Įvadas
Delinkventinis elgesys - tai reiškinys, kuriam būdingi tam tikri pažeidimai ir nukrypimai nuo visuomenės normų. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra delinkventinis elgesys, kokie jo požymiai, kokie veiksniai jam daro įtaką ir kokios yra jo korekcijos galimybės. Straipsnyje remiamasi įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, siekiant pateikti išsamią apžvalgą.
Delinkventinio elgesio apibrėžimas ir samprata
Antisocialinis (delinkventinis) elgesys - tai elgesys, prieštaraujantis teisinėms normoms, keliantis grėsmę socialinei tvarkai ir aplinkinių žmonių gerovei. Delinkventinis elgesys apibrėžiamas kaip bet koks veikimas ar neveikimas, kuris yra draudžiamas įstatymu. Asmuo, kuris atlieka neteisėtą veiklą, yra laikomas delinkventine asmenybe (delinkventas), o tokie veiksmai - deliktais.
Verta paminėti, kad psichopedagoginiame Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos moksle terminas „nepilnametis“ nėra naudojamas, jis pakeistas bendru apibrėžimu „juvenalinis“, kuris apibrėžia paauglį, kuris nepasiekęs pilnametystės, tarp vaikystės ir brandaus amžiaus, laikotarpyje nuo 14 iki 22 metų (berniukai) ir nuo 12 iki 21 amžiaus (mergaitės). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje numatyta, kad už nusikalstamą veiklą atsako asmenys sulaukę 16 metų. Už kitų veiklų padarymą gali kilti atsakomybė nuo 14 metų amžiaus.
Delinkventinio elgesio požymiai
Thorton ir kt. (1987), Siegel ir Senna (1988) nuomone, vaiko elgesys gali būti vadinamas delinkventiniu šiais atvejais:
- Kai vaikas pažeidžia kokį nors įstatymą ar įprastinę tvarką.
- Įsitraukia į amoralią ir nepadorią veiklą.
- Užsiima nelegalia veikla.
- Palaiko ryšius su asocialiais žmonėmis, turi delinkventiškų draugų.
- Auga dykinėdamas.
- Gyvena arba lankosi blogos reputacijos namuose.
- Vaikšto naktimis gatvėse.
- Valkatauja, važinėja traukiniais bei autobusais be bilietų.
- Nuolat bėga iš pamokų.
- Vulgariai kalba, keikiasi viešose vietose.
- Vartoja alkoholinius gėrimus.
- Rūko.
- Užsiima sau ir kitiems pavojinga veikla.
- Elgetauja, prašo išmaldos gatvėse.
- Turi seksualinių nukrypimų.
- Bėga iš namų.
- Neklauso tėvų.
- Nepaklūsta mokyklos darbuotojams.
- Agresyviai elgiasi.
2004 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Sociologijos katedros mokslininkai atliko tyrimą „Delinkventai Lietuvos mokyklose“ (Dobryninas, Poviliūnas, Tureikytė, Žilinksienė, 2004). Šiame tyrime išskiriami požymiai, kuriuos mokytojai priskiria delinkventiniam elgesiui, siejant juos ir su elgesiu mokykloje, ir su mokymusi:
Taip pat skaitykite: Apie delinkventinį elgesį
- Neleistinas fizinės jėgos panaudojimas (smurtavimas, mušasi, kitus muša, vyresni muša jaunesnius ir pan.).
- Svetimo turto prievartavimas (vagia kitų vaikų daiktus, atiminėja pinigus ir pan.).
- Alkoholio, narkotikų ir kitų svaigalų vartojimas.
- Rūkymas.
- Keikimasis.
- Piktybiškas mokyklos turto gadinimas (inventoriaus gadinimas, laužymas, daužymas ir pan.).
- Nesimokymas (pastoviai bėga iš pamokų, praleidžia pamokas, neatlieka namų darbų, nedirba pamokoje, simuliuoja, sąmoningai vėluoja į pamokas ir pan.).
- Šiurkštus elgesys su kitais mokiniais (įžeidinėja, tyčiojasi, piktybiškai kenkia aplinkiniams, trukdo kitiems ir pan.).
- Nemandagus elgesys su mokytojais (nemandagūs, įžeidinėja, atsikalbinėja, meluoja ir pan.).
- Bendros elgesio charakteristikos (agresyvūs, grubūs, įžūlūs, pikti ir pan.).
Veiksniai, darantys įtaką delinkventiniam elgesiui
Asmenybės akcentuacijos
Charakterio akcentuacijos - tai tam tikros asmenybės savybės, kurios, esant nepalankioms aplinkybėms, gali paskatinti delinkventinį elgesį.
- Hipertiminis tipas: Hipertimikai yra energingi, optimistiški, bet gali būti impulsyvūs ir neatsakingi.
- Cikloidinis tipas: Šio tipo asmenims būdingi nuotaikų svyravimai, todėl jie gali būti linkę į neprognozuojamą elgesį.
- Labilusis tipas: Labilūs asmenys yra emociškai nestabilūs, lengvai pažeidžiami ir gali reaguoti į stresą delinkventiniu elgesiu.
- Sensityvusis tipas: Sensityvūs asmenys yra jautrūs, pažeidžiami, linkę į depresiją, todėl gali ieškoti būdų, kaip sumažinti savo skausmą, įsitraukdami į delinkventinę veiklą.
- Psichasteninis tipas: Psichastenikai yra nerimastingi, linkę į abejones, todėl gali būti lengviau paveikiami kitų asmenų, kurie užsiima delinkventine veikla.
- Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas: Isteroidai siekia dėmesio, yra egocentriški ir gali elgtis delinkventiškai, kad atkreiptų į save dėmesį.
- Epileptoidinis tipas: Epileptoidai yra impulsyvūs, agresyvūs ir gali būti linkę į smurtą.
- Šizoidinis tipas: Šizoidai yra uždari, vengia socialinių kontaktų ir gali įsitraukti į delinkventinę veiklą kaip į būdą, kaip atsiriboti nuo visuomenės.
- Konformistinis tipas: Konformistai yra linkę paklusti autoritetams, todėl gali įsitraukti į delinkventinę veiklą, jei ji yra populiari jų socialinėje grupėje.
Klaidingi elgesio tikslai (R. Dreikursas)
R. Dreikursas teigė, kad delinkventinis elgesys gali būti siejamas su klaidingais elgesio tikslais:
- Dėmesio siekimas: Vaikai, kurie jaučiasi ignoruojami, gali elgtis delinkventiškai, kad atkreiptų į save dėmesį.
- Jėgos kova: Vaikai, kurie jaučiasi bejėgiai, gali elgtis delinkventiškai, kad įgytų kontrolę.
- Keršto siekimas: Vaikai, kurie jaučiasi nuskriausti, gali elgtis delinkventiškai, kad atkeršytų.
- Atsitraukimas: Vaikai, kurie jaučiasi nesėkmingi, gali atsitraukti ir elgtis delinkventiškai, kad išvengtų nesėkmės.
- Susijaudinimo siekimas: Vaikai, kurie jaučiasi nuobodžiaujantys, gali elgtis delinkventiškai, kad patirtų susijaudinimą.
Kiti veiksniai
Vaikinų ir merginų delinkventiniam elgesiui turi poveikį skirtingi veiksniai. Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės, pasitelkdamos Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (The Third International Self-Report Delinquency Study (ISRD-3) Lietuvoje duomenis, tyrė situacinio veiksmo teorijos prielaidas lyties aspektu. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti, ar situacinio veiksmo teorijos prielaidos pasitvirtina aiškinant nepilnamečių delinkvencinį elgesį Lietuvoje ir ar šios teorijos prielaidos gali vienodai paaiškinti tiek vaikinų, tiek merginų delinkvencinį elgesį. Savikontrolės, ryšių su tėvais ir tėvų priežiūros veiksniai daro savotišką vienas kitą „papildantį“ poveikį delinkvenciniam elgesiui. Vaikinų atveju savikontrolės veiksnys turi statistiškai reikšmingą poveikį, ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra neturi. Merginų atveju priešingai. Tyrimas parodė, kad bendravimo su delinkventiniais draugais ir moralės normų veiksniai gana vienodai pasireiškia ir merginų, ir vaikinų atveju.
Delinkventinio elgesio korekcija
Elgesio korekcija apima įvairius metodus ir strategijas, skirtas padėti asmenims pakeisti savo elgesį. Efektyvus bendravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, siekiant padėti delinkventinio elgesio paaugliams ir jaunuoliams.
Bendravimo būdai
Svarbu atsiminti, kad neefektyvūs bendravimo būdai gali pabloginti situaciją. Reikia vengti bendravimo priešininkų, tokių kaip kritika, grasinimai, įsakymai ir moralizavimas.
Taip pat skaitykite: Delinkvencijos priežastys
Žingsnių schema
Teisingas prašymo formulavimas yra svarbus žingsnis siekiant veiksmingo bendravimo. Prašymas turėtų būti aiškus, konkretus ir pagrįstas pagarba.
Delinkvencijos raiška Lietuvoje
Straipsnyje, remiantis tarptautinio jaunimo delinkvencijos ir viktimizacijos kiekybinio tyrimo ISRD, kuris Lietuvoje atliktas 2006 m., 2013 m. ir 2022 m., duomenimis, nagrinėjamas jaunuolių, gimusių po 1990-ųjų metų Lietuvoje, turtinio ir smurtinio pobūdžio delinkventinis elgesys. Tyrimo rezultatai atskleidė delinkventinio elgesio tarp kohortų skirtumus, o naujausio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 2007-2009 m. gimusiųjų amžiaus kohortoje delinkventinis elgesys būdingas tiek vaikinams, tiek merginoms, ir šie jaunuoliai labiau pasižymi turtinio, o ne smurtinio pobūdžio delinkventiniu elgesiu.
Taip pat skaitykite: Delinkventinio elgesio priežastys ir prevencija
tags: #delinkventinis #elgesys #angliskai