Įvadas
Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga gali turėti įtakos ne tik nuotaikai ir emocinei būklei, bet ir kognityvinėms funkcijoms, įskaitant žodinę atmintį. Žodinė atmintis yra gebėjimas įsiminti ir atgaminti žodinę informaciją, pavyzdžiui, žodžius, sakinius ar istorijas. Šiame straipsnyje aptarsime žodinės atminties pokyčius, kurie gali atsirasti depresija sergantiems asmenims, taip pat galimus šių pokyčių paaiškinimus ir gydymo būdus.
Psichikos liga ir jos poveikis kasdieniam gyvenimui
Psichikos liga paveikia smegenų funkcijas, sutrikdydama mąstymą, jausmus bei bendravimą. Sergant psichikos liga, sunku prisitaikyti kasdieniame gyvenime, nes liga trukdo logiškai mąstyti ir kritiškai įvertinti savo būklę. Psichikos liga apriboja žmogaus sugebėjimus atlikti tam tikras bendravimo funkcijas (pvz., kalbėtis su šeimos nariais, kreiptis pagalbos, gebėjimus gauti ir pasikeisti informacija, užmegzti bei palaikyti santykius su kitais bendruomenės nariais) ir tam tikrus vaidmenis (pvz., darbininko), kurie yra reikalingi kasdieninei veiklai atlikti.
Daugelis veiklos formų yra socialinės prigimties, todėl joms atlikti būtini bendravimo ir sąveikos įgūdžiai. Bendravimo ir sąveikos įgūdžius galima apibūdinti kaip veiksmus, nukreiptus į kitus žmones, objektus arba procesus, kuriuos vienija bendri interesai. Dalis kasdienės veiklos atliekama savarankiškai (pvz., savęs priežiūra, prausimasis, hobis), o kita dalis reikalauja intensyvaus bendravimo ir sąveikos su kitais asmenimis (pvz., darbas, poilsis, naudojimasis visuomeniniu transportu, apsipirkimas).
Asmeniui, kuris serga psichikos liga, sutrinka suvokimas, mąstymas, emocijos, valia, potraukiai, atmintis, dėmesys, savimonė, požiūris į save ir kitus, savęs suvokimas vietoje ir laike, savo kalbos naudojimas, kalbos žodyno vartojimas, o tai įtakoja paciento elgesį ir bendravimą su kitais asmenimis. Kalbėjimas laikomas vienu iš informatyviausių požymių, kalbant apie psichikos sutrikimus. Šiojimas ir kiti tarimo sutrikimai, prie melagingumas, nesugebėjimas kalbant apibendrinti ir pan., neaiškumas, vienodumas ir kt. Bendravimo, elgesio, sąveikavimo, kognityvinės funkcijos sutrinka esant įvairiems psichikos sutrikimams, tokiems kaip šizofrenijos spektro, nuotaikos (afektiniai), savižudybės, neuroziniai, seksualiniai, neorganiniai miego, reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos, somatoforminiai, psichosomatikos, valgymo, asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai.
Žodinės atminties ypatumai sergant depresija
Tyrimai rodo, kad depresija sergantiems asmenims gali pasireikšti įvairūs žodinės atminties sutrikimai. Tai gali būti:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Sumažėjęs žodžių įsiminimas: Depresija sergantys asmenys gali sunkiau įsiminti naujus žodžius ar sąrašus.
- Sutrikęs atgaminimas: Net jei informacija buvo įsiminta, gali būti sunku ją atgaminti vėliau.
- Sumažėjęs darbinės atminties pajėgumas: Darbinė atmintis yra trumpalaikė atmintis, kuri leidžia mums laikinai saugoti ir apdoroti informaciją. Depresija gali sumažinti darbinės atminties pajėgumą, todėl sunku sekti pokalbius ar atlikti užduotis, reikalaujančias informacijos išlaikymo atmintyje.
- Didesnis jautrumas trukdžiams: Depresija sergantys asmenys gali būti jautresni trukdžiams, kurie gali apsunkinti informacijos įsiminimą ir atgaminimą.
- Sutrikusi kontekstinė atmintis: Kontekstinė atmintis leidžia mums prisiminti informaciją kartu su jos kontekstu, pavyzdžiui, kur ir kada mes ją išgirdome. Depresija gali sutrikdyti kontekstinę atmintį, todėl sunku prisiminti informacijos šaltinį ar aplinkybes.
Karolina Petraškaitė, Vytautas Jurkuvėnas, Arūnas Germanavičius ir Albinas Bagdonas savo moksliniame straipsnyje „Depresija sergančių asmenų žodinės atminties pokyčiai hospitalizacijos metu“ nagrinėjo šią problemą.
Galimi žodinės atminties pokyčių paaiškinimai
Yra keletas galimų paaiškinimų, kodėl depresija gali paveikti žodinę atmintį:
- Neurotransmiterių disbalansas: Depresija yra susijusi su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, disbalansu smegenyse. Šie neurotransmiteriai atlieka svarbų vaidmenį kognityvinėse funkcijose, įskaitant atmintį.
- Stresas ir kortizolis: Depresija dažnai yra susijusi su padidėjusiu streso lygiu ir kortizolio (streso hormono) išsiskyrimu. Ilgalaikis kortizolio poveikis gali pažeisti smegenų sritis, atsakingas už atmintį, pavyzdžiui, hipokampą.
- Sumažėjęs smegenų aktyvumas: Tyrimai rodo, kad depresija sergantiems asmenims gali būti sumažėjęs smegenų aktyvumas tam tikrose srityse, įskaitant prefrontalinę žievę, kuri yra svarbi vykdomosioms funkcijoms ir dėmesiui.
- Dėmesio sutrikimai: Depresija gali sukelti dėmesio sutrikimus, kurie gali apsunkinti informacijos įsiminimą ir apdorojimą.
- Motyvacijos stoka: Depresija sergantys asmenys gali jausti motyvacijos stoką ir energijos trūkumą, o tai gali sumažinti jų pastangas įsiminti informaciją.
- Miego sutrikimai: Depresija dažnai yra susijusi su miego sutrikimais, kurie gali neigiamai paveikti atmintį ir kognityvines funkcijas.
Bendravimo sunkumai sergant psichikos ligomis
Šizofrenijai yra būdingas žymus kognityvinių procesų ir emocijų sutrikimas, kuris veikia daugelį žmogaus veiklų: kalbą, mąstymą, suvokimą, nuotaiką ir savęs suvokimą. Šizofrenija dažnai yra lydima psichozinių simptomų, tokių kaip haliucinacijos, klaidingi įsitikinimai, kliedėjimo idėjos. Svarbu atsiminti, kad šizofrenija nėra nei „suskilusi asmenybė“, nei „daugybinė asmenybė“. Šizofrenija sergantys žmonės nėra pastoviai sutrikę ar nepajėgūs mąstyti. Jie vengia neformalaus bendravimo, su jais sunku bendrauti ar net nejauku, nes nėra „emocinio rezonanso“. Jie daugiau linkę į uždarumą, vienišumą, pasyvumą. Šizofrenijai dažnai būdingi ir specifiniai kognityviniai sutrikimai. Kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad būtent kognityviniai sunkumai yra svarbiausias šizofrenijos požymis, lemiantis ligą. Kognityviniams pakenkimams priskiriami tokie dalykai kaip sunkumas koncentruotis ir atsiminti, organizuoti, planuoti ir spręsti problemas. Kai kurie žmonės negali pakankamai susikoncentruoti skaitymui, sekti istorijos arba televizijos laidos, filmo sekos. Kiti negali sukaupti dėmesio atliekant užduotis. Dėl tos priežasties darbas yra neįmanomas, kuris siejasi su dėmesio sukaupimu, įtraukimu į komplikuotas procedūras ir sprendimų sudarymus. Šie kognityviniai sunkumai yra labai individualūs, gali kisti gydymo eigoje, o taip pat priklauso nuo gydymo medikamentais. Šizofrenijos riziką didina tarpasmeninio bendravimo stoka, o taip pat negatyvus ar priešiškas santykis tarp šeimos narių. Rizikos veiksniu taip pat laikomas sutrikęs bendravimas tarp visų šeimos narių, mažas supratimas ir informacijos perdavimo netikslumai. Tokie sunkumai dažnai kyla konfliktų ir skyrybų metu.
Pacientams, kurie serga nuotaikos (afektiniais) sutrikimais, būdinga liūdna arba pakili nuotaika, nesirūpinimas savo išvaizda, uždarumas, vengimas akių kontakto, pasyvumas, sulėtėję judesiai, nieko nesidomėjimas, neregavimas į aplinkinius ar aplinką, nebendravimas ir dalinai tik bendradarbiavimas, emocijos blankios, pokalbiui iniciatyvos nerodo, su jais sunku susikalbėti, į klausimus atsako vienu dviem žodžiais, balsas tylus, monotoniškas, kalba panaši su atodūsiais, sunku būna nuosekliai išdėstyti mintis, sunku susikaupti, sulėtėjęs mąstymo tempas. Jaučiasi, kad ligonis nespėja įsakyti. Pacients kalba būna vulgari, cinicška, išnyksta atstumo jausmas, neįvertinama situacija. Pacientai rašo daug ir greitai, didelėmis raidėmis, po keletą žodžių eilutėje. Tekste daug pabraukymų, pataisymų, išbraukimų, šauktukų ir klaustukų. Rašant lūžta pieštukas, įplyšta popierius, išsitepamos rankos. Šios klaidos, kaip ir kalboje, nes nėra nuoseklumo, praleidžiamos raidės, mintys padrikos. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Pacientai pasidaro labai nesav kritiški, linkę į pervertinimo idėjas ir kliedesius. Tai parodo, kad šie asmenys turi bendravimo sunkumų ir reikia šiuos įgūdžius atstatyti, koreguoti tikslinga veikla, taikant ergoterapiją.
Pacientai, kurie serga asmenybės sutrikimais, jiems būdingas atsiribojimas nuo emocijų, socialinių kontaktų ir pan. Jie yra įtarūs ir nepasitiki kitais žmonėmis. Bendrauti su jais nėra lengva, nes aplinkinius šie žmonės dažniausiai vertina pagal tai, kaip aplinkiniai žiūri į juos. Jie linkę fiksuoti ties viena, dažnai siaura, bet jiems rūpima idėja. Šiems žmonėms lengviau bendrauti su vienu negyvu daiktu, negu su žmogumi. Tačiau šis bendravimas slepia didelį norą palaikyti ryšį su aplinkiniais.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Ergoterapija kaip pagalbos priemonė
Literatūros duomenimis, taikant ergoterapiją grupėje galima koreguoti arba atstatyti psichikos sutrikimų sukeltus bendravimo funkcijų sutrikimus. Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, terapija - gydymas) - pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Pagrindinis ergoterapijos tikslas - paciento mokymas atlikti veiklą, užduotis ir vaidmenis siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę.
Žmogaus veiklos realizavimas gali būti labai įvairus. Kasdieninė veikla - tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas (maitinimasis, asmens higiena, apsirengimo įgūdžiai, apsitarnavimas tualete, maudymasis vonioje ir kt). Esant reikalui ergoterapeutas gali pritaikyti kompensacines priemones, kad pacientas savarankiškai galėtų atlikti tam tikrus veiksmus. Produktyvioji veikla/darbas - tai sritis, kurios pagalba yra užtikrinamas tam tikras servisas (paslauga) ar poreikių patenkinimas. Šios veiklos rezultatas - intelektualus produktas, tam tikra pagalba, informacijos skleidimas, apsauga. Produktyviąją veiklą/darbą galima apibūdinti kaip tikslingą, nukreiptą į asmeninį tobulėjimą, visuomeninių poreikių patenkinimą ir pragyvenimą. Šiai veiklai taip pat yra priskiriamos studijos, profesinė praktika. Laisvalaikis - tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo, atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save. Šios veiklos rūšies pasirinkimą daugiausiai lemia vidinė asmens motyvacija (dalyvavimas įvairiose veiklose, hobis, sportavimas ir kt.).
Sergant psichikos liga, svarbu mokėti įvertinti ir koreguoti sutrikusias funkcijas, kurios trukdo sėkmingai ligonio veiklai. Ergoterapija padeda išlaikyti ar koreguoti santykius su artimaisiais, stiprina fizinę būklę. Fiziniai pratimai stiprina žmogaus savivertę, žmogus tampa stipresnis, patrauklesnis, pratimai grupėse ugdo bendravimo įgūdžius. Ergoterapeutas turėtų būti pakankamai fiziškai stiprus, kad galėtų pats vesti užsiėmimus. Pratimai lauke ir darbas grupėje taip pat yra naudingi. Pacientas jaučiasi izoliuotas, kai individualus darbas su ergoterapeutu jį gąsdina dėl per didelio intensyvumo. Grupės - tai natūrali mokymosi aplinka. Jos nariai turi galimybę bendrauti ne tik su ergoterapeutu, bet ir su kitais grupės nariais - taip lavinami bendravimo įgūdžiai. Labai svarbu, kad būtų suformuluotas ergoterapijos tikslas - tai vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuo ergoterapeuto veikla skiriasi nuo užimtumo specialisto. Veikla turi būti suplanuota, tikslingai parinkta, numatyti grupės bei kiekvieno grupės nario vertinimo kriterijai. Pasirenkant veiklos rūšį, būtina atsižvelgti į ligonio pageidavimus, kiek planuojama veikla jam yra svarbi.
Ergoterapeutas gali organizuoti tapymo, piešimo, keramikos, mezgimo, medžio darbus, audimo, floristikos, fotografijos, dainavimo, šokio, grojimo, poezijos kūrimo, dramos, rankdarbių, maisto ruošos grupes. Tai padeda išreikšti emocijas: sudaroma galimybė išreikšti agresyvius jausmus socialiai priimtina forma (piešimas, lipdymas ar pan. - tai nepavojingi agresijos išraiškos būdai). Veiklos rūšį ergoterapeutas turėtų pasirinkti pagal ligonio interesus. Darbo įrankiai ir medžiagos turėtų būti geros kokybės, paruošti naudojimui. Įvairios medžiagos: siuvimui - įdomios faktūros ar spalvos medžiagos, karoliukai, siūlai. Ligoniams turėtų būti suteikta visa informacija, kuri gali būti reikalinga darbui atlikti. Užsiėmimo metu reikėtų dėmesį koncentruoti į kūrybinio darbo procesą, ne į jo rezultatus. Reikėtų vengti girti, lyginti darbus. Pagirti rekomenduojama už dalyvavimą, pastangas ir už tai, kad sugebėjo užbaigti darbą.
Gydymo būdai
Nors depresija gali paveikti žodinę atmintį, yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti pagerinti atminties funkcijas:
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
- Antidepresantai: Vaistai, skirti depresijai gydyti, gali padėti atkurti neurotransmiterių balansą smegenyse ir pagerinti kognityvines funkcijas, įskaitant atmintį.
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir kitos psichoterapijos formos gali padėti asmenims išmokti įveikos strategijų, kurios gali pagerinti dėmesį, koncentraciją ir atmintį.
- Kognityvinis treniravimas: Kognityvinio treniravimo programos gali padėti pagerinti atminties funkcijas, lavinant specifinius atminties įgūdžius.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti pagerinti smegenų sveikatą ir kognityvines funkcijas.
- Streso valdymas: Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar giluminis kvėpavimas, gali padėti sumažinti streso lygį ir kortizolio išsiskyrimą, o tai gali teigiamai paveikti atmintį.
tags: #depresija #serganciu #asmenu #zodines #atminties #pokyciai