seklų ar mažai pažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Į seklų ar mažai pažįstamą vandens telkinį reikia bristi, jokiu būdu ne nerti ar šokti.
- Nepalikite be priežiūros: Niekada neplaukiokite vieni.
- Po valgio: Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio, nes po valgio organizmas būna apsunkęs - tai sulėtina reakciją ir judesius. Nešokti staiga į vandenį pavalgius, nes tada žmogaus organizmas būna apsunkęs. Iki šiol vyksta diskusijos ar galima leisti vaikams maudytis iškart po valgio. Sunku pasakyti kas yra teisus.
Maudantis
- Gelbėjimosi liemenės: Paplūdimyje, prie ežerų ar kitų vandens telkinių, užsiimant vandens pramogomis dėvėkite tinkamas gelbėjimo liemenes. Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Nepamirškite apie apsaugines liemenes, jų dėvėjimas 85 proc. sumažina skendimo tikimybę. Vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas.
- Saugios vietos: Paklauskite gelbėtojo, kur nardyti yra saugu. Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
- Taisyklių laikymasis: Visada perskaitykite taisykles ir vadovaukitės jomis, paprastai negalima bėgioti, valgyti, kramtyti gumos ir naudoti stiklinių indų, nešokinėkite ir nenardykite ten kur draudžiama, nepersiverinėkite per atitvaras. Neplaukite už gylį ribojančių plūdurų, net jei esate geras plaukikas. Nesiartinkite prie plaukiančių laivų. Visada paisykite saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų.
- Oro sąlygos: Niekada nesimaudykite tamsiu paros metu, lyjant lietui ar žaibuojant, esant audrai ar dideliam vėjui.
- Stebėkite aplinką:
- stebėkite vandens paviršių - sudrumstas vandens paviršius yra tarsi povandeninio dugno atspindys (pavyzdžiui, pastovus kunkuliavimas ir sūkuriai dažniausiai vyksta dėl duobėtos upės vagos ar įvairių kliuvinių);
- stebėkite vandens spalvą - tamsesnės vandens vietos dažniausiai byloja apie didesnį gylį, taip pat ir apie duobes ar kitus dugno nelygumus.
- Nepervertinkite savo galimybių: Labai svarbu nepervertinti savo plaukiojimo galimybes. Nuskęsti, gali ir puikiai plaukiantys vaikai ir suaugusieji. Pagrindinė priežastis - klaidingas savo galimybių įvertinimas, kai nuplaukiama toli nuo kranto.
Jei ištiko nelaimė
- Pirmiausia šaukitės pagalbos: Pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite mojuodami rankomis.
- Gelbėjimo priemonės: Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
- Gelbėkite tik jei mokate: Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą ar plūdurą), paduokite ją skęstančiajam prieš save maždaug 1,5 m. Jei neturite jokių pagalbinių priemonių, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiem. Niekada nebandykite gelbėti patys šokdami į vandenį, tokiais atvejais pavojus iškyla dviem gyvybėmis, tai gali daryti tik profesionalūs gelbėtojai. Meskite skęstančiajam plūdurą, ilgesnę medžio šaką arba iš drabužių surištą virvę, vandenyje plūdurą perduoti galima 1,5 metru atstumu skęstančiajam. Niekada nebandykite gelbėti vieni.
- Jei jus sugriebė: Jei skęstantis žmogus jus sugriebė - išsilaisvinkite nuo jo.
- Pirmoji pagalba: Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, tuoj pat teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos. Nukentėjusį gaivinkite, darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Jei pradinis gaivinimas pradedamas praėjus ne daugiau kaip 4 minutėms, yra didelė širdies veiklos ir kvėpavimo atkūrimo tikimybė. Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių. Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vanduo.
Pavojai vandens telkiniuose ir kaip jų išvengti
- Srovės: Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės. Besimaudant jūroje nepamirškite, kad dugne galimos įvairaus gylio netikėtos duobės arba grįžtančios bangos, kurios kartais gali stipriai traukti į jūrą ir neleisti išplaukti į krantą. Plaukiojant upėje svarbu nepamiršti apie vandens srovę, be to dugnas labai dažnai gali būti nematomas ir kaip jūros atvejų, turėti nepažįstamų duobių, akmenų.
- Cheminė sudėtis: Ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė. Maudantis jūroje vaikui įtakos turi cheminė vandens sudėtis. Jei vaikas nėra užsigrūdinęs, prieš pradedant maudytis būtina apsiprasti su vandeniu.
- Mėšlungis: Taip pat labai pavojingas gali būti mėšlungis, kuris sutraukia kojų raumenis. Vaikas gali išsigąsti, sutrikti ir pradėti skęsti. Jei sutraukė mėšlungis - stenkitės ramiai įvertinti situaciją ir kvieskitės pagalbą: ištiesta ranka daužykite vandenį, šaukdami atkreipkite dėmesį į save.
- Kiti pavojai: Be to užliejus vandens bangai, vaikas taip pat gali įtraukti didelį gurkšnį vandens, išsigąsti ir todėl pradėti skęsti. Tad nerekomenduojama šokti galva žemyn į vandenį nepražystamoje vietoje. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Nesimaudykite nežinomose, nuošaliuose vietose. Neišdykaukite valtyje. Negalima vaikščioti joje, ją supti - valtis gali apvirsti.
Saugumas namuose: baseinai ir vandens telkiniai
Nepamirškime apie savo namus ir prie jų esančius vandens telkinius ir baseinus. Rekomenduotina esant galimybei bent baseinus aptverti iš visų keturių pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Prie namų esančius atvirus vandens telkinius ar baseinus iš visų pusių aptverkite ne žemesne kaip 120 cm. Tai 95 proc. sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę.
Maudymosi nauda
Plaukimas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams suteikia daug naudos - skatina medžiagų apykaitą, mankština raumenis ir gerina virškinimą, stiprina nervų sistemą, grūdina organizmą ir padeda ugdyti valią. Organizmą vandenyje veikia ne tiktai vanduo, bet oro temperatūra, drėgmė, judėjimo greitis, saulė, vandens temperatūra ir slėgis, nepamirškite, kad vandenyje reikia kuo daugiau judėti. Jeigu vaikas šaltame vandenyje būna per ilgai, sutrinka organizmo šilumos reguliavimas, dėl to pradedama drebėti. Tada vaikas būtinai turi išlipti iš vandens.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas