Įvadas
Paauglystė - sudėtingas ir svarbus žmogaus gyvenimo etapas, pereinant iš vaikystės į suaugusiojo pasaulį. Šis laikotarpis pasižymi intensyviais fiziniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais, kurie gali turėti įtakos jaunuolio elgesiui. Kai paauglio elgesys nukrypsta nuo visuomenės normų ir taisyklių, tai vadinama delinkventiniu elgesiu. Šiame straipsnyje aptarsime delinkventinio elgesio priežastis ir galimus prevencijos būdus.
Delinkventinio elgesio samprata ir ypatumai
Sąvokos apibrėžimas
Delinkvencija (lot. delinquens - nusižengiantis) - tai jaunimo polinkis nusikalsti, pažeisti visuomenėje priimtas elgesio normas. Delinkventinis elgesys apima įvairius nusižengimus, nuo smulkių moralinių normų pažeidimų iki rimtų nusikaltimų. Mokslinėje literatūroje naudojamos įvairios sąvokos apibūdinti šiam elgesiui: „nevisuomeniškas“, „asocialus“, „deviantinis“, „antiasocialus“, „antivisuomeniškas“, „nusikalstamas“, „kriminalinis“, „amoralus“ elgesys ir kt. Asocialus elgesys - pati plačiausia sąvoka, apimanti visus nukrypimus nuo vyraujančių socialinių normų. Tuo tarpu deviacija (angl. deviance - nukrypimas) - elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas.
Delinkventinio elgesio formos
Delinkventinis elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Deviantinis elgesys: socialinių elgesio normų ir taisyklių pažeidimas, būdingas tam tikram amžiui ar mikrosocialiniams santykiams (šeimoje, mokykloje).
- Delinkventinis elgesys: psichologinis polinkis arba tendencija pažeisti egzistuojančias elgesio normas. Delinkventai dažnai nepadaro rimtų nusikaltimų, teisės pažeidimų. Tai smulkūs nusižengimai, moralinių elgesio normų pažeidimai, kurie nesukelia rimto pavojaus ir nepadaro rimtos žalos.
- Kriminalinis elgesys: neteisėti, įstatymus pažeidžiantys veiksmai, už kuriuos gresia atitinkama teisinė atsakomybė bei gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius. Kriminalinis elgesys siejamas su nelegalia veikla, tokia kaip smurtas, vagystės, narkomanija.
Svarbu atskirti delinkventinį elgesį nuo kriminalinio. Delinkventinis elgesys dažniausiai apsiriboja smulkiais nusižengimais, o kriminalinis elgesys yra rimtesnis, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Delinkventinio elgesio priežastys
Delinkventinį elgesį lemia įvairūs veiksniai, susiję su paauglio biologija, psichologija, socialine aplinka ir moralinėmis vertybėmis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Biologiniai veiksniai
Nepalankūs fiziologiniai bei anatominiai paauglio organizmo pokyčiai gali trukdyti sėkmingai jaunuolio socialinei adaptacijai. Paauglystės amžiuje vyksta spartus augimas, hormonų pokyčiai, kurie gali sukelti emocinį nestabilumą, impulsyvumą ir agresiją.
Psichologiniai veiksniai
Įvairios psichopatologijos ar tam tikrų charakterio bruožų akcentuacijos gali turėti įtakos delinkventiniam elgesiui. Paaugliams, patiriantiems psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas ar elgesio sutrikimai, dažniau pasireiškia delinkventinis elgesys. Taip pat svarbūs asmenybės bruožai, tokie kaip impulsyvumas, agresyvumas, žemas savęs vertinimas ir empatijos stoka. Jeigu paauglys šeimoje jaučia tėvų meilės, šilumos, dėmesio stoka, tai jo atitolimas tokiu atveju bus kaip apsauginė reakcija. Toks paauglio psichologinis atitolimas gali pasireikšti įvairiomis neurotinėmis reakcijomis, įvairiais bendravimo su aplinkiniais sutrikimais, emociniu šaltumu, padidintu jautrumu, polinkiu į įvairius psichinius susirgimus, netolygiu, lėtesniu psichikos vystimusi, įvairiomis psichikos patologijomis. Paaugliams būdingos reakcijos kaip protestas, atsisakinėjimai yra nedarnių šeimos narių tarpusavio santykių rezultatas. Tais atvejais, kai paauglio vertybių sistema yra nesusiformavusi ar susiformavusi „ydingai“, jo interesų ratas tampa ribotas, apsiribojantis asmeninis materialinis naudos ieškojimu. Paauglių egocentrizmas bei kritiškas, dažnai priešiškas jų požiūris į vyraujančias normas, taisykles bei kito asmens teises, dažnai sukelia „neigiamos lyderystės“ reiškinį. Tada formuojasi asocialios paauglių grupės ar grupuotės, kurių veikla dažnai tampa net kriminaline. Tokiomis grupuotėmis priklausantys paaugliai pasižymi menku atsakomybės už savo veiksmus jausmu.
Socialiniai-pedagoginiai veiksniai
Deviantinis elgesys iš dalies yra vaikų pedagoginio apleistumo rezultatas, t.y. kai vaikai yra nepakankamai arba neteisingai auklėjami šeimoje bei mokykloje (pedagogiškai apleisti), tuomet jie tampa nepajėgūs atlikti naujus socialiai vertingus reikalavimus, kuriuos kelia visuomenė bei mokykla, atsilieka nuo vienmečių doroviniu bei kultūriniu vystimusi - elgesys nukrypsta nuo tam tikrų normų, vyksta nepageidaujama socializacija ir pan.
- Šeimos įtaka: šeima yra svarbiausias socializacijos agentas, turintis didelę įtaką vaiko vystymuisi. Disfunkcinės šeimos, kuriose vyrauja smurtas, alkoholizmas, narkomanija, nepriežiūra ar nepakankamas tėvų įsitraukimas, gali padidinti delinkventinio elgesio riziką. Taip pat svarbūs tėvų auklėjimo stiliai, bendravimo būdai ir tarpusavio santykiai.
- Mokyklos įtaka: mokykla yra antrasis svarbus socializacijos agentas. Nesėkmės mokykloje, prasti santykiai su mokytojais ir bendraamžiais, patyčios, atskirtis ir mokyklos nelankymas gali paskatinti delinkventinį elgesį.
- Bendraamžių įtaka: paaugliai yra labai jautrūs bendraamžių įtakai. Priklausymas delinkventinei grupei gali paskatinti nusikalstamą elgesį, nes paaugliai jaučia spaudimą pritapti ir įrodyti savo vertę.
- Socialinė aplinka: gyvenamoji vieta, socialinė ekonominė padėtis, kultūrinės normos ir vertybės taip pat gali turėti įtakos delinkventiniam elgesiui. Rajonai, kuriuose aukštas nusikalstamumo lygis, nedarbas, skurdas ir nepriežiūra, gali padidinti delinkventinio elgesio riziką.
- Žiniasklaidos įtaka: smurto ir agresijos vaizdavimas žiniasklaidoje gali turėti įtakos paauglių elgesiui, ypač jei jie neturi pakankamai kritinio mąstymo įgūdžių.
Moraliniai-etiniai veiksniai
Žemas šiuolaikinės visuomenės moralinis-dorovinis lygis, deformuota vertybių sistema, kurios vertybių skalėje pirmiausia atsidūrė materialiniai dalykai, o dvasiniai prarado savo vertę.
Nevisavertė socializacija
Nevisavertė socializacija turi didžiulę įtaką susiformuoti delinkventiško elgesio apraiškoms. Socializacija yra daugiasluoksnis procesas, sudarytas iš daugelio komponentų (šeima, visuomenė, mokykla, kultūra, religija.), kurių kiekvienas vaiko socializacijos procesui yra vienaip ar kitaip svarbus.Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, gana jautriai reaguoja į įvairius sociokultūrinius, ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį bei vertybines orientacijas, o taip pat ir nusikaltėlišką elgesį. Ilgainiui, įsitvirtinus sovietiniam rėžimui, darbo vertė krito, todėl kad iš laisvo jis tapo priverstiniu. Individo socializacija, kuri anksčiau buvo grindžiama darbine veikla, tapo labiau „išblaškyta“, nevisavertė. Nes nesusiformavo kultūra savo įtaigumu galinti pakeisti darbo kultūrą. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms, įsiveržus svetimos kultūros elementams ir jų sistemai, etnokultūra iš žmogaus gyvenimo ėmė sparčiai trauktis. Vaikaičių gyvenime tęstinė (gyvoji) etnokultūrinė atmintis jau nutrūkusi. Taip pat išseko ir etnokultūros atsinaujinimo šaltiniai. Religiniai įsitikinimai, susipynę su etnokultūra, sudarė tvirtą dorovinių įsitikinimų pamatą. Jaunosios kartos religija suvokiama tik išoriškai, formaliai. Susilpnėjus vidiniam sąžinės balsui įsiveržė kiti dalykai: mažiau civilizuoti, primityvesni žmogaus instinktai, individualios naudos siekimas, dorovinis atsipalaidavimas ir pan. Individas tapo vienišesnis, labiau pažeidžiamas, ieškantis socialinės-psichologinės jungties, pakaitalo abejotinuose erzacuose. Jaunajai kartai mokykla prarado turėtas ne tik informacijos perteikimo, bet ir humanitarinės (dorovinių įsitikinimų) kultūros ugdymo pozicijas. „Gatvės“, neformaliųjų grupių poveikis ima konkuruoti su mokykla, ypač jaučiama šio poveikio neigiama įtaka, kurios slopinti beveik nepajėgi mokykla. Pasaulio dipoliarumą sklaidė bažnyčia, mokykla. Ilgainiui, nykstant etnocentrizmui, „gyvosios atminties“ mechanizmui, išklibus individo doroviniams pamatams, jo humanitarinei orientacijai, jaunoji karta tapo labiau imli pasaulinei kultūrai, tačiau ir kur kas mažiau atspari jos šešėlinėms pusėms. Senesnioji karta pagrindinį socializacinį krūvį betarpiškai perėmė iš vyresniųjų amžiumi asmenų, ir ypač- iš savo šeimos narių. Socialinis laikas, sovietinis rėžimas sutapęs dar ir su kitais esminiais pokyčiais (industrializacija, urbanizacija ir pan.) sudarkė šių ryšių organiškumą. Buvo nuvertinta gyvoji patirtis, taip pat - ir vyresniųjų asmenų autoritetas. Ilgainiui jaunesniųjų ryšys su vyresniaisiais tapo labiau formalus, netgi dvelkiąs susvetimėjimu, Pagaliau, esmingai pakito ir skirtingas kartas jungusios vertybės. Viduriniajai kartai (tėvams), kurią dar palietė ženkli tautinio patriotizmo dvasia, teko sunki prisitaikymo prie sovietinio okupacinio režimo našta. Nežiūrint „chamelioniškojo“ sindromo, ji suvaidino pagrindinį vaidmenį atkovojant ir atkuriant tautos n.
Taip pat skaitykite: Stresas ir jaunimas: patarimai
Delinkventinio elgesio prevencija
Delinkventinio elgesio prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias strategijas ir priemones, skirtas sumažinti rizikos veiksnius ir stiprinti apsauginius veiksnius.
Ankstyvoji prevencija
Ankstyvoji prevencija yra svarbiausia, nes ji siekiama užkirsti kelią delinkventiniam elgesiui dar prieš jam atsirandant. Šios priemonės apima:
- Šeimos paramos programos: skirtos padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus, pagerinti tėvystės įgūdžius, stiprinti šeimos santykius ir užtikrinti vaikų gerovę.
- Ankstyvosios vaikystės programos: skirtos vaikams nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus, siekiant užtikrinti jų tinkamą vystymąsi, lavinti socialinius ir emocinius įgūdžius bei paruošti mokyklai.
- Mokyklos prevencijos programos: skirtos mokiniams, siekiant ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, spręsti konfliktus, atsispirti bendraamžių spaudimui ir skatinti teigiamą elgesį.
Tikslinė prevencija
Tikslinė prevencija yra skirta paaugliams, kurie jau yra pademonstravę delinkventinio elgesio požymių arba yra rizikos grupėje. Šios priemonės apima:
- Individualios konsultacijos ir terapija: skirtos padėti paaugliams spręsti psichologines problemas, keisti neigiamą elgesį ir ugdyti teigiamus įgūdžius.
- Šeimos terapija: skirta padėti šeimoms spręsti konfliktus, pagerinti bendravimą ir stiprinti santykius.
- Grupės terapija: skirta paaugliams, turintiems panašių problemų, siekiant suteikti jiems paramą, ugdyti socialinius įgūdžius ir keisti neigiamą elgesį.
- Alternatyvios ugdymo programos: skirtos paaugliams, kurie nesėkmingai mokosi tradicinėse mokyklose, siekiant suteikti jiems galimybę įgyti išsilavinimą ir profesinius įgūdžius.
Socialinė prevencija
Socialinė prevencija apima priemones, skirtas pakeisti socialinę aplinką, kurioje paaugliai gyvena, siekiant sumažinti rizikos veiksnius ir stiprinti apsauginius veiksnius. Šios priemonės apima:
- Nusikalstamumo prevencijos programos: skirtos sumažinti nusikalstamumą rajonuose, kuriuose aukštas nusikalstamumo lygis, gerinti apšvietimą, įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir stiprinti policijos patruliavimą.
- Darbo vietų kūrimo programos: skirtos suteikti paaugliams galimybę įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui.
- Laisvalaikio organizavimo programos: skirtos paaugliams užtikrinti saugias ir įdomias laisvalaikio praleidimo galimybes.
- Bendruomenės stiprinimo programos: skirtos stiprinti bendruomenės ryšius, skatinti bendruomenės narių įsitraukimą ir spręsti socialines problemas.
Prevencijos priemonių sistemos kūrimas
Efektyvi delinkventinio elgesio prevencija reikalauja koordinuotų veiksmų iš įvairių institucijų ir organizacijų, tokių kaip šeima, mokykla, policija, socialinės tarnybos, nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenė. Svarbu sukurti prevencijos priemonių sistemą, kuri apimtų visus prevencijos lygius ir būtų orientuota į konkrečias paauglių grupes ir problemas.
Taip pat skaitykite: „Jaunimo linija“
tags: #jaunimo #mokyklos #delinkventinis #elgesys