Depresija, kaip ir širdies bei kraujagyslių ligos, tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas. Šiame straipsnyje aptariami depresijos diagnostinio įvertinimo metodai, pabrėžiant psichodiagnostikos svarbą, įvairius testus ir skales, bei pažvelgiant į alternatyvius gydymo būdus.
Psichodiagnostikos Svarba Depresijos Nustatyme
Psichodiagnostika yra išsamus procesas, naudojamas psichiatrų ir psichologų, siekiant įvertinti paciento mąstymo procesus ir emocinę būklę. Gydytojas psichiatras ar psichologas konsultacijos metu gali skirti atlikti šį ištyrimą, kuris yra neatsiejama bet kokio klinikinio vertinimo dalis. Psichodiagnostika yra itin svarbi priemonė, leidžianti psichikos sveikatos specialistams tiksliai diagnozuoti ir skirti individualizuotą gydymą, atsižvelgiant į kiekvieno paciento unikalius poreikius.
Mąstymo Procesų Ištyrimas
Mąstymo procesų ištyrimas - tai psichologinis ar psichiatrinis vertinimas, skirtas įvertinti žmogaus mąstymo būdą, logiką, nuoseklumą, greitį ir galimus sutrikimus. Tai padeda diferencijuoti psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija, depresija su psichoziniais simptomais, demencija.
Emocinis Ištyrimas
Emocinis ištyrimas - tai psichologinis vertinimas, skirtas nustatyti asmens emocinę būklę, emocijų reguliavimo gebėjimus, emocinius sutrikimus ar psichologines traumas. Tyrimo metodai gali būti įvairūs, pavyzdžiui: Becko depresijos ir nerimo skalės - padeda įvertinti emocinę būklę ir polinkį į depresiją ar nerimą, PANAS (Pozityvių ir negatyvių emocijų skalė) - nustato emocinį balansą ir tendencijas. Emocinis ištyrimas dažniausiai atliekamas psichologinių konsultacijų, psichoterapijos pradžioje arba įtarus emocinius sutrikimus (pvz., depresiją, nerimą, PTSS, bipolinį sutrikimą). Tyrimai siekia nustatyti paciento emocinio stabilumo lygį, depresijos požymių buvimą, jaučiamą pyktį ir kitas emocijas.
Depresijos Simptomai ir Jų Vertinimas
Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Nereikėtų užmiršti, kad depresija dažniausiai pasireiškia ne visais čia minėtais simptomais. Neretai pacientai ne pabrėžia savo blogą dvasinę būklę, o skundžiasi įvairiais kūno negalavimais.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos Požymiai
Depresiją galima atpažinti, jei ji trunka bent 2 savaites. Dažnai tai būna nuotaikos svyravimai, kurie laikui bėgant atsistato. Tačiau ką daryti, jei nemaloni nuotaika yra chroniška? Depresija yra ilgalaikė nuotaikos liga, sukelianti melancholiją ir niūrumą bei sutrikdanti mūsų gebėjimą tinkamai veikti. Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatvės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Jei pastebite, kad jūsų nuotaika pablogėja tam tikru metų laiku, ypač rudenį ar žiemą, tai gali būti susiję su sezoniniu afektiniu sutrikimu.
Kiti depresijos požymiai:
- Miego sutrikimai
- Svorio padidėjimas arba sumažėjimas
- Apetito pokyčiai
- Dažnai pasitaiko savigrauža ir neviltis.
- Virškinimo problemos
- Spaudimo ir sunkumo jausmas krūtinėje
Jei jaučiatės prastai ilgiau nei 14 dienų, pasitikrinkite. Jei patiriate panašius simptomus, ypač kai kyla minčių apie savižudybę, labai svarbu nelikti vienam.
Instrumentai Depresijai Įvertinti
Šiuo metu yra sukurta nemažai instrumentų, kurie padeda objektyviau įvertinti depresijos simptomų sunkumą ir nustatyti diagnozę.
Becko Depresijos Inventorius (BDI)
Becko depresijos instrumentas yra plačiausiai naudojamas depresijos simptomų sunkumui vertinti. Klausimai yra susiję su pagrindiniais depresijos simptomais, tokiais kaip, sumažėjęs pasitenkinimas, kaltės jausmas ir kita, todėl, naudojant šį instrumentą, galima nustatyti paciento subjektyviai vertinamą emocinę būklę.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Hospitalinė Nerimo ir Depresijos Skalė (HADS)
Naudojant Hospitalinės nerimo ir depresijos skalę (HADS), pacientas, atsižvelgdamas į savo savijautą per paskutinę savaitę, atsako į 14 klausimų, kurių atsakymai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Septyni klausimai vertina depresijos simptomus; septyni - nerimo simptomus. Įverčiai gali varijuoti nuo 0 iki 21 balo. Vertinimo balai rodo depresijos arba nerimo simptomų išreikštumą.
PHQ-9 Testas
PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai. Naudojamas terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. PHQ-9 testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu. Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.
Depresijos Gydymo Metodai
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus.
Medikamentinis Gydymas
Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
- Tricikliai antidepresantai (TCA) (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.
- Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
- Depresijos simptomatika priklauso ne tik nuo serotonino, bet ir nuo kitų biologiškai veiklių medžiagų: noradrenalino bei dopamino cheminės pusiausvyros galvos smegenyse (energijos stoka). Be to, skiriasi AD nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos farmakoterapija nepakankamai efektyvi (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
- Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Nuo seno depresijai gydyti skiriama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus. Gali būti, kad augale esančios veikliosios medžiagos slopina selektyvią serotonino reabsorbciją.
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
- Kognityvinė terapija. Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį AD poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti.
- Nedirektyvi (humanistinė) psichoterapija. Nedirektyvi (dar kitaip - humanistinė) psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
- Tarpasmeninė psichoterapija. Tarpasmeninė psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai. Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos.
Elektroimpulsinė Terapija (EIT)
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus). Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų. EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS)
Elektros impulso terapijos ir TMS veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS - tai reiškia tą pačią transkranialinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai. Panašų poveikį turi ir elektroimpulsų terapija, tačiau magnetinis impulsas puikiai praeina pro kaukolės kaulus ir gali geriau paveikti reikiamas smegenų struktūras, o elektros impulsui sklisti gali kliudyti didelė kaulinio audinio varža. TMS saugumas ir greitas poveikis visų pirma buvo pritaikytas gydant depresiją ankstyvu pogimdyminiu laikotarpiu, kai dėl placentos pasišalinimo sukelto neuromediatorių sutrikimo didelei daliai pagimdžiusių moterų atsiranda depresijos simptomų, o ilgalaikio gydymo medikamentais norima vengti.
Šviesos Terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
Miego Deprivacija
1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Subjektyvūs ligonių skundai sutampa su objektyviais pakitimais, nustatomais atliekant elektroencefalogramą (EEG) nakties miego metu. Gydant ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes.
Kiti Gydymo Būdai
- Fiziniai pratimai. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
- Raumenų relaksacija. Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti RKT. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais (santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2), kai pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo (kvėpavimo pilvu).
Alternatyvūs Požiūriai į Depresijos Gydymą
Psichologų siūlomi pagalbos ir savipagalbos metodai yra saugūs ir veiksmingi, todėl jie nustebo susidūrę su plačiai visuomenėje paplitusia mąstymo tendencija - neva teisė gydyti psichikos sutrikimus priklauso tik gydytojams psichiatrams, o kitų pagalbos specialybių profesionalai turėtų pasitenkinti antraeiliu, pagalbiniu vaidmeniu. Tad ką daryti, kai vaistai nebepadeda, o ilgesnė psichoterapija dėl įvairių priežasčių - lėšų trūkumo, gyvenimo ne viename iš didžiųjų miestų - žmogui neprieinama. Kodėl valstybė renkasi remti būtent gydymą vaistais, ir ar tikrai jis efektyviausias ir tvariausias?
Svarbu ieškoti atsakymo į klausimą - kodėl susirgau depresija, taip pat svarbu ieškoti ir eksperimentuoti su skirtingais gydymo ir savipagalbos būdais, kad žmogus rastų, kas jam padeda. Kai akiratyje yra tik keli būdai, pvz., vaistai ir terapija, tai labai riboja pasirinkimą ir galimybes sveikti. Nėra vieno šimtaprocentinio būdo depresijai gydyti, tad ir medikamentinis depresijos gydymas vaistais, nors ir veiksmingas, visgi yra ribotas. Todėl prasmingiau ir veiksmingiau jį derinti su kitais būdais, siekti, kad žmogui būtų suteikta kompleksinė pagalba. Pavyzdžiui, sunkesniais depresijos atvejais medikamentinį gydymą vaistais rekomenduojama derinti bent jau su psichoterapija. Tada pagalbos veiksmingumas gali būti didesnis. Gali būti, jog tam tikros būsenos pernelyg medikalizuojamos. Pasitaiko atvejų, kai atrodo, kad žmogui depresija, o patyrinėjus paaiškėja, kad tai veikiau yra gyvenimo krizė - gal žmogus išgyvena santykių pabaigą, gal neteko darbo ir atrodo, kad gyvenimas slysta iš po kojų. Todėl apskritai nereikia skubėti patologizuoti natūralių žmogiškų būsenų.
Svarbu neapsiriboti diagnoze, o užduoti sau esminius klausimus: ką tai sako apie mano gyvenimą, kas svarbaus vyksta mano kūne, santykiuose, patyrime, su kuo ši kančia susijusi? Neretai nerimą, depresiją, panikos atakas patiriantys klientai bando šių klausimų išvengti pirmiausia įvardindami, kad tiesiog nori vėl gerai jaustis. Tikrai kartais būna, kad žmogus nori nemiegoti, nevalgyti, dirbti nemėgstamą darbą po 15 val. per parą, neturėti jokių kokybiškų santykių ir tikisi, kad nepaisant viso to, yra būdas gerai jaustis. Tokiu atveju depresijos būsena gali būti adekvatus atsakas į labai netinkamą gyvenimo būdą ir save žalojantį elgesį. Jei žmogus pakankamai nejuda, nevalgo, nepamiega ir tada suserga depresija - tai depresija yra liga ar visgi simptomas? Daug artimesnis požiūris į depresiją kaip simptomą. Panašiai juk yra su skausmu - pats skausmas nėra liga, o tik signalas, kad kažkas negerai ir reikia pokyčio. Mes galime skausmą greitai numalšinti vaistais, bet norėdami pagydyti turime rasti skausmo šaltinį.
Tyrimai rodo, kad labai daug metodų gali būti efektyvūs. Puikiai veikia ne tik psichoterapija, bet ir gyvenimo būdo pokyčiai, kuriuos specialistai gal kartais ir rekomenduoja, tačiau dažniausiai nesirūpina jų įgyvendinimu: fizinis aktyvumas, šviesos terapija, reguliaraus ir kokybiško miego režimas, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos.
tags: #depresija #diagnostinis #vertinimas