Lietuvos visuomenė susiduria su rimtais iššūkiais, susijusiais su fiziniu aktyvumu ir sveikata. Rekordiškai sumažėjusi olimpiečių delegacija, sportininkai, nelaimintys medalių, mažas vaikų fizinis aktyvumas ir didelis mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų rodo problemos mastą. Lietuvos higienos instituto duomenimis, vien 2020 metais šalyje mirė 43 547 žmonės, o kraujotakos sistemos ligos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų. Be to, fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau 60 minučių kasdien) yra vos apie 13,6 proc. vaikų, o nutukusių vaikų ir paauglių skaičius Lietuvoje siekia 23,6 proc. Šiame kontekste ypač svarbu atkreipti dėmesį į neįgaliųjų motyvaciją ir galimybes sportuoti, nes fizinis aktyvumas jiems gali turėti dar didesnę teigiamą įtaką.
Fizinio aktyvumo svarba ir jo trūkumo pasekmės
Fizinis aktyvumas ir kraujotakos sistemos ligos koreliuoja tiesiogiai. Europos Sąjungoje fizinis aktyvumas jau pripažįstamas kaip vaistas, kuris turi būti skiriamas individualiai. Lėtinės ligos, įskaitant kraujotakos sistemos ligas ir antrojo tipo diabetą, dažnai yra susijusios su gyvenimo būdu, todėl jų galima išvengti įgyvendinant paprastas strategijas - fizinį aktyvumą, normalų darbo ir poilsio režimą ir optimalų mitybos režimą.
Mažas fizinis judėjimas riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didina 40-50 procentų. Tai reiškia, kad mažai judantys žmonės turi didesnę tikimybę patirti infarktą, susirgti hipertenzija ar kitomis kardiovaskulinėmis ligomis. Fizinis aktyvumas leidžia palaikyti psichinę sveikatą, o pandemijos laikotarpiu žmonės, kurie sugebėjo išlaikyti bent kokį nors fizinio aktyvumo lygį, patyrė mažiausius nuostolius.
Vaikų fizinis aktyvumas: problemos ir sprendimai
Moksleivių situacija negerėja, o mokyklų sporto salės dažnai būna nepakankamai pritaikytos dideliam mokinių skaičiui. Apie 43-47 procentai vaikų į pirmą klasę ateina turėdami laikysenos defektų, o daugiau nei trečdalis šauktinių neatitinka sveikatos kriterijų. Ikimokyklinio amžiaus vaikai fizine veikla turėtų užsiimti mažiausiai 2 valandas per dieną, tačiau tendencija yra kitokia. Pradinėse klasėse vaikai yra pasodinami į suolą, todėl fizinio aktyvumo rodiklis smarkiai krenta žemyn.
Lietuvos olimpiečiais besirūpinantis LTOK pripažįsta, kad labai svarbu, jog kiekvienas žmogus galėtų atrasti sporto ir fizinio aktyvumo teikiamą naudą. Bendrojo ugdymo įstaigose fizinio ugdymo pamokos savo svarba vis dar nusileidžia kitiems dalykams. Fizinis aktyvumas yra įprotis, kurį reikia ugdyti nuo mažens, todėl projektuose dalyvauja net ir 4-erių metų vaikai. Fizinis raštingumas žmogaus gyvenime turi ne mažesnę reikšmę nei skaitymas ir rašymas. Tai yra išsiugdyti taisyklingo judėjimo įgūdžiai, motyvacija ir atsakomybė būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos apžvalga
Aukšto meistriškumo sportas ir jo įtaka
Fizinis aktyvumas ir aukšto meistriškumo sportas taip pat turi atgalinį ryšį. Didysis sportas nėra tik medaliai, tai yra asmeninis pavyzdys. Sporto herojai reikalingi kiekvienam vaikui. Pažiūrėkime, koks buvo norinčių plaukti bumas, kai Rūta Meilutytė laimėjo aukso medalį Londone 2012 metais. Didysis sportas tai ne tik rezultatai, bet ir sveikatos technologijos. Jeigu mes nukertame elitinį sportą, viso to mes netenkame.
Mažas vaikų fizinis aktyvumas gali gerokai pristabdyti mūsų aukšto meistriškumo sporto programą. Jei žmogus užaugo nejudėdamas tiek, kiek turėtų, tai jo raumenų ir griaučių sistema yra nevisavertė, o galbūt net pažeista. Sportininkai, kurie galėtų ateiti iki aukšto meistriškumo sporto, bus labai pažeidžiami, o jų atsparumas nepalankiems veiksniams ir faktoriams bus ženkliai mažesnis.
Sporto politika ir finansavimas
Sporto politika ir sporto rėmimas galėtų būti nuoseklesni ir didesni, nei buvo iki šiol. Nuo 2016 m. aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti - nuo 7 iki 14 mln. eurų per metus. Be to, dėl neseniai patvirtinto Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo sportui skiriamų lėšų padidės dar maždaug 5 mln. Jau šįmet finansavimas aukšto meistriškumo sportui gerokai ūgtelėjo: 2021 m. federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti iš viso paskirstyta 9,7 mln. eurų (2020 m. tam buvo skirti 7 mln. eurų), sporto federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų rengiamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms finansuoti iš valstybės biudžeto šįmet skirta 1,2 mln. eurų (2020 m. buvo skirta 223 tūkst. eurų).
Ne taip ir seniai, 2018 metais, buvo priimtas Sporto įstatymas ir panaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD). Deja, nėra institucijos, kuri valstybėje užsiimtų sporto politikos vykdymu Lietuvoje. Nėra jokių strateginių valstybės krypčių, liko vienintelis valstybės pažangos planas, kuriame apie sportą net neužsiminta, tai liūdina. Reikėtų smulkesnio dokumento ministerijos lygmens, kad turėtume aiškias kryptis ir sporto viziją.
Yra problema, kad mes neturime tikrosios sporto politikos. Ji priklauso nuo valdančiosios daugumos, o pas mus keičiasi valdžia ir viskas verčiasi aukštyn kojomis. Nėra pereinamumo. Kol tai nepasikeis, tol kapanosimės.
Taip pat skaitykite: Suslavičiaus įžvalgos socialinėje psichologijoje
Kaip paskatinti fizinį aktyvumą?
Kad būtų didesnis vaikų fizinis aktyvumas, reikalingi sporto herojai, tačiau mažesnis fizinis aktyvumas gali lemti, kad tų herojų gali užaugti kur kas mažiau net ir padidinus finansavimą aukšto meistriškumo sportui. Vaikai ir jaunuoliai turi būti fiziškai aktyvūs bent 1 valandą per dieną. Už tai, kad vaikai būtų fiziškai aktyvūs, esame atsakingi visi - valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, ugdymo įstaigos, pedagogai ir, žinoma, tėvai.
Sportavimo įgūdžiai vis tiek daugiausia formuojasi vaikystėje. Ir pirmiausia priklauso, kokį pavyzdį rodo tėvai. Vaikai mato, pavyzdžiui, kad tėvai eina pasivaikščioti, pajudėti, tai ima kartu ir juos. Tada atsiranda tas įprotis judėti. Vaikai patys turi norėti, bet sužadinti jų norą turėtų tėvai. Valstybės reikalas suteikti stogą virš galvos, sudaryti sąlygas sportuoti.
Neįgaliųjų motyvacija ir galimybės
Atsižvelgiant į tai, kad fizinis aktyvumas yra svarbus visiems, neįgaliesiems jis gali turėti dar didesnę reikšmę. Tačiau neįgaliųjų motyvacija ir galimybės sportuoti dažnai susiduria su papildomais iššūkiais.
Neįgalumo modeliai ir stereotipai
Ilgą laiką dominavęs medicininis negalios modelis įtvirtino neįgaliųjų atskyrimą pagal negalios tipą. Neturint galimybės pilnai bendrauti su žmonėmis su įvairiomis negaliomis, linkstama taikyti visuomenėje esančius stereotipus. Visuomenėje įsigalėjusi negalios hierarchizacija skatina neįgaliuosius atsiriboti nuo neigiamai vertinamų grupių, o tai sukelia įtampą ir konfliktus tarp jų.
Socialinės organizacijos, teikiančios paslaugas asmenims su įvairiomis negaliomis, tampa jų susitikimo vieta, kuri išryškina jų tarpusavio prieštaravimus. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama sąveika ir įtampa tarp neįgaliųjų, tačiau trūksta informacijos apie konfliktų tarp žmonių su įvairiomis negaliomis sampratą ir raišką.
Taip pat skaitykite: Parama neįgalių vaikų šeimoms
Tyrimai rodo, kad žmonės su fizine ir psichine negalia dažnai įsitraukia į atvirus konfliktus su panašiais oponentais, turinčiais identiškas ar panašias negalias. Tačiau konfliktai tarp žmonių su skirtingomis negaliomis dažnai nėra išreikšti. Konfliktai organizacijoje, teikiančioje socialines paslaugas, sprendžiami individualizuotai, o konfliktinių situacijų sprendimo tvarka nėra aiškiai institucionalizuota ir neapima vieningos konfliktų sprendimo strategijos.
Grupės ir santykiai tarp grupių
Grupė pirmiausia suvokiama kaip asmenų, kuriuos vienija bendri tikslai ir ryšiai, visuma. Grupė viršija individus ir negali būti paaiškinta per individualias patirtis. Pagrindiniai grupės požymiai yra tarpasmeninė sąveika, narystės suvokimas, tarpusavio priklausomybė, tikslai, motyvacija, struktūruoti santykiai, abipusė įtaka. Atsižvelgiant į grupių santykių pobūdį, yra išskiriamos pirminės ir antrinės grupės.
#
tags: #suslavicius #neigaliuju #motyvacija