Psichikos ir Elgesio Sutrikimų Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Įvadas

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga susirūpinimas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų priežiūros ir teisių apsaugos. Lietuvos Seimas, reaguodamas į šiuos iššūkius, priėmė naują Psichikos sveikatos įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo gegužės. Šis įstatymas siekia modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą, atsižvelgiant į šiuolaikinius poreikius ir iššūkius. Įstatymo pakeitimai apima įvairius aspektus, pradedant priverstiniu gydymu ir baigiant fizinio suvaržymo priemonių taikymu. Siekiama užtikrinti kokybiškesnę ir labiau prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje, sumažinti stigmą, susijusią su psichikos ligomis, ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Naujojo Psichikos Sveikatos Įstatymo Priėmimas ir Diskusijos

Už naują Psichikos sveikatos įstatymo redakciją balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė aštuoni. Įstatymo kritikai teigė, kad jis suvaržo žmogaus laisves, ypač dėl suvienodinto priverstinio gydymo termino be teismo leidimo - trys darbo dienos.

Kritika dėl Trijų Darbo Dienų Termino

Seimo nariai, nepritarę įstatymui, pabrėžė, kad trijų darbo dienų terminas priverstiniam gydymui be teismo sprendimo gali užsitęsti beveik iki savaitės. Aušrinė Armonaitė teigė, kad toks terminas atveria kelią žmogaus teisių pažeidimams ir primena sovietinę praktiką. Mykolas Majauskas taip pat atkreipė dėmesį į galimą termino ilgumą, kuris gali sukelti nepatogumų pacientams ir jų artimiesiems.

Argumentai Už Įstatymą

Konservatorius Antanas Matulas oponavo kritikams, teigdamas, kad įstatymas „tikrai nekvepia socializmu“. Jis pažymėjo, kad yra atvejų, kai medikai nespėja kreiptis į teismą, o dėl paciento agresijos kenčia šeima.

Pagrindiniai Naujojo Įstatymo Aspektai

Nemedikamentinių Priemonių Prioritetas

Įstatymas nustato, kad pacientams, kuriems nereikia skubaus gydymo vaistais ar invazinių procedūrų, pirmiausia turės būti taikomos nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas, psichoterapija. Gydymas vaistais bus taikomas tik tuo atveju, jei nemedikamentinės priemonės nepakankamos. Tai atspindi šiuolaikinį požiūrį į psichikos sveikatos priežiūrą, kuriame pabrėžiamas individualizuotas ir įrodymais pagrįstas gydymas.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Įtraukties Principas

Įstatymu įtvirtintas įtraukties principas, kuris reiškia, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams būtų siekiama sudaryti galimybę gyventi šeimoje ir bendruomenėje, išsaugoti bei skatinti jų savarankiškumą. Tai reiškia, kad pacientai turėtų būti integruojami į visuomenę, o ne izoliuojami nuo jos. Įtraukties principas skatina socialinę integraciją ir mažina stigmą, susijusią su psichikos ligomis.

Fizinio Suvaržymo Priemonių Reglamentavimas

Naujasis įstatymas reglamentuoja, kaip ir kokie gali būti taikomi psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų judėjimo laisvės ribojimai, taikant fizinio suvaržymo priemones. Iki šiol Lietuvoje nebuvo nustatyta fizinio suvaržymo priemonių taikymo tvarka, o kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga jas taikė pagal savo taisykles.

Fizinio Suvaržymo Priemonių Taikymo Tvarka

Įstatymu nustatyta, kad fizinis suvaržymas galėtų būti taikomas rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje. Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant, kol asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras įvertintų jo psichikos būklę. Fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų.

Priverstinė Hospitalizacija

Priverstinė psichikos sutrikimų turinčio paciento hospitalizacija bus galima ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš jo elgesio matyti, kad yra reali grėsmė paties asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Ši nuostata yra svarbi siekiant užtikrinti, kad priverstinis gydymas būtų taikomas tik esant būtiniausiam poreikiui, o paciento teisės būtų maksimaliai apsaugotos.

Sveikatos Apsaugos Ministerijos Pozicija

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), parengusi naują įstatymo redakciją, pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje dėl netinkamos įstatyminės bazės, ribotų žmogiškųjų išteklių lengvi psichikos sutrikimai gydomi nesilaikant minimalios intervencijos principo. Ministerijos teigimu, įstatymą reikėjo keisti ir dėl kitų priežasčių - dabartiniuose teisės aktuose vartojama nevienoda, pasenusi terminija, ji diskriminuoja psichikos ir elgesio sutrikimų turinčius asmenis, skirtingai nustatoma darbo su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis tvarka.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Pasenusi Įstatyminė Bazė

SAM teigia, kad „Psichikos sveikatos priežiūros ir Narkologinės priežiūros įstatymai yra priimti prieš du dešimtmečius, todėl juose nemažai pasenusių, dubliuojančių kitus įstatymus nuostatų. Kai kurios nuostatos yra labai abstrakčios, todėl jos neleidžia reformuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemos“.

Statistika ir Tendencijos

SAM aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad Lietuvoje asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, skaičius nuolat didėja, kaip ir visoje Europoje. 2007 metais šalyje ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais sudarė 55,59 atvejų tūkstančiui gyventojų, o 2016 metais - 73,41 atvejų tūkstančiui gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresiniai sutrikimai yra didžiulė ekonominė našta visuomenei ir užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą. Anot rašto, jei išliks dabartinės demografinės-epidemiologinės tendencijos, iki 2020 metų depresijos našta, atsižvelgiant į visų ligų naštą, padidės iki 5,7 proc. ir bus antroji (po išeminės širdies ligos) iš ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas.

Ribojimai Įvaikintojams ir Globėjams (Rūpintojams)

Teisės aktuose numatyti tam tikri psichikos ir elgesio sutrikimai, kurių buvimas gali apriboti asmens galimybes tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju). Šie apribojimai yra skirti užtikrinti, kad vaikai patektų į saugią ir stabilą aplinką.

Štai sąrašas psichikos ir elgesio sutrikimų, dėl kurių asmuo negali būti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju):

  • Depresijos epizodai (F32):
    • Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas.
    • Esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
    • F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
  • Pasikartojantys depresijos sutrikimai (F33):
    • Neleidžiama esant F33.3.
    • Esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
  • Reakcija į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai (F43):
    • Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).

Šie apribojimai yra pagrįsti siekiu apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti, kad jam būtų suteikta tinkama priežiūra ir parama. Tačiau, svarbu paminėti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, simptomų sunkumą ir socialinę adaptaciją. Gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija gali pateikti išvadą, leidžiančią asmeniui tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju), net jei jis turi tam tikrą psichikos sveikatos sutrikimą, jei komisija nustato, kad tai neturės įtakos asmens gebėjimui tinkamai rūpintis vaiku.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos

Psichiatrijos Dienos Stacionaro Paslaugos

Siekiant užtikrinti prieinamą ir efektyvią psichikos sveikatos priežiūrą, Lietuvoje teikiamos psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos. Šios paslaugos yra skirtos asmenims, kuriems reikalingas intensyvesnis gydymas ir priežiūra, tačiau nebūtina nuolatinė hospitalizacija.

Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų suaugusiesiems teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas

Šis aprašas nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos, kad už jas būtų apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Paslaugų Tikslai

Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos skirtos:

  • Diagnozės patikslinimui, naudojant antrinio lygio diagnostikos priemones.
  • Vaistų netoleravimui.
  • Psichikos būsenos negerėjimui arba blogėjimui.
  • Parodymų stacionariniam gydymui patikslinimui ir savalaikei hospitalizacijai.

Paslaugų Turinys

Psichiatrijos dienos stacionare teikiamos šios paslaugos:

  • Klinikinės psichiatrinės diagnozės patikslinimas (medicininės dokumentacijos analizė, anamnezės papildymas), papildant ją paraklinikiniais tyrimais, kurie neatlikti ar neatliekami žemesnio lygio įstaigoje.
  • Išplėstinės konsultacijos.
  • Psichiatrinė GKK (gydytojų konsultacinė komisija).
  • Psichofarmakoterapija (psichofarmakologinio gydymo parinkimas psichikos būklės kompensacijai bei recidyvų prevencijai pagal paciento psichopatologiją bei somatoneurologinę būseną), psichosocialinė reabilitacija.
  • Psichoterapija.

Sutrumpintoji psichiatrijos dienos stacionaro paslauga

Tai ne trumpesnė kaip 3, bet ne ilgesnė kaip 6 kontaktinių valandų per dieną planinė psichiatrinio gydymo ir readaptacijos paslauga suaugusiesiems, teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ne anksčiau kaip nuo 15.00 val.

Reikalavimai ASPĮ

Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos (ir (arba) sutrumpintojo psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos) teikiamos ASPĮ, turinčioje licenciją teikti psichiatrijos dienos stacionaro asmens sveikatos priežiūros paslaugas specializuotame psichiatrijos dienos stacionaro skyriuje ar poskyryje.

Personalas

ASPĮ psichiatrijos dienos stacionare turi būti administracines funkcijas vykdantis specialistas (15 vietų dienos stacionare (vidutiniškai aptarnaujant 15 pacientų per dieną, daugiausiai iki 20 pacientų) - 0,5 etato darbo krūviu), įgijęs ne mažesnį kaip aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą.

Paslaugų Teikimo Dažnumas

Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos pacientui teikiamos ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, ligos simptomų sunkumo ir reikalingų gydymo priemonių bei vadovaujantis individualaus gydymo planu.

Individualus Gydymo Planas

Pacientui pirmą apsilankymo dieną sudaromas individualus gydymo planas, atsižvelgiant į nurodytas intervencijas ir jų mastą. Individualaus gydymo plano peržiūra vykdoma ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę.

Gydytojo Psichiatro Įvertinimas

Gydytojas psichiatras paciento psichikos būklę įvertina ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę.

Intervencijos

Įprastais atvejais psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo metu dienos intervencijų apimtis konkrečiam pacientui nustatoma taip, kad per dieną būtų taikoma ne mažiau kaip 6 valandos kontaktinių intervencijų iš A, B ir C intervencijų grupių (intervencijų trukmė nurodyta Aprašo priede). Atskirais atvejais, daliai gydymo epizodo, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir apie tai pažymint medicininiuose dokumentuose, dienos intervencijų apimtis konkrečiam pacientui gali būti mažinama (intervencijos teikiamos mažesne apimtimi nei įprastai, bet ne mažiau kaip 3 val.).

A Intervencijų Grupė (Individualios Intervencijos)
  • Individuali psichoterapija (įvairūs metodai).
  • Individuali psichologo konsultacija.
  • Individualus socialinio darbuotojo konsultavimas.
  • Individuali ergoterapeuto konsultacija.
  • Individuali kineziterapeuto konsultacija.
  • Individuali slaugytojo konsultacija.
  • Individualus paciento mokymas (pvz., vaistų vartojimo, savipriežiūros įgūdžių).
  • Individuali meno terapeuto konsultacija.
  • Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).
B Intervencijų Grupė (Grupinės Intervencijos)
  • Grupinė psichoterapija (įvairūs metodai).
  • Grupinė psichologo konsultacija.
  • Grupinis socialinio darbuotojo konsultavimas.
  • Grupinė ergoterapeuto konsultacija.
  • Grupinė kineziterapeuto konsultacija.
  • Grupinė slaugytojo konsultacija.
  • Grupinė meno (muzikos, dailės, šokio-judesio ar dramos) terapija.
  • Biblioterapija.
C Intervencijų Grupė (Kitos Intervencijos)
  • Šeimos konsultavimas.
  • Psichoedukacija.
  • Krizių intervencija.
  • Relaksacijos pratimai.
  • Kognityviniai pratimai.
  • Socialinių įgūdžių lavinimas.
  • Užimtumo terapija.

Dokumentacija

Teikiant psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas pildoma Dienos stacionaro ligonio kortelė 003-2/a arba Gydymo stacionare ligos istorija 003/a, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, ir forma 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“.

Specialistai

Psichiatrijos dienos stacionare turi dirbti šie specialistai:

  • Gydytojas psichiatras - ne mažiau kaip 1 etatas darbo krūviu.
  • Medicinos psichologas arba psichikos sveikatos slaugytojas - ne mažiau kaip 1 etatas darbo krūviu (psichikos sveikatos slaugytojas turi būti apmokytas taikyti psichoterapijos metodus).
  • Ergoterapeutas, specialistas, įgijęs teisę taikyti psichoterapijos metodą, kineziterapeutas, kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, socialinis darbuotojas, meno terapeutas - iš viso 0,75 etato darbo krūviu (šiame papunktyje nurodytus specialistus ASPĮ pasirenka pagal poreikius ir teikiamas intervencijas ir įdarbina reikalingais etatiniais krūviais, neviršydama 0,75 etato bendro etatinio krūvio).

Sutrumpintojo dienos stacionaro personalas

ASPĮ sutrumpintajame dienos stacionare turi būti administracines funkcijas vykdantis specialistas (12 vietų (iki 15 pacientų) - 0,25 etato darbo krūviu), įgijęs ne mažesnį kaip aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą.

Sutrumpintojo dienos stacionaro intervencijos

Sutrumpintųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo metu vienam pacientui per dieną taikoma ne mažiau kaip 3 valandos kontaktinių intervencijų iš A, B ir C kontaktinių intervencijų grupių, nurodytų Aprašo 18 punkte.

Apmokėjimas

Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos ir sutrumpintosios psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos, atitinkančios Apraše nustatytus reikalavimus, išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis pagal bazines kainas, nustatytas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo), apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priemokų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“.

Gydymo Epizodo Trukmė

PSDF biudžeto lėšomis vienam pacientui vieno gydymo epizodo metu gali būti apmokama ne daugiau kaip 30 psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų arba sutrumpintųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų. Tam pačiam asmeniui gydymas gali būti pratęstas, per pastaruosius 12 mėnesių skiriant papildomai ne daugiau kaip 60 paslaugų (psichiatrijos dienos stacionaro ir sutrumpintojo psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų kartu).

Vaistų Apmokėjimas

Į psichiatrijos dienos stacionaro bei sutrumpintosios psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos bazinę kainą neįskaičiuotos paslaugos teikimo metu naudojamų vaistinių preparatų, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, skirtomis centralizuotai apmokamiems vaistiniams preparatams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, vaistinių preparatų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) ar Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B sąrašą), patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“, sąnaudos.

Hospitalizacija

Jei paciento, kuriam teikiamos psichiatrijos dienos stacionaro ar sutrumpintosios psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos, gydymą būtina pratęsti ir jis hospitalizuojamas tos pačios ASPĮ stacionare, už hospitalizacijos dieną suteiktą psichiatrijos dienos stacionaro ar sutrumpintąją psichiatrijos dienos stacionaro paslaugą nemokama.

Bendrosios Sveikatos Intervencijos ir Psichoterapijos Kodai

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti įvairūs kodai, skirti apmokėti už bendrąsias sveikatos intervencijas ir psichoterapijos paslaugas. Šie kodai leidžia sveikatos priežiūros specialistams gauti atlygį už teikiamas paslaugas, o pacientams - gauti reikiamą pagalbą.

Štai keletas pavyzdžių:

  • 96175-00: Psichinės būklės arba elgesio vertinimas (60 min.).
  • 95550-10: Bendroji sveikatos intervencija, psichologija (60 min.).
  • 95550-01: Bendroji sveikatos intervencija, socialinis darbas (60 min.).
  • 96100-00: Psichodinaminė psichoterapija (60 min. arba 90 min.).
  • 96101-00: Kognityvinė elgesio psichoterapija (60 min. arba 90 min.).
  • 96177-00: Tarpasmeninė (angl. Interpersonal) psichoterapija (60 min. arba 90 min.).
  • 96185-00: Palaikomoji psichoterapija, neklasifikuojama kitur (60 min. arba 90 min.).
  • 96180-00: Kitos psichoterapijos arba psichosocialinės terapijos (60 min. arba 90 min.).
  • 96176-00: Elgesio terapija (60 min. arba 90 min.).
  • 96178-00: Porų terapija (60 min. arba 90 min.).
  • 96102-00: Sisteminė terapija (60 min. arba 90 min.).
  • 96181-00: Meno terapija (60 min. arba 90 min.).

Taip pat yra kodai, skirti vertinimui, konsultavimui, mokymui įvairiose srityse, pavyzdžiui:

  • Darbo, užimtumo arba aplinkos vertinimas (96030-00).
  • Namų ūkio tvarkymo vertinimas (96028-00).
  • Finansų valdymo vertinimas (96029-00).
  • Vaikų priežiūros įgūdžių vertinimas (96031-00).
  • Konsultavimas arba mokymas dėl darbo, profesijos arba aplinkos (96079-00).
  • Konsultavimas arba mokymas dėl pasiruošimo vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros įgūdžių arba šeimos planavimo (96080-00).
  • Konsultavimas arba mokymas dėl finansų valdymo (96078-00).
  • Konsultavimas arba mokymas dėl paskirtų arba savarankiškai pasirinktų vaistų (96072-00).
  • Konsultavimas arba mokymas dėl savarankiškos priežiūros arba apsitarnavimo (96075-00).
  • Kitas psichosocialinis konsultavimas (96086-00).
  • Mokymas dėl galimybių (96089-00).
  • Kitas konsultavimas arba mokymas (96090-00).
  • Savipriežiūros įgūdžių mokymas (96140-00).
  • Su sveikatos palaikymu susijusios veiklos įgūdžių mokymas (96141-00).

Šie kodai yra svarbūs užtikrinant, kad psichikos sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos ir apmokamos, o specialistai galėtų teikti kokybišką pagalbą pacientams.

GBK (Greitosios Bendruomenės Komandos) Paslaugos

GBK paslaugos yra skirtos užtikrinti psichikos sveikatos priežiūrą bendruomenėje, siekiant išvengti hospitalizacijos ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

GBK Paslaugų Organizavimas

GBK paslaugos yra organizuojamos pagal tam tikrus principus ir reikalavimus, siekiant užtikrinti jų efektyvumą ir prieinamumą.

Paslaugų Teikimas

GBK paslaugos pacientams teikiamos darbo dienomis.

GBK Vadovas

GBK vadovauja gydytojas psichiatras.

GPP (Gydymo Priežiūros Plano) Įgyvendinimas

GPP įgyvendinimo koordinavimą atlieka atsakingasis slaugytojas.

Pacientų Skaičius

Vienam atsakingajam slaugytojui priskiriama nuo 27 iki 38 pacientų.

Specialistų Įtraukimas

Kitų specialistų įtraukimą sprendžia GBK pasitarimų metu.

Paslaugų Režimai

GBK paslaugos teikiamos įprastu ir intensyviu režimais.

Įprastas Režimas

Įprastu režimu paslaugos teikiamos esant stabiliai paciento psichikos būklei.

Intensyvus Režimas

Intensyvus režimas taikomas, kai pacientui reikalinga intensyvesnė priežiūra dėl psichikos būklės pablogėjimo ar kitų priežasčių.

GBK Specialistų Užimtumas

GBK specialistų užimtumas organizuojamas taip, kad liktų ne mažiau kaip 20 proc. laiko administracinei veiklai, dokumentų tvarkymui ir komandos susirinkimams.

Gydymo Metodų ir Psichosocialinių Intervencijų Taikymas

GBK paslaugos apima gydymo metodų ir psichosocialinių intervencijų taikymo visumą pacientui.

Individualus Gydymo Planas

Kiekvienam pacientui sudaromas individualus gydymo planas, atsižvelgiant į jo poreikius ir būklę.

tags: #psichikos #ir #elgesio #sutrikimu #turinciu #nuusikalstama