Stresas darbo aplinkoje yra dažna problema, su kuria susiduria darbuotojai ir vadovai. Jis gali sukelti rimtų pasekmių asmeninei sveikatai ir organizacijos produktyvumui. Šiame straipsnyje aptarsime streso priežastis ir pasekmes, taip pat pateiksime patarimus ir strategijas, kaip su juo kovoti, ypač pakeitus darbą.
Streso Priežastys Darbo Aplinkoje
Stresas darbo vietoje gali kilti dėl įvairių veiksnių:
- Per didelis darbo krūvis: Darbuotojai, kurie jaučiasi priblokšti užduočių, patiria stresą.
- Nepakankamas palaikymas: Darbuotojai, kurie jaučia, kad jų pastangos nėra vertinamos arba nesulaukia tinkamo palaikymo iš vadovų, dažnai patiria stresą.
- Neaiškūs lūkesčiai: Jei darbuotojai nėra tikri, ko iš jų tikimasi, tai gali sukelti nerimą.
- Neefektyvi darbo aplinka: Netvarkinga biuro erdvė ar netinkamos darbo sąlygos gali prisidėti prie streso.
Ilgalaikis stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, diabetas, depresija ir nerimas, bei sumažinti darbuotojų produktyvumą.
Kaip Kovoti Su Stresu Darbo Aplinkoje
Organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį darbo krūvio valdymui, užduočių paskirstymui tinkamai ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą paramą atlyginimų, personalo ir resursų prasme. Taip pat svarbu:
- Skatinti atvirą komunikaciją: Vadovai turėtų skatinti atvirą ir skaidrų bendravimą su savo komanda, kad darbuotojai jaustųsi saugūs bendraujant apie savo problemas ir jausmus.
- Skatinti komandinį darbą: Komandinis darbas gali sumažinti stresą, nes darbuotojai gali dalintis užduotimis ir remtis vienas kitu.
- Rūpintis sveikata: Skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata sveiku maistu, fiziniu aktyvumu, meditacija ar jogos pamokomis.
- Efektyvus laiko valdymas: Kiekvienas darbuotojas turėtų išmokti efektyviai valdyti savo laiką.
- Profesionali pagalba: Nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus (psichologus ir terapeutus), kurie gali suteikti naudingų įrankių ir strategijų, kaip valdyti stresą.
Emocinis Pasirūpinimas
Pasirūpinti emociškai - tai pagarba darbuotojo poilsio laikui bei ieškojimas, kaip galima sumažinti alinantį darbo krūvį ir tempą. Tai pasiteiravimas, kaip darbuotojams sekasi, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kokios pagalbos jiems reikia. Tai pastangos kurti fiziškai ir psichologiškai saugią darbo aplinką, atvirumu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Tai noras neužgauti darbuotojų savivertės ir jų skatinimas save realizuoti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Sveikatos psichologė ir lektorė Sigita Vičaitė teigia, kad dažniausiai tokie dalykai yra ne papildomų investicijų, o tvirto organizacijos pasiryžimo ir geros kultūros klausimas.
Darbo Kodekso Aspektai
Tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją vykdant, gali būti susitarta dėl ne viso darbo laiko, tai yra darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai.
Darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius turi teisę prašyti pakeisti ne viso darbo laiko sąlygą. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę tenkinamas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko nustatymo ir jo trukmės negalioja, jeigu darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, negalia arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, taip pat jeigu to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ar darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų.
Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Darbdavio atsisakymas leisti dirbti ne visą darbo laiką, taip pat vienodų darbo sąlygų nustatymo pažeidimas gali būti ginčijamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.
Kaip Sumažinti Darbuotojų Kaitą
Leidinys „Forbes“ parengė 15 strategijų, kurios motyvuoja darbuotojus ilgiau likti toje pačioje darbo vietoje:
- Siūlykite konkurencingą bazinį atlyginimą.
- Kurdami atlygio sistemą laikykitės trijų principų: darbuotojai supranta, kaip apskaičiuojamas jų atlyginimas, jiems mokama už įdėtą darbą ir ar atlyginimas yra konkurencingesnis lyginant su tuo, kiek jie gautų už panašų darbą kitoje įmonėje.
- Leiskite savo darbuotojams dirbti iš namų.
- Suteikite lankstų grafiką ir sumažinkite darbo dienų skaičių.
- Skatinkite savo darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą.
- Investuokite į savo vadovų tobulėjimą.
- Pripažinkite ir apdovanokite savo darbuotojus už jų darbą.
- Skatinti ir padėti išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
- Sukurkite kultūrą, kuriai darbuotojai norėtų priklausyti.
- Skatinti darbuotojų įsitraukimą.
- Paskatinkite komandinį darbą.
- Sumažinkite darbuotojų perdegimą.
- Pateikite sveikatingumo pasiūlymus.
- Suteikite kitų darbo privilegijų.
- Samdymas atitinkant kultūrines organizacijos vertybes.
Streso Lygio Valdymas Komandoje
Vadovo užduotis yra ne būtinai spręsti, o įprasminti darbuotojų patyrimą: „Sunku, ačiū, kad einam drauge, galvokime kartu, kaip galime patys sau padėti“, - kiekvienas gali pasakyti tai savo komandos nariams. Žmonės tuomet neretai nustoja tikėtis, kad ateis trečias asmuo ir juos išgelbės, o patys imasi iniciatyvos.
Tai daryti ne visuomet lengva, tačiau darbuotojams pakeitus požiūrį, net ir tuomet, kai sąlygos išlieka tos pačios, atsiranda kitas pojūtis emocine prasme: „Svarbiausia - susitarimas, kad komandos įtampos lygis yra visos komandos atsakomybė, bei sprendimas, ką su tuo darysime.“
Perdegimo Prevencija
Perdegimas darbe gali būti sunki ir iššūkių kupina patirtis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į savo gerovę ir imtis veiksmų jai pagerinti. Nubrėžkite savo ribas, rūpinkitės savimi, susikurkite sveiką darbo aplinką ir ieškokite pagalbos, jei to reikia.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Gydytoja psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė teigia, kad perdegimą lemia trijų grupių veiksniai: su darbu susiję veiksniai, gyvenimo būdo veiksniai ir tam tikri asmenybės bruožai.
Efektyvūs perdegimo prevencijos būdai:
- Suformuluokite aiškius ir konkrečius darbo reikalavimus.
- Tinkamai atlyginkite už atliktą darbą.
- Leiskite darbuotojams jaustis vertinamiems.
- Suteikite laisves priimti sprendimus dėl darbo atlikimo.
- Atsižvelkite į darbuotojų asmenines savybes ir gebėjimus, priimdami juos į tam tikras pareigas.
- Būkite vienodai teisingas visiems darbuotojams.
- Prisiimkite savo, kaip vadovo, atsakomybę.
Psichologinė Pagalba Onkologiniams Ligoniams
Konferencijoje „Kaip padėti sau ir artimiesiems“ aptariamos šios temos:
- Operacija.
- Chemoterapija.
- Spindulinė terapija.
- Pradinis šokas ir nerealumo jausmas.
- Neviltis.
- Atsigavimo pradžia.
Dažniausia priežastis, jog jaučiamės, kad prarandame kontrolės jausmą.
Svarbūs patarimai:
- Neslopinti savo jausmų. Tada apima liūdesys. Žmogus suvokia, kad gali gyventi su liga, jos sukeltais pokyčiais. Iš naujo įvertinamas savo gyvenimas, planai, siekiai.
- Savo nuovargio/nerimo/baimės piešimas. C - jausmas. D - veiksmas. Aš sutrikęs, panikuoju, kažkam skambinu ir t.
- Sveika mintis: „Aš nežinau, kada ir nuo ko numirsiu. Visi esame mirtingi ir kada nors numirsime.“
- Medituokit naujas, sveikas mintis kasdien bent tris kartus po 30s.
Med. psichologė J. teigia, kad gydant ligonius, sergančius bipoliniu afektiniu sutrikimu, iškyla daug psichosocialinio pobūdžio problemų. Vien medikamentinis gydymas neužtikrina ilgalaikio gydymo efekto, nes ligoniai dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkę gydymą nutraukti.
Bipolinis Afektinis Sutrikimas
Jei kitos ligos labiau veikia patį pacientą, tai bipolinio sutrikimo atveju nukenčia ir šalia ligonio esantys šeimos nariai, draugai, bendradarbiai, darbdaviai. Manijos epizodo metu kilusios grandiozinės idėjos, dovanos, viršijančios pajamas, padidėjęs agresyvumas padaro finansinę, moralinę ir socialinę (nukenčia statusas) žalą, kurią patiria ir pats pacientas, ir jo artimieji. Bipoliniam afektiniam sutrikimui išryškėjant vaikystėje ir paauglystėje dėl sunkiai kontroliuojamo afekto sutrinka socialinių ryšių formavimasis, nukenčia kognityvinės funkcijos, todėl mokytis pasidaro sunku, formuojasi patologinė asmenybė. Tėvai ir mokytojai dažnai būna šokiruoti staigių vaiko įniršio priepuolių ir nežino, kaip elgtis nuolatiniame nuotaikų kaitos fone.
Svarbu:
- Šeimos ir draugų pagalba.
- Pacientas mokomas, kad reikėtų tęsti gydymą net ir tuo atveju, kai nejaučia simptomų (nepertraukiamas gydymas yra efektyvesnis nei taikomas tik epizodiškai), jis turi suprasti savo ligą.
- Kaip ši liga gydoma (kokie vaistai vartojami depresinei, kokie pakiliai būsenai gydyti, kam reikalinga psichoterapinė pagalba; pacientas (ir jo šeimos nariai) turi suprasti, kad tai ilgalaikė liga ir nepaisant pagerėjimo tarp depresijos ir manijos epizodų svarbu nuolat gydytis, kad būtų galima laiku pastebėti atsiradusius pokyčius ir tinkamai pritaikyti gydymą).
- Kaip pacientas gali padėti sau, kad jaustųsi geriau?
- Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą efektą.
- Įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius, šeimos narius.
- Sumažinti stresą darbe.
- Atpažinti ankstyvuosius nuotaikos pasikeitimo ženklus.
- Svarbu su pacientu ir jo artimaisiais aptarti hospitalizacijos galimybę.
- Šeimos narius reikia išmokyti atpažinti gresiančios savižudybės požymius, kaip tokiu atveju elgtis.
- Paskatinti pacientus, esant stabiliai nuotaikai tarp ligos epizodų, pasirūpinti savo sutuoktiniais ar kitais žmonėmis, kurie nuolat rūpinasi pacientu - taip bus išvengta „perdegimo” efekto šeimoje.
- Atsiradus paciento ar jo artimųjų abejonėms dėl gydymo efektyvumo, svarbu tai aptarti.
Karjeros Keitimas
Apklausus „Delfi“ portalo skaitytojus, paaiškėjo, kad net 96 proc. yra galvoję kardinaliai keisti savo profesiją. Karjeros koučingo specialistė Agnė teigia, kad tai yra natūralu, nes daugiau negu 70 proc. žmonių yra nepatenkinti savo darbu.
Julius, kuris dirbo psichologijos srityje, o paskui perėjo į turizmą, teigia, kad sprendimą keisti darbą priėmė per vėlai. Kai suprato, kad būtent darbas sukelia jam tokius fizinius simptomus kaip: galvos skausmas, aukštas kraujospūdis, depresija ir pan.
Agnė teigia, kad dažnai žmonės keičia karjerą dėl kūno signalų, vadovo pasikeitimo arba atleidimo iš darbo.
Julius sako, kad jam labai padėjo religinė bendruomenė, vienuoliai, ir mamos žodžiai: „Dievas duonos tau visada duos“.
Agnė pataria su baime susidraugauti, o ne kovoti. Tą padaryti padeda pokalbių partneris - bendramintis, draugas, buvęs bendradarbis, mokytojas, konsultantas. Garsiai išsakyti savo būgštavimus ir nuogąstavimus tikrai verta.
Julius teigia, kad svarbu suprasti, kad tas džiaugsmas, ta pilnatvė tikrai kažkada ateis. Gal ne iš karto, kartais reikia pakentėti. Ir tie pokyčiai kartais gali būti skausmingi, bet tas gražus vakaras, kai tavo gyvenimas bus nuspalvintas gražaus saulėlydžio spalvomis, ateis. Kantrybės, kantrybės ir kantrybės. Ir, aišku, tikėjimo.
Agnė pataria nebijoti ir pradėti apie tas baimes su kažkuo kalbėtis. Ne su tais, kurie jus temps žemyn, sakys, kad nesąmonė, ką sugalvojote. Atraskite tuos, kurie išklausys, kurie įkvėps.
Antinksčių Veiklos Sutrikimai
Ilgalaikis stresas yra viena iš labiausiai paplitusių šiuolaikinio gyvenimo problemų, galinčių paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Daugelis žmonių net nesusimąsto, kad nuolatinė įtampa ir nuovargis gali sutrikdyti svarbių organizmo sistemų darbą, įskaitant antinksčius - mažas, bet ypač svarbias liaukas, atsakingas už hormonų, reguliuojančių mūsų reakciją į stresą, gamybą.
Antinksčiai - tai porinės liaukos, esančios virš kiekvieno inksto. Jos atlieka itin svarbų vaidmenį organizme, nes gamina tokius hormonus kaip kortizolis, adrenalinas ir aldosteronas. Kai žmogus susiduria su trumpalaikiu stresu, organizmas greitai suaktyvina antinksčius, kad jie išskirtų pakankamą kiekį kortizolio ir adrenalino, padedančių susidoroti su pavojumi ar įtampa. Kai stresinė būsena užsitęsia savaites ar mėnesius, organizmas nebepajėgia išlaikyti natūralios hormonų pusiausvyros. Antinksčiai pervargsta, jų gebėjimas gaminti reikiamą kortizolio kiekį mažėja, o tai sukelia įvairius negalavimus.
Nors antinksčių veiklos sutrikimai gali būti rimta problema, gera žinia ta, kad daugeliu atvejų jų funkciją galima palaipsniui atkurti tinkamai pakeitus gyvenimo būdą:
- Streso valdymas.
- Tinkama mityba.
- Pakankamas miegas.
- Fizinė veikla.
- Socialinis palaikymas.
Prokrastinacija
Prokrastinacija yra nuolatinis atidėliojimas ir sunkumai atlikti privalomus ar netgi norimus darbus. Tai itin žalingas įprotis kadangi laikas, praleistas vengiant naudingų ar reikalingų užduočių, dažniausiai iššvaistomas bevertėms veikloms. Prie problemos prisideda ir tai, kad prokrastinuodami mes nesiilsime, kadangi nuolat juntama įtampa ir stresas dėl neatliktų darbų neleidžia atsipalaiduoti.
Patarimai, kaip įveikti prokrastinaciją:
- Sutrumpinti pasiruošimo etapą.
- Pakeisti perspektyvą apie užduotį.
- Papirkti save mielais dalykais už užduoties atlikimą.
- Susikurti širdžiai mielą darbo vietą.
- Padalinti užduotį į kelias dalis.
- Įžvelgti prasmę net seniai atsibodusiuose darbuose.
- Daryti pertraukas kas 30 minučių.
Nerimas
Nerimas - subjektyviai nemaloni emocinė būsena, pasireiškianti bloga nuojauta, įtampa, neramumu, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Tai labai paplitęs jausmas, kurį patiria kiekvienas ištiktas streso žmogus.
Kaip atpažįstame nerimą? Šį jausmą galime pažinti iš mūsų kūno pojūčių, minčių turinio, nuotaikų, elgesio pasireiškimo visumos.
Nerimui mažinti efektyvūs būdai:
- Pajauskime kylantį nerimą ir tuo pačiu metu pabandykime pastebėti kylančias mintis.
- Užsirašykime kilusią mintį. Tada pabandykime suformuluoti alternatyvią, subalansuotą mintį.
- Atpalaiduokime įsitempusius kūno raumenis.
- Valdykime kvėpavimą.
- Atlikime saugios vietos pratimą.
- Grąžinkime save į dabarties momentą.
- Atlikime pratimą, skirtą greitai nusiraminti „ 5-4-3-2-1“.
- Perkelkime dėmesį.
- Nevenkime, o išmokime išbūti su jaučiamu nerimu, palaipsniui priartėti prie vengiamų situacijų.
Dvipolis Afektinis Sutrikimas: Apibrėžimas, Simptomai Ir Gydymas
Dvipolis afektinis sutrikimas - tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manijos epizodas), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas mažėja (depresijos epizodas). Tarp epizodų būna visiško pasveikimo laikotarpis.
Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau liga pasireiškia jauniems žmonėms. Dvipolio sutrikimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Ligą lemia daug veiksnių, kuriems veikiant kartu, ji pasireiškia. Manoma, kad ši liga yra genetiškai paveldima.
Išskiriami du dvipolinio afektinio sutrikimo tipai:
- I tipo dvipolinis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija.
- II tipo dvipolinis afektinis sutrikimas - tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija (lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių).
Optimaliausias dvipolinio afektinio sutrikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją.