Įvadas
Mityba - individualus reiškinys, o skirtingų žmonių organizmas gali skirtingai reaguoti į tą patį maistą bei atskirus maisto produktus. Šiame straipsnyje aptarsime maisto švaistymo teorinius aspektus, priežastis ir tendencijas Lietuvoje, taip pat Vilniaus universiteto studentų įpročius vartoti greitą ir paruoštą vartoti maistą ir tam įtaką darančius veiksnius.
1. Maisto švaistymo teoriniai aspektai
1.1. Maisto švaistymo samprata
Maisto švaistymas - tai problema, aktuali tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Maisto švaistymas apima maisto produktų praradimą ar išmetimą visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkiu ir baigiant vartotojais.
1.2. Maisto švaistymo priežastys
1.2.1. Maisto švaistymo priežastys visoje maisto tiekimo grandinėje
Maisto švaistymo priežastys yra įvairios ir priklauso nuo grandinės etapo. Žemės ūkyje maistas gali būti prarastas dėl kenkėjų, ligų, netinkamo derliaus nuėmimo ar laikymo. Perdirbimo etape maistas gali būti švaistomas dėl technologinių procesų, kokybės standartų neatitikimo ar pakuotės pažeidimų. Platinimo etape maistas gali būti prarastas dėl transportavimo problemų, netinkamo laikymo ar per didelių atsargų.
1.2.2. Maisto švaistymo priežastys namų ūkiuose
Namų ūkiuose maistas dažnai švaistomas dėl netinkamo planavimo, per didelių pirkinių, netinkamo laikymo ar nesupratimo apie galiojimo terminus. Taip pat, vartotojai dažnai išmeta maistą, kuris atrodo nepatraukliai, nors vis dar yra tinkamas vartoti.
2. Maisto švaistymo ir jo priežasčių namų ūkiuose tyrimo metodika
2.1. Maisto švaistymo priežasčių tyrimų metodų analizė
Maisto švaistymo priežasčių tyrimams naudojami įvairūs metodai, įskaitant apklausas, dienoraščius, atliekų auditą ir eksperimentus. Apklausos leidžia surinkti duomenis apie vartotojų įpročius ir nuostatas. Dienoraščiai leidžia stebėti maisto vartojimą ir švaistymą realiu laiku. Atliekų auditas leidžia nustatyti, kokie maisto produktai dažniausiai išmetami. Eksperimentai leidžia išbandyti įvairias strategijas, skirtas sumažinti maisto švaistymą.
Taip pat skaitykite: Investicijų Priklausomybė Lietuvoje
2.2. Maisto švaistymą namų ūkiuose skatinančių priežasčių analizė
Maisto švaistymą namų ūkiuose skatina įvairūs veiksniai, įskaitant ekonominius, socialinius ir kultūrinius. Pavyzdžiui, didesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažnai išmeta daugiau maisto. Taip pat, maisto švaistymą gali skatinti įvairūs įsitikinimai ir nuostatos, pavyzdžiui, per didelis dėmesys galiojimo terminams ar nepasitikėjimas likučiais.
2.3. Apklausos anketos sudarymas ir apklausos organizavimas
Apklausos anketa turėtų būti sudaryta taip, kad būtų galima surinkti duomenis apie vartotojų įpročius, nuostatas ir demografinius rodiklius. Apklausa turėtų būti anoniminė ir konfidenciali, kad respondentai jaustųsi patogiai atsakydami į klausimus. Apklausa gali būti organizuojama internetu, telefonu ar asmeniškai.
3. Maisto švaistymo ir jį skatinančių veiksnių Lietuvoje empirinio tyrimo rezultatai
3.1. Maisto švaistymo tendencijos Lietuvoje
Maisto švaistymo tendencijos Lietuvoje rodo, kad maisto švaistymas yra reikšminga problema. Didžiausias maisto kiekis iššvaistomas namų ūkiuose, tačiau nemažai maisto prarandama ir kituose grandinės etapuose.
3.2. Maisto švaistymas Lietuvos namų ūkiuose ir jo veiksniai
Tyrimai rodo, kad Lietuvos namų ūkiuose dažniausiai švaistomi vaisiai, daržovės, duonos gaminiai ir pieno produktai. Maisto švaistymą skatina įvairūs veiksniai, įskaitant netinkamą planavimą, per didelius pirkinius, netinkamą laikymą ir nesupratimą apie galiojimo terminus.
Vilniaus Universiteto studentų mitybos įpročių tyrimas
Tyrimo tikslas ir uždaviniai
Tyrimo tikslas: Įvertinti Vilniaus Universiteto studentų įpročius vartoti greitą ir paruoštą vartoti maistą ir tam įtaką darančius veiksnius.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama pensija Lietuvoje?
Uždaviniai:
- Nustatyti greito maisto bei paruošto vartoti maisto vartojimo ypatumus tarp Vilniaus Universiteto studentų.
- Įvertinti pasirinkimo priežastis renkantis maistą.
- Įvertinti namuose pagaminto maisto vartojimo tendencijas.
- Nustatyti Vilniaus Universiteto studentų subjektyvų savo mitybos bei sveikatos vertinimą.
Tyrimo metodologija
Anoniminės apklausos būdu apklaustas 381 Vilniaus Universiteto medicinos, gamtos mokslų, filosofijos bei matematikos ir informatikos fakultetų studentas. Apklausos duomenų apdorojimui ir statistiniams vertinimams atlikti buvo naudotas statistinių programų paketas SPSS 20 ir Microsoft Office Excel 2010. Su WinPepi 11.4 programa buvo apskaičiuoti 95 proc. pasikliautiniai intervalai (95 proc. PI). Kokybinių dydžių palyginimui naudotas Chi kvadratas ((2), o kai buvo mažiau nei 5 tikėtini dažniai ir esant keturlaukei duomenų lentelei - Fišerio tikslusis metodas, esant didesnei nei keturlaukei lentelei (2x2), buvo skaičiuota su programa Win Pepi Likelihood-Ratio testas. Ranginiams duomenims palyginti buvo naudojamas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05, kai p<α skirtumas buvo vertinamas statistiškai reikšmingu.
Tyrimo rezultatai
Paruoštų vartoti žuvies patiekalų Vilniaus Universiteto studentai dažniausiai vartojo 1-2 kartus per savaitę. Vyrai šių žuvies ir mėsos paruoštų vartoti patiekalų vartoja daugiau nei moterys. Dažniausiai studentai greitą maistą vartoja vieną ar kelis kartus per mėnesį 40,2 % (95% PI 35,3-45,1), populiariausios buvo picos, kebabai, mėsainiai, juos dažniausiai valgė 1-3 kartus per mėnesį.
Išvados
Nustatytas didelis greito maisto vartojimas, nedidelis paruošto vartoti maisto, žuvies patiekalų ir kiek didesnis mėsos patiekalų vartojimas.
Greito maisto vartojimo ypatumai
Studijų laikotarpiu daugelis studentų iš įvairių miestelių kraustosi į kitus miestus, pradeda gyventi savarankiškai. Dažnai studijuojant užimtumas didėja, todėl skubama, stengiamasi taupyti laiką. Taip pat ne visuose universitetuose yra valgyklos, kur studentai galėtų pavalgyti, todėl paruoštų patiekalų bei greito maisto vartojimas išauga. Tyrimų tiriančių greito maisto vartojimą Lietuvoje buvo atlikta nedaug, tačiau jie parodė, kad greito maisto vartojimas tarp studentų yra gana didelis. Dar vienas atliktas tyrimas buvo atliekamas, įvertinti bendrą Lietuvos žmonių greito maisto vartojimą, buvo gauti rezultatai, kurie parodė, kad kas antras Lietuvis vartoja greitą maistą. Todėl matome, kad greito maisto valgymo kultūra Lietuvoje didelė .
Taip pat skaitykite: Geometrija ir kampo dydis
Kas yra greitas maistas?
Greitam maistui priskiriami įvairūs greitai paruošiami patiekalai. Tai mėsainiai, kebabai, submarinai, dešrainiai, picos ir kt. patiekalai, kurie paruošiami itin greitai ir savo sudėtyje turi daug sočiųjų riebalų rūgščių bei druskos, yra kaloringi. Greitas maistas yra priskiriamas nepalankiam sveikatai maistui. Vargu ar sveikas žmogus retai vartodamas greitą maistą pajus neigiamą poveikį, tačiau dažnai valgomas toks maistas turi liūdnas pasekmes. Tai nutukimas, cukrinis diabetas, atminties sutrikimai, išeminė širdies liga, nuo tokio maisto taip pat išsivysto priklausomybė. Greitame maiste trūksta vitaminų, skaidulinių medžiagų, baltymų, mineralinių medžiagų, kurių reikia organizmui.
Paruoštas vartoti maistas
Tyrimų apie paruoštą vartoti maistą Lietuvoje nebuvo atlikta, šis tyrimas visiškai naujas. Tačiau užsienio šalyse tyrimų apie paruoštą vartoti maistą jau buvo atlikta, jie parodė, kad vis daugiau žmonių renkasi paruoštą maistą, norėdami sutaupyti laiko. Paruoštas vartoti maistas nėra tas pats, kas šaldytas maistas, bei pusgaminiai, ar maisto konservai. Paruoštas vartojimui maistas įsigyjamas parduotuvėse, tai įvairūs bulviniai rageliai, kepta žuvis, ruoštos mišrainės iš šviežių ir virtų daržovių, įvairūs mėsos patiekalai. Paruoštas vartojimui maistas neprilygsta paruoštam maistui namuose, kadangi jame trūksta vitaminų, bioflavonoidų, provitaminų. Taip pat toks maistas gali būti ne šviežias, jo sudėtis nėra aiškiai nurodoma, todėl jį vartojantys žmonės negali žinoti kiek kalorijų, druskos, cukraus su tokiu maistu iš tiesų gauna.
Greito maisto istorija
Greito maisto sąvoka susijusi dar su Senovės Roma, kurioje labai populiarūs būdavo mielinių miltų paplotėliai, sutepti alyvuogių aliejumi, jie net buvo naudojami kaip patogios valgomos lėkštės. Praėjus daugeliui šimtų metų paplotėliai buvo padengti užkeptu sūriu, dešra ir daržovėmis taip atsirado - Itališka pica. Romėnai turėjo ir savo mėsainius. Jie kepdavo jautienos paplotėlius, kuriuos reikėjo valgyti su duona. Filipas Fernandesas-Armesto, savo knygoje „Maisto istorija“ tvirtina, kad vidutinis statistinis senovės romėnas suvalgydavo daugiau greito maisto, negu šiuolaikinis Niujorko gyventojas, skirtumas tik tas, kad greitas senovės romėnų maistas buvo labiau naudingas ir šviežias, negu šiuolaikiniai mėsainiai ir dešrainiai.
Šiais laikais greitas maistas apibūdinamas kaip maistas, kuris jau yra paruoštas vartojimui bei itin greitai patiekiamas. Terminas greitas maistas buvo užregistruotas žodyne dar 1951 metais Merriamo Websterio (Merriam Webster). Pirmiausia greitas maistas išpopuliarėjo Amerikoje, 1919 metais atsirado pirmasis greito maisto restoranas pavadinimu A&W . Kiek vėliau 1921 metais Amerikos kampanija White Castle, atidaro ir antrąjį greito maisto restoraną Kanzaso valstijoje, kuris parduoda mėsainius vos už 5 centus. Pirkėjai abejojo ar greitas maistas nėra kenksmingas, tam White Castle tinklo savininkas sugalvojo pasamdyti jaunus vaikinus, kurie ateidavo užsisakyti maisto, apsirengę baltus gydytojų chalatus, tad žmonės galvojo, jei tokį maistą vartoja gydytojai, tai toks maistas greičiausiai žalos sveikatai nepadarys. Tačiau 1940-jų pabaigoje kompanija White Castle, sulaukė konkurentų. Pats rimčiausias jų buvo jauna kampanija „McDonald‘s“. 1948 m. Amerikoje buvo atidarytas pirmasis McDonald‘s restoranas. Žmonės iš visos valstijos rinkosi ten pavalgyti, nes norėjo išbandyti kažką naujo ir dar nebandyto. Vėliau atsidarė vis daugiau panašių restoranų, tokių kaip: Taco Bell, Dunkin‘ Donuts, Burger King, Kentucky Fried Chicken. Taip greitas maistas išpopuliarėjo Amerikoje, o galiausiai ir visame pasaulyje.
Greito maisto pasiūla visame pasaulyje yra labai didelė. Greito maisto restoranai sparčiai plečiasi visame pasaulyje, dabar tokių greitai pagaminamų patiekalų nesunku isigyti tiesiog gatvėse, kai įvairūs kebabai, mėsainiai, picos bei dešrainiai gaminami tiesiog vadinamosiose autoparduotuvėse, kurios yra labai mobilios. Dešrainiai bei submarinai dažnai siūlomi ir degalinėse, čia ypač patogu tiems, kurie neturi daug laiko, ir tokį maistą gali valgyti savo automobilyje. Vienas iš populiariausių greito maisto patiekalų - kebabas. Šis patiekalas yra kilęs iš Islamo virtuvės. Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse labiausiai paplitęs-dioner kebabas, tai kepta ant iešmo mėsa pateikiama su daržovėmis, viskas įvyniojama į lavašą ir apskrudinama. Dažniausiai jiems ruošti naudojama šaldyta mėsa, bei į juos dedama kaloringų, daug druskos turinčių padažų.
Kitas labai populiarus greito maisto patiekalas - mėsainis, bei fri bulvytės, kuriom kepti naudojamas aliejus keičiamas retai. Populiariausias pasaulyje, šio patiekalo greito maisto restoranas yra Mac Donald's, tai vienas iš populiariausių prekinių ženklų pasaulyje. Mc Donald's restoranai per metus uždirba 24 milijardus dolerių . Lietuvoje šiuo metu veikia 9 Mc Donald's tinklo restoranai. Tačiau tokį maistą šiuo metu siūlo ir daug daugiau įvairių greito maisto restoranų: Hesburger, KFC ir kt. Mėsainių pasirinkimas labai didelis, galima rinktis is įvairių dydžių bei ingridientų, net užsisakyti įvairius kompleksus vaikams, kurie šiuos vilioja žaisliukais. Mėsainiuose gausu baltymų, angliavandenių, cukraus, riebalų bei druskos, todėl šis maistas labai kaloringas. Ne mažiau populiarios už mėsainius yra picos, pirmoji picerija Lietuvoje buvo įkurta dar 1993 metais. Populiariausios picerijos Lietuvoje yra: Čilli pica, Pizza jazz, Arena pizza, Can- Can pizza, ir kt. Pastaraisiais metais atsiranda ir tokių picerijų, kuriose picos gaminamos išsinešimui, bei pristatymui į namus. Picos nėra visavertis maistas, nes jose trūksta skaidulinių medžiagų, vitaminų, jos turi daug kalorijų, kartu su jomis vartojami įvairūs didelio kaloringumo padažai.
Greitas maistas pasižymi dideliu kaloringumu, tačiau jo sudėtyje yra ir maisto priedų, kurie didina apetitą. Tokiame maiste gausu riebalų, trans- riebalų rūgščių, cukraus, druskos. Greitas maistas yra labai apdorojamas, dėl tos priežasties sumažėja jo maistinė vertė, jame trūksta vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų. Dažniausiai valgant greitą maistą neapsieinama ir be padažų jam pagardinti. Tam dažniausiai naudojamas kečupas ir įvarūs padažai gaminami iš majonezo bei kitų sudėtinių dalių. Greitas maistas dažnai vadinamas nesveiku, tuščiu maistu, dėl savo neigiamos įtakos sveikatai.
Greito maisto kaloringumas ir jo įtaka
Žmogus turėtų įvesti balansą tarp gaunamų ir sudeginamų kalorijų skaičiaus per dieną. Dienos kalorijų poreikis priklauso nuo daugybės faktorių, tokių kaip: amžius, svoris, fizinis aktyvumas, ūgis, lytis, gyvenimo būdas, sveikatos būklė. Kaip rodo JAV atliktas tyrimas 2007-2010 metais, vidutiniškai šios šalies suaugusieji suvartojo 11 procentų daugiau kalorijų, vartodami greitą maistą, nei jiems rekomenduojama suvartoti per dieną. Šis tyrimas rodo, kad vartojant greitą maistą suvartojama daugiau kalorijų nei jų reikėtų. Dėl didelio kalorijų skaičiaus greitame maiste, JAV 2008 metais liepos 19 dieną, Niujorko greitieji maisto restoranai buvo priversti nurodyti savo patiekalų kaloringumą, savo klientams, taip buvo siekiama sumažinti šio maisto vartojimą. Vėliau Niujorke ir Naujajame Džersyje buvo atliktas tyrimas, kuriuo norėta išsiaiškinti, ar kalorijų nurodymas, etiketėje įtakoja greito maisto patiekalų pasirinkimą, greito maisto restoranų lankytojams. Niujorke ir Naujajame džersyje buvo stebimas greito maisto restoranų lankytojų, greito maisto vartojimas laikotarpiu, kai etiketėse buvo nurodomas maisto kaloringumas, ir kai šis nebuvo nurodytas. Didelio skirtumo nebuvo nustatyta, tačiau į šį tyrimą žiūrima kritiškai, nes šis tyrimas buvo vykdomas gana trumpą laiką, ir tikslesni rezultatai reikalauja ilgesnių stebėjimų.
Natrio kiekis greitame maiste
Natris svarbus organizmui pernešant į ląsteles aminorūgštis, gliukozę, kalį ir kt. Nuo natrio kiekio labai priklauso ekstraląstelinių skysčių tūris, jų osmosinis slėgis, rūgščių ir šarmų balansas, raumenų ir nervų elektriniai reiškiniai ir sujaudinimo sklidimas. Pagrindinis natrio šaltinis yra valgomoji druska ir gyvuliniai maisto produktai. Sveikas suaugęs žmogus per dieną turi gauti 575-1600 miligramų natrio. Greitame maiste druskos dedama labai gausiai, nes ji pagerina jo skonį, viename vidutiniame mėsainyje su sūriu yra 743 miligramai natrio, o viename picos gabaliuke su sūriu, yra net 411 miligramų natrio, svarbu atsiminti ir tai, kad prie greito maisto dar dažnai naudojamas kečupas, majonezas ir kiti padažai, kuriuose taip pat gausu druskos. Natrio perteklius žmogaus organizmui žalingas. Gaunant per daug natrio labai padidėja kraujospūdžio padidėjimo rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir nutukusiems. Natrio suvartojimas įvairiose pasaulio šalyse yra gana nevienodas. Tai priklauso nuo mitybos pobūdžio, gyvenimo aplinkybių, lemiančių natrio išskyrimą ir poreikius. Harvardo mokslininkai atliko tyrimą, įvertinti natrio pertekliaus poveikį organizmui. Jie apskaičiavo, kad natrio perteklius sudaro 2,3 mln mirčių kiekvienais metais, visame pasaulyje. Tai sudaro vieną iš dešimties mirčių JAV dėl širdies priepolio, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų. Tuo tarpu Lietuvoje atliktas faktinės mitybos tyrimas 2007 metais parodė, kad nors pastaruoju metu itin skatinama vartoti kuo mažiau valgomosios (nors ir joduotos) druskos, kaip galinčios didinti hipertoninės ligos riziką, per dešimtmetį nedaug kito valgomosios druskos vartojimo dažnumas: 2007 m. niekada nesūdo valgydami jau pagamintų patiekalų 40,7 proc. respondentų (1997 m. - 47,2 proc.), truputį, jei maistas nepakankamai sūrus, sūdo 52,3 proc. (1997 m. - 45,7 proc.) ir beveik visada, net neragaudami, sūdo 6,6 proc. respondentų (1997 m. - 7,0 proc.). Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau negu moterys sūdo maistą ir paragavę, ir jo neragaudami. Lietuvoje skatinama vartoti joduotą druską, taip mažinant jodo deficitą.
Greito maisto žala sveikatai
Nors greitas maistas padeda sutaupyti laiko išalkus ir jį valgant greitai pajuntamas sotumo jausmas, tačiau reguliariai valgant greitą maistą galima rimtai sutrikdyti sveikatą. Gausus kiekis druskos, riebalų, cholesterolio ir nepakankamas skaidulinių medžiagų kiekis gali išprovokuoti tokias ligas kaip: cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį bei nutukimą.
Individualios reakcijos į maistą
Neseniai dvi mokslininkų komandos, vadovaujamos Eran Elinav ir Eran Segal, pristatė stulbinančius mitybos tyrimų rezultatus. Izraelio mokslininkų komandos įrodė, jog skirtingų žmonių organizmas gali skirtingai reaguoti į tą patį maistą bei atskirus maisto produktus. Specialių aparatų pagalba mokslininkai galėjo stebėti net pačias menkiausias tiriamųjų organizmo reakcijas. Gerai žinoma, jog žmogaus genetika lemia faktiškai visas jo kūno reakcijas. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į tas pačias ligas ar vaistus. Kiekvieno medžiagų apykaita taip pat yra labai skirtinga, todėl nenuostabu, jog ir skirtingų asmenų organizmo reakcijos į tuos pačius maisto produktus taip pat yra nevienodos.
Itin svarbus žmogaus organizmo rodiklis yra cukraus kiekis kraujyje. Valgant cukraus kiekis kraujyje palaipsniui kinta. Pagal angliavandenių ir cukraus kiekį kraujyje iškart po valgio yra vertinama ir bendra organizmo reakcija į atitinkamą maisto produktą bei jo pakantumą gliukozei. Pastarąjį veiksnį labiausiai nulemia vidinės organizmo savybės. Kol daug kalbama apie tai, jog individualiam cukraus įsisavinimui po valgio daugiausia įtakos turi tokie faktoriai kaip genetika, gyvenimo būdas ir jautrumas insulinui, pamirštami tokie rodikliai kaip kasos egzokrininė veikla, gliukozės įsisavinimo sparta, virškinamojo trakto fiziologija.
Tyrimo dalyviai - tai fiziškai sveikų, diabetu nesergančių asmenų grupė. Kiekvienam eksperimente dalyvavusiam tiriamajam buvo prijungtas gliukozės lygį matuojantis aparatas. Gliukozės lygis ištisą savaitę buvo matuojamas kas 5 minutes. Matavimas vyko analizuojant poodinių receptorių duomenis. Iš kiekvieno tiriamojo mokslininkai surinko daugiau nei 2 000 statistinių duomenų. Tam, kad išryškėtų gliukozės lygio priklausomybė nuo tiriamųjų fiziologijos ir gyvenimo būdo rodiklių, buvo renkami ir daugybė kitų duomenų apie tyrime dalyvavusius asmenis. Pastarieji, išmaniosios programėlės pagalba, visą tyrimo savaitę nuolat pildė asmeninius dienoraščius, kuriuose žymėjo informaciją apie savo fizinį aktyvumą, vartojamą maistą bei miego kokybę. Ši informacija padėjo tyrėjams suformuoti atitinkamus eksperimento dalyvių profilius bei apibrėžti pagrindines jų charakteristikas. Mokslininkai taip pat kaupė visą informaciją apie individualų tiriamųjų maisto vartojimo dažnumą, gyvenimo būdą, medicininę būklę, ūgį, kūno apimtis, kraujo savybes ir kitas vidines charakteristikas.
Paaiškėjo, kad tirtųjų asmenų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Kaip ir buvo tikėtasi, tyrėjai rado svarių duomenų, kurie įrodė akivaizdžią gliukozės lygio organizme (iškart po valgio) priklausomybę nuo tokių faktorių kaip KMI (kūno masės indeksas), hemoglobino kiekis kraujyje, gliukozės kraujyje lygis ryte, asmens amžius ir t.t. Visgi mokslininkai rado ir keletą juos nustebinusių rezultatų, kurie išryškėjo veikiant prieš tai išvardintiems faktoriams. Nustatyta, kad skirtingų individų reakcijų į tą patį maisto produktą įvairovė itin didelė. Atrastas nenuginčijamas faktas, jog maisto produktas, kuris vienam buvo reikalingas ir sveikas, kito organizmui neturėjo jokios įtakos arba netgi buvo netinkamas.
Pateikiamas konkretus pavyzdys kaip skiriasi dviejų tyrime dalyvavusių asmenų organizmo reakcijos į tuos pačius maisto produktus: sausainius ir bananus. Tiriamajam A suvalgius sausainį, jo gliukozės kiekis kraujyje išliko stabilus. Tuo tarpu suvalgius bananą, gliukozės lygis pakilo. Kalbant apie tiriamąjį B, jo organizme gliukozės lygis šoktelėjo suvalgius sausainį, o po banano išliko nepakitęs. Dar vienas reiškinys, kurį mokslininkai pastebėjo tyrimo metu, buvo individualios žmonių organizmo reakcijos į visuotinai „sveikais“ pripažintus produktus. Vienai vidutinio amžiaus moteriai buvo nustatyta, jog tam tikri „sveiki“ produktai rekomenduoti jai iki šiol, iš tiesų buvo visai nenaudingi jos organizmui. Tyrėjai nustatė, kad jos atveju kasdien vartojami pomidorai jai ir buvo didžiausias cukraus židinys. Atrodo, sveikas įprotis vartoti daržoves šiai moteriai labiausiai ir kenkė. Šie tyrimai pagrindžia, jog mityba - tai individualus reiškinys. Vienas maisto produktas atskiriems organizmams gali sukelti visiškai priešingas reakcijas.
tags: #populiacijos #dydzio #priklausomybe #nuo #maisto #kiekio