Pastaraisiais metais visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, sveikatos priežiūra atsidūrė visuomenės bei vyriausybės dėmesio centre. Sveikatos apsaugai keliami vis didesni reikalavimai, o visuomenė, būdama geriau informuota sveikatos klausimais, daugiau tikisi iš sveikatos priežiūros sistemos ir reikalauja geresnių priežiūros standartų. Gyvenimo kokybės gerinimas yra vienas iš Lietuvos sveikatos programos tikslų, skirtų svarbiausioms šalies žmonių sveikatos problemoms spręsti.
Norint sėkmingai įgyvendinti gyvenimo kokybės gerinimo strategiją, būtina įdiegti gyvenimo kokybės stebėsenos sistemą, sveikatos priežiūros grandyje daugiau dėmesio skirti gyvenimo kokybei. Taip vykstant sveikatos reformai šalyje, gyvenimo kokybė tampa vienu sveikatos reformos prioritetų.
Įvadas
Depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų pasaulyje, kuri veikia ne tik asmens psichologinę būseną, bet ir visą jo gyvenimą. Santykinė tikimybė bent vieną kartą susirgti klinikiniu depresijos epizodu per visą žmogaus gyvenimą siekia iki 10 proc. bendros populiacijos. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad 2020 m. depresija taps antra pagrindine ligos priežastimi pasaulyje. Depresija yra susijusi ir su finansiniais nuostoliais, tiek dėl gydymo išlaidų, tiek dėl darbingumo praradimo. Laiku nediagnozuota ir negydyta, ji dažnai baigiasi savižudybe. Apie 15-20 proc. depresija sergančių asmenų nusižudo.
Ši liga apima visas jo gyvenimo sritis. Elgesio pakitimai ir psichologinės problemos veda prie socialinių problemų, kurios yra aktualios ne tik ligoniui, jo artimiesiems, bet ir bendrai aplinkiniams, lemiant tiek paties paciento, tiek jo artimiausios aplinkos funkcionavimą. Žmonių gerovė glaudžiai susijusi su jų sveikata. Ligos metu pacientai išgyvena fizinius sutrikimus ir jų energijos lygis būna sumažėjęs. Pablogėja jų asmeninės sveikatos suvokimas, kaip ir gebėjimas socialiai bendrauti, efektyviai dirbti.
Depresijos Samprata
Depresija (lot. depresio - prislėgtumas) - tai liguistas emocijų sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresija yra psichikos liga, reikalaujanti ilgo ir kruopštaus gydymo. Psichikos sveikatos centruose depresiją gydo psichiatras, daugiausia vertindamas ligos dinamiką pagal depresijos simptomus, mažai atsižvelgdamas į sveikimo procesą. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė atspindi išsamesnį sveikimo procesą, ne tik ligos simptomų išnykimą. Deja, net pasveikus, pažeistos psichologinės funkcijos nebūtinai atsistato. Šio paciento reakcija į ligą, sveikatos pakenkimą, ligos pasekmėmis bei pasikeitusiu jo vaidmeniu socialiniame gyvenime, siekia realibituoti ir sugrąžinti jį į socialinę aplinką kaip pilnavertį pilietį.
Depresijos Rūšys
XXI amžius - tai milžiniškas tempas, stresai bei psichinė įtampa, todėl daugėja psichikos sutrikimų, tarp jų ir depresijos. Depresija yra viena iš dažniausių sveikatos problemų Europos Sąjungoje. Dėl biologinių, socialinių ir psichologinių ypatumų moterys depresija serga dažniau, sunkiau, daugiau patiria socialinių ir psichologinių nuostolių. Atlikti tyrimai parodė, kad moterys depresija serga dažniau už vyrus beveik du kartus.
Pagal TLK-10, depresija priskiriama nuotaikos (afektiniams) sutrikimams. Pagrindiniai depresijos simptomai yra šie:
- Pablogėjusi nuotaika. Ji jaučiama didžiąją laiko dalį, nors paprastai blogesnė - rytais. Jos mažai nulemia aplinkybės.
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas. Tokia būsena išlieka beveik visą dieną (tai nurodo pats pacientas ar pastebi artimieji). Nebeteikia džiaugsmo tai, kas anksčiau teikė. Nesinori niekur eiti, nebedomina jokios pramogos.
- Išsekusi energija, padidėjęs nuovargis, sumažėjęs aktyvumas. Anksčiau malonumą teikę darbai dabar užima daug laiko, sunku bet ką prisiversti atlikti. Pasireiškia didelis nuovargis po nedidelis pastangų.
Ši liga gali pasireikšti lengvu (F32.0), vidutiniu (F32.1) ar sunkiu (F32.2 ir 32.3) depresijos epizodais. Lengvos, vidutinės ir sunkios depresijos epizodų kategorijos vartojamos žymėti tik vienkartiniam (pirmajam) depresijos epizodui. Pasikartojančios depresijos epizodai klasifikuojami pagal kito (rekurentinio) depresinio sutrikimo (F33.-) kategorijomis. Epizodai skirstomi pagal sunkumą, tipą ir sunkumo laipsnį. Nustatant epizodo sunkumo laipsnį, dažnai yra vartojamas įprasto socialinio ir darbinio aktyvumo įvertinimas. Lengvai depresijai diagnozuoti reikalingi bent 2 nestipriai pasireiškantys tipiški simptomai ir 2 kiti įprasti simptomai. Lengva depresija kiek pasunkina socialinę veiklą ir įprastinį darbą, bet šios funkcijos neprarandamos.
Gyvenimo Kokybė
Gyvenimo kokybė - tai individo vietos gyvenime suvokimas kultūriniame ir jo užimamos padėties kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir požiūriais. Tai plati koncepcija, kuriai didelės įtakos turi asmens fizinė sveikata, psichologinė būklė, nepriklausomybės laipsnis, socialiniai ryšiai ir santykiai su aplinka.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Bandymų atsakyti į klausimą, kas yra gyvenimo kokybė, randame dar senovėje - įvairiuose mituose, religijose, filosofijoje. Tačiau jų teorijos skiriasi. Vieni teigia, kad gyvenimas be jausmų, net jei tai būtų susiję su rizika, yra bevertis. Mokslinio požiūrio į gyvenimo kokybę užuomazga buvo Allard socialinė studija ,,Turėjimas, mylėjimas ir buvimas“. Jo metu pirmą kartą užsiminta apie suminę objektyvių ir subjektyvių aplinkybių įtaką žmogaus gyvenimo gerovei. Materialiniai poreikiai ir jų įgyvendinimas buvo pavadinti gyvenimo kokybės lygiu.
Gyvenimo kokybės terminas su sveikata buvo pradėtas sieti po 1948 m., kada PSO pateikė svarbią konceptualią reikšmę iki šiol turintį sveikatos apibrėžimą: ,,Sveikata yra visapusi fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas“. Žmogaus sveikata yra labai svarbus gyvenimo kokybės rodiklis, nors lemiamos reikšmės gyvenimo kokybės vertinimui gali ir neturėti. Žmonės, turintys didelius sveikatos sutrikimus, gali gana normaliai vertinti savo gyvenimo kokybę, ir priešingai, sveikas žmogus gali būti nepatenkintas savo gyvenimo kokybe, jausti depresiją, vienišumą, jeigu jo egzistenciniai poreikiai nėra patenkinti. Šiuo metu yra nustatytas universalus gyvenimo kokybės modelis, kuris suskirstytas į 4 sferas: globalinę, išorinę, tarpasmeninę ir asmeninę. Pirmajai, globalinei, priklauso žmogaus aplinka, jo teisės ir politika. Išorinei - darbas, šeimos pragyvenimo lygis ir gyvenamoji vieta, būstas. Tarpasmeninei - šeima, artimi santykiai ir tarpasmeniniai ryšiai.
Gyvenimo Kokybė Sergant Depresija
Sergant sunkiomis psichinėmis ligomis ne visada įmanoma pasveikti, numalšinti ligos simptomus bei išvengti negalios. Gyvenimo kokybės vertinimas rodo gydymo veiksmingumą ir sveikatos būklės dinamiką. Gyvenimo kokybė atspindi prisitaikymo aplinkoje bei pasitenkinimo gyvenimu pojūtį, kurį liga neišvengiamai sutrikdo. Sergant depresija, paciento patyrimas, savęs suvokimas daro įtaką kasdienei veiklai: dažnai atsiranda bendravimo ir profesinių sunkumų. Žmonės jaučiasi nesugebantys dirbti, mokytis, pasirūpinti namais; nutrūksta jų tarpasmeniniai ryšiai.
Tyrimai rodo, kad neigiamas sutrikimų poveikis yra ne tik žymus, bet ir ilgalaikis. Lietuvos sveikatos programos pagrindiniuose tiksluose gyvenimo kokybės gerinimas tampa svarbi visos sveikatos priežiūros sistemos problema. Gyvenimo kokybės vertinimas rodo gydymo veiksmingumą ir sveikatos būklės dinamiką.
Tyrimai ir Rezultatai
Jadvygos Zakauskaitės magistriniame darbe "Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir klinikinio ligos sunkumo sąsajos ambulatorinio depresijos gydymosi laikotarpiu" buvo siekiama nustatyti ryšius tarp su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir klinikinio ligos sunkumo ambulatorinio gydymo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 119 asmenų, besigydančių viename iš psichikos sveikatos centrų. Gyvenimo kokybė buvo vertinama naudojant PSOGK - Trumpą klausimyną.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Tyrimo rezultatai parodė, kad sergant depresija, gyvenimo kokybė blogėja sunkėjant depresijos klinikinei eigai. Moterų, sergančių depresija, fizinio, psichologinio ir socialinio gyvenimo kokybės vertinimai yra susiję su depresijos klinikiniu laipsniu (p<0,05), tačiau tai neturi įtakos aplinkos sričiai (p>0,05). Vyrų, sergančių depresija, gyvenimo kokybės rodiklių (fizinės, psichologinės, socialinės aplinkos sritys) vertinimai yra susiję su depresijos klinikiniu laipsniu (p<0,05). Klinikinės būklės sunkumas ir psichologinio tyrimo rodikliai yra tarpusavyje susiję (p<0,05). Stebima tendencija, kad sunkėjant depresijos klinikinei eigai, blogėja savijautos simptomų vertinimas. Hipotezė, kad egzistuoja ryšys tarp depresijos klinikinio sunkumo ir amžiaus bei išsilavinimo, nepasitvirtino. Sergančių depresija gyvenimo kokybės ir savijautos rodikliai yra tarpusavyje susiję (p<0,05).
Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 32 asmenys (27 moterys ir 7 vyrai), sergantys vidutine depresijos forma, parodė, kad sergantiesiems sunkiausia siekti funkcinio veiklos nepriklausomumo kasdienėje veikloje (87,50%), darbinėje veikloje (56,25%) ir laisvalaikio veikloje (43,75%). Įvertinus depresija sergančiųjų gyvenimo kokybę individualios ir grupinės ergoterapijos užsiėmimų metu, statistiškai gyvenimo kokybė pagerėjo visiems tiriamiesiems, tačiau individualios ergoterapijos metu stebimas pokytis buvo didesnis. Po taikytos individualios ergoterapijos stebimi gerėjantys tiriamųjų gyvenimo poreikiai.