Psichikos ir Elgesio Sutrikimų Klasifikacija: Nuo Diagnostikos Iki Integracijos

Įvadas

Psichikos ir elgesio sutrikimai yra sudėtinga ir įvairialypė sritis, apimanti platų spektrą būklių, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus, elgesį ir socialinę adaptaciją. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime psichikos sutrikimų klasifikaciją, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10) ir kitais diagnostikos metodais, aptarsime jų poveikį asmenims ir visuomenei, taip pat nagrinėsime stigmatizacijos ir integracijos klausimus.

Klinikinis Tyrimas: Anamnezės ir Psichikos Būsenos Įvertinimas

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra klinikinis tyrimas, anamnezės surinkimas ir stebėjimas. Surinkus anamnezę, pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Subjektyvi Anamnezė

Subjektyvi anamnezė apima:

• Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas ir kitos charakteristikos.
• Šeimos anamnezė: Informacija apie psichikos sutrikimus šeimoje.
• Gyvenimo anamnezė: Paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis ir mokyklinis amžius (ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai, adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais), karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas (duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais), žalingi įpročiai ir kitos ligos (ne psichikos).
• Ligos (paūmėjimo) anamnezė: Pradžia, veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai, elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją, savižudiškos ir žudikiškos tendencijos. Taip pat svarbu išsiaiškinti, iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
• Asmenybė iki susergant: Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai, elgesys kolektyve, ekstraversinės, intraversinės tendencijos, požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos, intelekto aktyvumas, interesai, nuotaikos, charakteris, pažiūros, požiūris į save, fantazijos.

Objektyvi Anamnezė

Objektyvi anamnezė apima:

• Išvaizda (ar atitinka metus, soc. padėtį).
• Laikysena ir judesiai.
• Bendravimas ir elgesys (ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, t.p. požiūris į gydytoją).
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas (kliedesiai).
• Atmintis.
• Emocijos ir nuotaika (iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija), nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija, santykiai su artimaisiais).
• Valia.
• Dėmesys (pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas).
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Taip pat skaitykite: Suprasti psichikos sutrikimus

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija: TLK-10 ir DSM

Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus.

DSM Sistema

1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos kriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie:

• Ateorinis, aprašomasis principas: Klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija.
• Diagnostikos kriterijai: Griežti specifiniai kiekvieno sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę.
• Daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema:
  • V ašis - bendro adaptacijos lygio įvertis.

DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

Tarptautinė Ligų Klasifikacija (TLK-10)

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkurta PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius.

Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sėkmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992 m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas.

Taip pat skaitykite: Psichikos ir elgesio sutrikimai: teisinis aspektas

TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais:

• Statistinis, skirtas kancelairiniam darbui.
• „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė.
• Moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus.
• Supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

TLK-10 Psichikos ir Elgesio Sutrikimų Kodavimas

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide.

• Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį:
  • F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
  • F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
  • F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
  • F3 - nuotaikos sutrikimai.
  • F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
  • F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais.
  • F6 - suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai.
  • F7 - protinis atsilikimas.
  • F8 - psichologinės raidos sutrikimas.
  • F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.
• Trečiasis - poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę.
• Ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai.
• Penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI - tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichodiagnostika: Psichikos Sutrikimų Sunkumo Nustatymas

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t.y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu - manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.

Taip pat skaitykite: Ankstyva diagnostika vaikams

Projekciniai Testai

• Rorschacho testas: Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.
  • Pagal lokalizaciją - dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc.
  • Pagal determinantes - veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc.
  • Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
• Piešimo testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

• MMPI (Minesotos daugiafazinės asmenybės inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. normomis. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
• Ketelio testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
• Intelekto testai: LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.
• Atminties testai: Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Mąstymo testai: Naudojamos 2jop tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija. Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai ir Instrumentiniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes kartais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

• Elektroencefalografija (EEG): Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Tai metodas pagrįstas rentgeno spinduliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
• Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių.
  • Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai. Pirmas - radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį. Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus.
  • Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Psichikos Sutrikimų Poveikis ir Gydymo Metodai

Psichikos sveikata - tai emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė, kuri daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės. Sveika psichika padeda žmogui susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės. Psichikos sveikata taip pat lemia, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos ir Elgesio Sutrikimai

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
• Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Ji dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą.
• Šizofrenija ir šizoafektinis sutrikimas: Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Šizoafektinis sutrikimas apima šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (pvz., depresijos, manijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus. Šizotipinis sutrikimas yra susijęs su neįprastais mąstymo modeliais, įsitikinimais ir elgesiu.
• Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Gydymo Metodai

• Psichoterapija: Reguliarios sesijos su psichoterapeutu, padedančios pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę.
• Medikamentinis gydymas: Vaistai, kurie gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
• Grupinė terapija: Pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu.

Psichikos Sveikatos Stiprinimas

• Fizinė veikla: Padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną.
• Sveika mityba: Tinkama mityba yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
• Kokybiškas miegas: Būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą.
• Socialinė parama: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai.

Psichikos Sutrikimų Stigmatizacija ir Integracija

Psichikos sutrikimų turintys asmenys yra stigmatizuojami. Stigma - tai išankstinė neigiama nuostata į asmenį dėl jo skirtingumo. Stigma yra kliūtis asmenims esantiems rizikos grupėje, bet neturintiems sutrikimų, gauti savalaikę pagalbą. Stigma, jau turintiems psichikos sutrikimų žmonėms, apsunkina patekimą į specializuotas gydymo ar reabilitacijos įstaigas. Taip pat stigma palaiko neigiamą politikų nuomonę apie psichikos sveikatos problemą ir jų galimą sprendimą, todėl reikiamoms tarnyboms neskiriamas finansavimas arba finansuojamos tradicinės, bet mažai veiksmingos socialinei integracijai psichiatrijos ligoninės, psichoneurologiniai pensionatai.

Norint mažinti stigmą bei integruoti psichikos sutrikimų turinčius žmones į visuomenę, svarbus pačių pacientų vaidmuo. Ne mažiau svarbus yra kultūros ir meno vaidmuo mažinant stigmą. Taip pat svarbi savitarpio pagalba, bendruomenės psichikos sveikatos plėtra, pagalba artimiesiems bei visuomenės švietimas, tolerancijos ugdymas.

Asmenybės Sutrikimai

Turbūt daugiausiai diskusijų kelianti, daug psichologinių sunkumų sukelianti artimiesiems - asmenybės sutrikimai. Nors įvairūs asmenybės sutrikimai pasižymi savitais simptomais, vis dėlto jie turi daug bendrų bruožų. Žmonėms, kuriems yra sutrikusi asmenybė, paprastai kyla darbo problemų: jie ilgai neišsilaiko vienoje vietoje arba tiesiog užima žemesnes pareigas nei derėtų pagal kvalifikaciją. Kitas bendras bruožas - socialiniai tokių asmenų ryšiai nėra ilgalaikiai arba jų apskritai beveik nėra. Paprastai tokie žmonės neįžiūri darbinių ar socialinių santykių problemų priežasčių savyje, todėl į psichiatrus nesikreipia. Tačiau dėl sveikatos problemų jie gali aktyviai ieškoti pagalbos, o dėl minėtų priežasčių paprastai nuvargina gydytojus ir nuteikia juos prieš save. Sutrikusios asmenybės žmonės sunkiai pakelia stresą, todėl tam tikrais atvejais, kai stresas ypač sunkus, jie gali neadekvačiai reaguoti į aplinką ir kuriam laikui „pabėgti“ nuo problemos sprendimo - pavyzdžiui, pasinerti į trumpalaikę psichozės būklę.

Asmenybės bruožai formuojasi jau vystantis, vaikui aktyviai santykiaujant su kultūriniais, socialiniais veiksniais ir įgyjant tam tikrą patirtį šeimoje, santykiuose su tėvais ar jais atstojančiais žmonėmis. Jeigu žmogaus asmenybės bruožai, lemiantys jo reakciją į aplinkinio pasaulio poveikį, kelia bendravimo problemų, galima įtarti, kad taip pasireiškia tam tikras asmenybės sutrikimas.

Yra kelios asmenybės sutrikimą aiškinančios teorijos. Genetinės teorijos atstovų nuomone, asmenybės bruožai yra bent iš dalies paveldimi ir todėl asmenybės sutrikimai būdingi žmonėms, kurių tėvai turėjo polinkį sirgti įvairiomis psichikos ligomis.

Norint sumažinti asmenybės sutrikimų, reiktų užsiimti agresijos ir smurto prevencija visuomenėje, skirti daugiau dėmesio tėvų mokymams, rasti priėjimą ne tik prie pavyzdingų tėvų ir mamų, kurie ir patys domisi savo vaikais, bet ir turinčių priklausomybių, kitų psichikos sutrikimų. Tinkamas auklėjimas, rūpinimasis ir meilė vaikui stipriai mažina asmenybės sutrikimo tikimybę.

tags: #del #psichikos #ir #elgesio #sutrikimu