Depresija ir aukštas kraujospūdis yra dvi skirtingos sveikatos problemos, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tarp jų gali būti ryšys. Australijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Straipsnyje aptariamas ryšys tarp depresijos ir kraujo spaudimo, metabolinio sindromo ir psichikos ligų, taip pat pagalbos galimybės.
Metabolinis sindromas ir psichikos ligos: ryšys
Metabolinis sindromas (MS) - tai medžiagų apykaitos sutrikimų kompleksas, kurį sudaro keturi pagrindiniai komponentai: arterinė hipertenzija, sutrikusi gliukozės tolerancija ir atsparumas insulinui, padidėjęs cholesterolio, mažo tankio lipidų kiekis ir nutukimas (vyriško tipo, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje). Šie komponentai didina riziką susirgti sunkiomis somatinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos ir 2 tipo cukrinis diabetas.
Ryšys tarp metabolinio sindromo ir psichikos ligų yra dvipusis. Psichikos ligos didina metabolinio sindromo išsivystymo riziką dėl įvairių gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip nejudrumas, rūkymas, persivalgymas, svorio didėjimas ir per gausus alkoholio vartojimas. Be to, antipsichoziniai vaistai, vartojami psichikos ligoms gydyti, gali sukelti hormonų kiekio kraujyje pokyčius ir apetito padidėjimą, o tai savo ruožtu gali lemti svorio augimą, cholesterolio kiekio padidėjimą, gliukozės apykaitos sutrikimus ir kraujospūdžio padidėjimą. Kai kurių tyrimų duomenimis, jau vien pati šizofrenija, net neatsižvelgiant į gydymą, skatina gliukozės tolerancijos sutrikimą ir cukrinio diabeto išsivystymą (dėl genetinių ar biologinių veiksnių).
Kita vertus, metabolinis sindromas didina psichikos ligų, ypač depresijos, išsivystymo riziką. Tai gali būti susiję su nejudriu, netaisyklingu gyvenimo būdu, kurį dažnai renkasi žmonės, turintys metabolinį sindromą, taip pat su sunkumais imtis griežtų priemonių, norint pakeisti šį gyvenimo būdą ir kontroliuoti metabolinio sindromo požymius.
Panikos priepuoliai: simptomai, priežastys ir gydymas
Panikos priepuolis - tai staiga atsirandanti stipraus baimės ir nerimo būsena, dažniausiai pasireiškianti kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties. Panikos priepuolių metu žmogus jaučia intensyvų širdies plakimą, prakaitavimą, drebulį, oro trūkumo pojūtį, dusulį, skausmą ar diskomfortą krūtinėje, pykinimą, galvos svaigimą, alpimą, baimę išprotėti, prarasti kontrolę, mirties baimę, nutirpimą ar skruzdžių bėgiojimo pojūtį, odos paraudimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Panikos priepuolius gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys. Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, tokie kaip skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas. Fiziologinės priežastys gali būti susijusios su smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimais, paveldimumu, vaikystės patirtimis, rūkymu, kofeino vartojimu, dažnu alkoholio vartojimu, narkotinėmis medžiagomis, vaistais ar skydliaukės hiperfunkcija.
Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Medikamentinis gydymas taikomas gydymo pradžioje, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Skiriami benzodiazepinai arba antidepresantai. Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Rekomenduojama taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą.
Nerimas: priežastys, simptomai ir įveikimo būdai
Nors nerimą, stresą ir įtampą patiria daugelis žmonių, išsivystęs patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų.
Generalizuoto nerimo sutrikimams būdingas nuolatinis nervingumas, nerimas, bloga nuojauta, grėsmės, nesaugumo jausmas, baimė dėl būsimų nesėkmių, galimų nelaimių. Taip pat gali pasireikšti įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, tokie kaip virpulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, silpnumas, pagreitėjęs pulsas, nepastovus kraujospūdis, sutrikęs virškinimas, dažnas šlapinimasis.
Nerimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant nuslopintus jausmus, vidinius konfliktus, stresą ir psichologines traumas. Norint įveikti nerimą, svarbu atpažinti ir išspręsti vidinius konfliktus, išreikšti nuslopintus jausmus, mokytis atsipalaiduoti ir valdyti stresą. Taip pat gali būti naudinga kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės suprasti nerimo priežastis ir išmokti įveikos strategijų.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Rūkymas ir panikos priepuoliai: ryšys
Rūkymas ir panikos priepuoliai yra susiję. Rūkymą žmonės paprastai pasitelkia norėdami „pabėgti“ nuo streso, tačiau cigaretėse esančios medžiagos didina širdies plakimą, dėl ko padidėja kraujo spaudimas. Kartu su įkvėptais tabako dūmais, į smegenis patenka nikotinas, kuris paskatina dopamino, vadinamo ,,laimės" hormonu, išsiskyrimą. Šis smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą, todėl kurį laiką gali atrodyti, jog žmogus nurimo, palengvėjo nerimo simptomai.
Tačiau rūkant ilgą laiką, smegenyse daugėja nikotino reikalaujančių receptorių, norinčių, kad išsiskirtų dopaminas. Taip ilgainiui išsivysto priklausomybė. Ilgalaikis rūkymas yra susijęs su didesne depresijos ir nerimo sutrikimų išsivystymo rizika. Todėl svarbu mesti rūkyti, norint sumažinti panikos priepuolių ir kitų psichikos sveikatos problemų riziką.
Žemas kraujo spaudimas ir depresija: ryšys
Žemas kraujo spaudimas gali sukelti nepatogumų, tokių kaip galvos svaigimas ir silpnumas. Žemas kraujospūdis gali būti depresijos pasekmė, nes sergantis depresija žmogus nenori nieko daryti, o juolab judėti. Dauguma šiuolaikinių antidepresantų, tačiau tikrai ne visi, labai dažnai yra nepastebima žemo kraujo spaudimo priežastis. Visos grupės antidepresantų gali mažinti kraujospūdį.
Jei pasijutote silpnai ir pasimatavus kraujo spaudimą pamatėte, kad jis per mažas (optimalus 120/80), pirmoji pagalba - pusė litro vėsau vandens. Žmonėms, kuriuos dažnai kankina žemas kraujo spaudimas, per dieną rekomenduojama išgerti iki 3 litrų vandens. Taip pat rekomenduojama neriboti druskos. Fizinis aktyvumas kraujospūdžio prevencijos atžvilgiu - labai svarbu.
Socialinis ryšys ir psichikos sveikata
Vienas mokslinis tyrimas parodė, kad socialinio ryšio stoka kur kas daugiau kenkia žmogaus sveikatai ir psichologinei būklei nei rūkymas, nutukimas ar aukštas kraujo spaudimas. Stiprus socialinis ryšys smarkiai prailgina gyvenimą, stiprina imuninę sistemą, padeda greičiau pasveikti po ligos, mažiau serga depresija arba nerimo ligomis, turi didesnį savigarbos jausmą, yra empatiški su kitais, labiau pasitiki savimi.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Socialinis ryšys sukuria teigiamą grįžtamąjį ryšį socialinėje, emocinėje ir fizinėje žmogaus savijautoje. Todėl svarbu puoselėti socialinius ryšius, bendrauti su artimaisiais ir draugais, dalyvauti socialinėje veikloje ir būti aktyviu visuomenės nariu.
Pogimdyminė depresija: iššūkiai ir gydymo galimybės
Pogimdyminė depresija - ganėtinai pavojingas pogimdyminio laikotarpio sutrikimas, kuris dažnai lieka neatpažintas dėl visuomenėje vis dar gajos stigmos bei moterų baimės pripažinti, kad jos nesugeba būti idealiomis mamomis. Negydoma, ji gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik moters psichinei sveikatai, bet ir jos kūdikio raidai. Vienas skaudžiausių padarinių - sutrikęs ankstyvasis motinos ir kūdikio prieraišumas.
Gydymas antidepresantais, nors ir padeda sumažinti simptomus, dažnai sukelia šalutinį poveikį - emocinį „atbukimą“, kuris dar labiau apsunkina motinos ir vaiko ryšio kūrimą. Atsižvelgiant į šias dilemų kupinas aplinkybes, medicinos bendruomenė vis dažniau atsigręžia į naujus, neinvazinius gydymo metodus, tokius kaip pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS). Tai pažangi technologija, kurios metu per kaukolę perduodami koncentruoti magnetiniai impulsai stimuliuoja smegenų sritis, atsakingas už nuotaikos reguliavimą.
Temperamentas, emocijos ir širdies ligos: ryšys
Žmogaus charakteris siejamas su temperamentu. Pagal charakterį žmonės skirstomi į cholerikus, sangvinikus, flegmatikus ir melancholikus. Fiziškai stiprių emocijų, streso poveikis kiekvienam žmogui pasireiškia panašiai - padažnėjusiu kvėpavimu, pagreitėjusiu ar sutrikusiu širdies ritmu, prakaitavimu, padidėjusiu kraujo spaudimu.
Neigiamos emocijos yra naujas rizikos veiksnys, keliantis kraujospūdį, didinantis širdies ligų riziką. Todėl rekomenduojama mokytis atsipalaiduoti, kurti gerą nuotaiką, sveikatai palankią atmosferą darbe ir būti pakantesniems.
Pagalbos galimybės
Sergantiesiems psichikos ligomis medicinos pagalba yra mažiau prieinama dėl įvairių priežasčių: jie jos nesiekia, neseka savo savijautos, nepriima skirto gydymo dėl psichiatrinių simptomų (socialinės izoliacijos, įtarumo, kognityvinių sutrikimų). Todėl svarbu užtikrinti, kad psichikos ligomis sergantys pacientai laiku gautų adekvačią reikiamos ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos pagalbą.
Kovojant su metaboliniu sindromu, reikėtų taikyti įvairių priemonių kompleksą, įskaitant gyvenimo būdo keitimą, mitybos korekciją, fizinį aktyvumą ir medikamentinį gydymą. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors ir minimalūs pasiekti pokyčiai smarkiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto riziką.