Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ilgalaikė būsena, kuri gali paveikti emocijas, mintis, elgesį ir net fizinę sveikatą. Svarbu atpažinti depresijos simptomus ir kreiptis į specialistus, kad būtų galima pradėti gydymą ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. Depresija sergantys žmonės gyvenimą mato tarsi per pilkos spalvos filtrą, aptemdantį veidus, panaikinantį spalvas.
Kas yra Depresija?
Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis. Ši liga paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, o tai atsispindi asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe. Tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą.
Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.
Depresijos Simptomai
Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir depresijos sunkumo. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dažniausiai pasitaikančius simptomus:
Nuolat ar didžiąją dienos dalį juntama prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas. Ar nuolat jaučiatės liūdnas ir prislėgtas, nelaimingas ir sunkiai galite suprasti, kodėl? Toks prislėgtumo išgyvenimas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos požymių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs; Šis patyrimas dar vadinamas anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaujančius darbus;
Sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai - per didelis mieguistumas;
Pakitęs apetitas - sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai; Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
Menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas;
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas; Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas
Niūri ir pesimistinė ateities vizija;
Gali kankinti pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti;
Dažnai pasireiškia nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs.
Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas.
Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.
Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
Pesimizmas dėl ateities
Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.
Šie simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir ne visi sergantieji depresija patiria visus šiuos požymius.
Depresijos Formos
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Kai kurios pagrindinės depresijos formos yra:
Didžioji Depresija: Tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
Distimija: Tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
Bipolinis Sutrikimas: Jis apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
Sezoninis Afektinis Sutrikimas: Sezoninė afektinė liga yra depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
Pogimdyvinė Depresija: Ji pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros. Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti per kelias savaites ar mėnesius po gimdymo ir trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau, jei nėra tinkamai gydoma. Svarbu žinoti, kad ši būklė nėra silpnumo požymis - ją lemia hormonų pokyčiai, nuovargis, stresas ir kiti veiksniai. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis pagalbos, pogimdyvinė depresija yra sėkmingai gydoma psichoterapija, socialine parama ar, jei reikia, vaistais nuo depresijos. Pagalba ir supratimas iš artimųjų bei specialistų yra itin svarbūs moters sveikimui ir gerai savijautai.
Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
Depresijos Priežastys
Depresija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių kombinacijos. Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Štai keli pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti depresiją:
Šeimos istorija: Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
Smegenų cheminės medžiagos: Smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Depresija gali atsirasti dėl šių cheminių medžiagų disbalanso. Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
Gyvenimo įvykiai: Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
Asmenybės bruožai: Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką.
Sveikatos būklės: Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip lėtinės ligos, hormonų disbalansas ar neurologiniai sutrikimai, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Negydomos Depresijos Pasekmės
Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Ji gali pabloginti santykius su šeima ir draugais, sumažinti darbingumą bei gyvenimo kokybę. Depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligomis, hipertenzija, insultu, virškinamojo trakto ligomis, opalige ar diabetu. Savižudybės rizika yra viena rimčiausių depresijos pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos.
Depresijos Gydymo Būdai
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Depresijos įveikimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Pagrindinės gydymo sudedamosios dalys yra:
Psichoterapija: Psichoterapija yra vienas pagrindinių depresijos gydymo metodų. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną.Psichoterapija yra vienas iš svarbiausių nemedikamentinių depresijos gydymo metodų. Ji apima įvairias terapijos formas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, humanistinė terapija ir egzistencinė terapija. Psichoterapija padeda pacientams suprasti savo emocijas, keisti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti naujų įgūdžių, kaip valdyti depresijos simptomus.
Medikamentinis gydymas: Vaistai nuo depresijos, tokie kaip antidepresantai, gali padėti sumažinti šios ligos simptomus. Jie dažnai naudojami kartu su psichoterapija, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus. Medikamentinis gydymas. Yra keletas antidepresantų grupių, kurios skiriasi savo veikimo mechanizmu ir šalutiniais poveikiais. Pasikonsultavę su gydytoju, pacientai gali rasti tinkamiausią medikamentinį gydymą, įskaitant naujausius ir geriausius antidepresantus. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti geresnę savijautą.
Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miegas yra svarbūs depresijos valdymui. Fizinė veikla padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų - „laimės hormonų“ - gamybą. Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Fizinė veikla padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką ir bendrą sveikatos būklę. Aerobikos pratimai, tokie kaip bėgimas, vaikščiojimas ar plaukimas, ypač veiksmingi kovojant su depresija. Tinkama mityba taip pat gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms ir bendrai savijautai. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir psichikos sveikatą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje, linų sėklose ir riešutuose, yra ypač naudingos smegenų veiklai. Tinkamas miegas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad palaikytumėte reguliarią miego rutiną.
Socialinė parama: Bendravimas su šeima ir draugais gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą. Grupinės terapijos ar savipagalbos grupės taip pat gali būti naudingos, nes leidžia pacientams dalytis savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Socialinė parama yra labai svarbi depresijos gydymui. Bendravimas su šeima, draugais ir dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą. Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją. Stenkitės palaikyti ryšius su šeima ir draugais. Bendravimas su artimaisiais gali suteikti emocinę paramą ir padėti jaustis mažiau vienišiems.
Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai padeda sumažinti stresą ir pagerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas. Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
Kiti gydymo būdai: Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) yra neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Ši technologija dažnai naudojama pacientams, kuriems nepadeda tradicinis gydymas vaistais ir psichoterapija. Elektrošoko terapija (ECT) yra invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius. Šis metodas gali būti veiksmingas pacientams, kurie kenčia nuo sunkių depresijos formų ir negaunamas atsakas į kitus gydymo būdus.
Kaip Padėti Sau Įveikti Depresiją?
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant. Depresijos įveikimas gali būti ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau yra keletas būdų, kaip galite sau padėti:
- Sužinokite daugiau apie depresiją ir jos simptomus. Supratimas, kas vyksta su jūsų kūnu ir protu, gali padėti geriau suprasti savo būklę ir ieškoti tinkamos pagalbos.
- Net jei jaučiatės prislėgti, stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus. Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
- Stenkitės palaikyti ryšius su šeima ir draugais. Bendravimas su artimaisiais gali suteikti emocinę paramą ir padėti jaustis mažiau vienišiems.
- Tinkamas miegas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad palaikytumėte reguliarią miego rutiną.
- Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su depresijos simptomais savarankiškai, nedelskite kreiptis į specialistus. Psichoterapeutai ir psichiatrai gali suteikti profesionalią pagalbą ir padėti rasti tinkamiausią gydymo būdą.
- Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Kaip Išvengti Depresijos?
Nors nėra garantuoto būdo išvengti depresijos, yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte riziką:
- Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą.
- Stenkitės valdyti stresą ir vengti per didelės įtampos. Naudokite atsipalaidavimo technikas, kad sumažintumėte stresą ir pagerintumėte emocinę pusiausvyrą.
- Stenkitės bendrauti su šeima, draugais ir bendruomene. Socialinė parama gali padėti išvengti izoliacijos ir sumažinti depresijos riziką.
- Skirkite laiko savo pomėgiams ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą. Asmeninės priežiūros praktikos, tokios kaip hobiai, kelionės ar laikas gamtoje, gali padėti išlaikyti teigiamą nuotaiką.
Pagalba Artimajam, Sergančiam Depresija
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga.