Asmenybė - sudėtingas konstruktas, apibūdinantis individualius mąstymo, jausmų ir elgesio modelius. Supratimas apie asmenybės tipus ne tik padeda geriau pažinti save ir kitus, bet ir gali būti naudingas sprendžiant įvairias gyvenimo problemas, pradedant tarpasmeniniais santykiais ir baigiant karjeros pasirinkimais. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius asmenybės tipus, remdamiesi moksliniais tyrimais ir prielaidomis, siekdami atskleisti asmenybės psichologijos subtilybes.
Asmenybės Sutrikimai: Nelanksčios Mąstymo ir Elgsenos Formos
Asmenybės sutrikimai - tai psichologinių sutrikimų grupė, pasižyminti nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Asmenys, turintys asmenybės sutrikimų, dažnai patiria sunkumų bendraujant su kitais, spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Šie sutrikimai dažnai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.
Tarp dažniausiai pasitaikančių asmenybės sutrikimų tipų yra:
- Paranoiškas asmenybės sutrikimas: Būdingas nepasitikėjimas ir įtarumas kitais žmonėmis, nuoskaudų laikymas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Pasižymi mažu noru užmegzti artimus santykius ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkumu suprasti kitų žmonių užuominas, emociniu šaltumu.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Asmuo mano, kad gali paveikti kitus žmones ar įvykius savo mintimis, blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: Dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: Jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: Siekia gauti daugiau dėmesio dramatišku ir provokuojančiu elgesiu, yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas: Mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas: Jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs, ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
- Priklausomas asmenybės sutrikimas: Stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę, vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus, yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.
Svarbu paminėti, jog patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga, todėl būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Asmenybės Tipų Įvairovė: Nuo Paranojiko Iki Hiperaktyvaus Tipo
Anot G. Petronienės, visiškai sveika asmenybė realiame gyvenime neegzistuoja, nes tuomet reikėtų turėti tobulus tėvus ir tobulą vaikystės patirtį. Klasifikacija remiasi psichinių sutrikimų tipais ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis, tačiau neteigia, kad vieno ar kito tipo žmogus turi atitinkamą psichikos sutrikimą. Kiekvienas iš šių charakterių, gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Paranojikas: Įtarūs ir atsargūs žmonės, visur matantys klastą ir priešus, gyvena nuolatinėje kovoje, todėl niekada negali iki galo atsipalaiduoti. Geroji jų savybė - motyvacija ir veržlumas.
- Psichopatas: Nejautrūs, šalti ir labai impulsyvūs, negali atlaikyti frustracijos, todėl stipriai sureaguoja, jeigu kažkas suerzina. Gyvenime jie ieško adrenalino, jaučiasi esantys nuolatinėje kovoje už išgyvenimą.
- Šizoidinis tipas: Gabūs, kūrybingi, bet nepraktiški ir labai jautrūs žmonės, linkę atsiriboti, saugoti savo privatumą, jiems sunku sukurti artimą ryšį, labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą.
- Vengiantis tipas: Išoriškai panašus į šizoidinį tipą, bet sveikesnis ir šiltesnis, vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją.
- Narcizas: Nuolat ieško, ką galėtų nuvertinti, tačiau daro tai nesąmoningai, turi didelį resursą jaustis laimingam, nes „aš esu šaunuolis“, „aš turiu ypatingų gebėjimų“.
- Obsesinis tipas: Pedantiški, punktualūs ir tvarkingi žmonės, labai bijo padaryti klaidą, mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą, bet dėl stiprios savikontrolės stokoja emocijų.
- Depresinis tipas: Jeigu nesiseka, paskęsta liūdesyje ir savęs kaltinimuose, kasdienybėje tai labai šiltas žmogus, kuris labai rūpinasi kitais ir tai jam didelė laimė.
- Mazochistas: Pirmiausia pakenkia sau, o tuomet kerštauja kitiems, savotiškai maitinasi kitų kalte, užsiima pasyvia agresija savo atžvilgiu, bet nejaučia tai darą.
- Ribinis (isterinis) tipas: Nesugeba valdyti jausmų, yra labai nepastovūs, nejaučia ribų - elgiasi taip, kaip tuo metu norisi, kokios emocijos jiems šiuo metu yra, tokias ir išreiškia.
- Hiperaktyvus tipas: Neatlaiko nerimo, kurį bando nuslopinti hiperaktyvumu ir perdėtu optimizmu, jaučia liūdesį ir išsekimą, nesugeba sukoncentruoti dėmesio, labai šnekūs ir labai vargina aplinkinius.
- Demonstratyvus tipas: Pagrindinis tikslas - gauti kuo daugiau dėmesio iš aplinkinių, moka įdomiai pakalbėti, kitiems patikti, tačiau turi bėdų su nuoširdumu.
Asmenybės Sutrikimų Paplitimas: Statistika ir Tendencijos
Asmenybės sutrikimai yra gana dažni, paveikiantys 10-15% bendrosios populiacijos. Žmonės su asmenybės sutrikimais dažnai lankosi medicinos įstaigose dėl įvairių problemų, tokių kaip smurtas, traumos, narkotinių medžiagų vartojimas, socialinės krizės, nutrūkę santykiai, save žalojantis elgesys ir savižudybės rizika.
Tyrimai rodo, kad asmenybės sutrikimai labiau paplitę tarp žmonių, neturinčių vidurinio išsilavinimo, gyvenančių vieniems miesto centre. Emociškai nestabilių asmenybių sutrikimai dažniau pasitaiko tarp jaunų moterų.
Myers-Briggs Tipo Indikatorius (MBTI): Populiarus, Bet Kontroversiškas Testas
Myer-Briggs tipo indikatorius (MBTI) yra populiariausias asmenybės testas pasaulyje, tačiau jis dažnai kritikuojamas ekspertų dėl to, kad nėra paremtas moksliniais tyrimais. Nepaisant to, daugybė kompanijų ir universitetų remiasi MBTI testo rezultatais.
MBTI testą 1942 metais sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers, remdamosi Carlo Jungo teorijomis. Testas vertina šiuos žmonių bruožus:
- Intravertas (I) ar ekstravertas (E)
- Intuityvus (N) ar pasikliaujantis juslėmis (S)
- Mąstantis (T) ar jaučiantis (F)
- Kritiškas (J) ar supratingas (P)
Pagal atsakymus į testo klausimus žmogus yra priskiriamas vienai iš 16 „etikečių“.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Kritikai teigia, kad MBTI testas yra per daug kategoriškas, nes žmogus priskiriamas tik vienai kategorijai, nors iš tiesų žmonės gali būti per vidurį. Be to, testas tiria tik keturias asmenybės dimensijas, nors neseniai buvo atrasta, kad jų yra ir daugiau.
Nepaisant trūkumų, MBTI testas gali būti naudingas žmonėms, norintiems geriau suprasti save ir kitus. Testas gali pastūmėti žmogų apmąstyti savo asmenines savybes ir susieti šias mintis su tuo, ką jis pats galvoja apie save.
Didysis Penketas ir HEXACO: Moksliškai Pagrįsti Asmenybės Modeliai
Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti, validūs ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožų teorija ir leksine hipoteze.
5 faktorių (Didžiojo 5) asmenybės modelis išskiria 5 didžiasias asmenybės bruožų dimensijas:
- Neurotiškumas (N): Polinkis dažnai išgyventi platų nemalonių emocijų spektrą.
- Ekstraversija (E): Polinkis siekti socialinės stimuliacijos, daug bendrauti ir kalbėti.
- Atvirumas patirčiai (O): Polinkis siekti įvairovės, naujų patirčių, eksperimentuoti.
- Sutariamumas (A): Polinkis atsižvelgti į kitų interesus, padėti kitiems žmonėms, vengti konfliktų.
- Sąmoningumas (C): Polinkis į tvarkos, struktūros, taisyklių laikymąsi, organizuotumą.
HEXACO asmenybės modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos:
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
- Sąžiningumas ir nuolankumas (H): Polinkis laikytis įstatymo ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, kukliu.
- Emocingumas (E): Polinkis į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų.
- Ekstraversija (X): Polinkis siekti socialinės stimuliacijos, daug bendrauti ir kalbėti.
- Sutariamumas (A): Polinkis atsižvelgti į kitų interesus, padėti kitiems žmonėms, vengti konfliktų.
- Disciplinuotumas (C): Polinkis į tvarkos, struktūros, taisyklių laikymąsi, organizuotumą.
- Atvirumas patirčiai (O): Polinkis siekti įvairovės, naujų patirčių, eksperimentuoti.
A ir B Tipo Asmenybės: Miego Režimas ir Chronotipai
Moksliškai įrodyta, kad žmonės turi skirtingus natūralius miego režimus. Du pagrindiniai žinomiausi režimai - A ir B tipų. A tipo asmenybės keliasi anksti, bet anksti ir pavargsta, o B tipo asmenybės pabunda vėliau, bet gali darbuotis ilgiau. Mokslininkai žmogui tinkamiausią miego režimą vadina jo chronotipu. 2017 m. septynių amerikiečių atliktas tyrimas sufleruoja, kad chronotipas yra užkoduotas genuose.
D Tipo Asmenybė: Neigiamos Emocijos ir Socialinis Varžymasis
Pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai rizikos veiksniai - rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba - ne visai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų, taigi daugiau dėmesio skiriama psichologiniams rizikos veiksniams. Vienas iš tokių veiksnių - žmogaus asmenybės tipas.
D tipo asmenybė pasižymi neigiamomis emocijomis ir socialiniu varžymusi. Žmonės, linkę patirti neigiamas emocijas ir vengiantys bendrauti, turi didesnę riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis.
Asmenybės Tipo Įtaka Sveikatai: Ryšys Tarp Charakterio ir Imuniteto
Mokslininkai sutaria, kad asmenybės bruožai lemia gebėjimą megzti socialinius ryšius, kopti karjeros laiptais ir tai, kaip žmogus dorojasi su problemomis bei stresu. Tačiau pastaraisiais metais vis daugėja mokslinių tyrimų, nagrinėjančių, kaip charakteris, temperamentas bei emocijos gali veikti ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sveikatos būklę.
Tyrimai rodo, kad ekstravertai turi žymiai didesnį už kovą su uždegimais atsakingų genų kiekį nei intravertai. Tačiau intravertai geba išlikti pakankamai produktyvūs net ir patirdami miego trūkumą.
Amerikos psichiatrų asociacija diagnostikos ir gydymo protokoluose polinkį į intravertiškumą jau prieš keletą dešimtmečių priskyrė prie asmenybės sutrikimų sąrašo. Moksliniame leidinyje „Journal of Psychiatric Research“ skelbiama, kad daugiau nei septyniasdešimt procentų pacientų, kuriems buvo diagnozuota depresija, yra intravertai.
Asmenybės Keitimas: Ar Tai Įmanoma?
Nors temperamento ir asmenybės struktūros pakeisti neįmanoma, terapijos metu, labiau įsigilinus į save galima suvokti savo asmenybės bruožus ir išmokti juos geriau taikyti prie realybės reikalavimų. Pavyzdžiui, ekstravertą varginant monotoniškam darbui, jis gali pabandyti pakeisti savo darbo pobūdį, arba susirasti hobį, kur galėtų palaikyti santykius su jam svarbiais žmonėmis. Lygiai taip pat ir intravertas gali susidėlioti savo dienotvarkę taip, kad galėtų kontroliuoti bendravimo su žmonėmis ritmą ir intensyvumą.
tags: #asmenybes #tipai #moksliniai #straipsniai