Įvadas
Depresija paauglystėje yra rimtas nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio jausmą, energijos trūkumą ir nenorą domėtis bet kokia veikla, net jei ji anksčiau džiugino. Ši būklė stipriai veikia gebėjimą dalyvauti kasdienėje veikloje ir gali paveikti įvairias gyvenimo sritis - nuo akademinių pasiekimų iki socialinių santykių. Nors depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kalbėti apie ją būtent paauglystėje labai svarbu, kadangi šiuo laikotarpiu ji ne tik gali pasireikšti netipiniais simptomais, bet ir ją gali būti sunku pastebėti dėl paauglystės laikotarpio ypatumų.
Paauglių depresijos simptomai
Depresiją paauglystėje dažniausiai galima atpažinti iš šių emocinių ir elgesio požymių:
- Gilaus liūdesio arba beviltiškumo jausmo.
- Išnykusio susidomėjimo ar malonumo jausmo mėgstamoje, įprastoje veikloje (taip pat vadinama anhedonija - negalėjimas patirti malonumo). Galite pastebėti tik subtilius pokyčius. Pvz., iki šiol bendraujantis žmogus atšaukia susitikimus ir nebesutinka kartu eiti pasilinksminti. Galite pastebėti žmogų, kuris tiesiog atrodo prislėgtas arba neutralus beveik visą laiką. Bendradarbį, kuris nebesijuokia ir nebesišypso tiek, kiek anksčiau. Jūsų mylimas žmogus gali pradėti rinktis tik tas veiklas, kuriomis itin lengva mėgautis ir kurios nereikalauja pastangų ir aktyvumo. Pvz., kompiuteriniai žaidimai, TV žiūrėjimas ar naršymas internete.
- Dirglumo, pykčio protrūkių. Vyrams ypač būdinga jaučiamą bejėgiškumą ir liūdesį maskuoti pykčiu.
- Kaltės, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės jausmo. Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus.
- Socialinio atsiskyrimo. Jis atsisako kvietimų, neatsako telefonu ir kitais būdais atsitraukia ir ima vengti bendravimo.
- Sunkumo organizuoti savo darbus, susikaupti, prisiminti informaciją. Negalėjimas susikaupti gali labai apsunkinti socialinį gyvenimą ir paveikti darbą. Depresija sergančiam draugui gali būti sunku dalyvauti pokalbyje, ypatingai, jei jis ilgesnis.
- Pradingusio atsakomybės jausmo dėl nepadarytų darbų mokykloje ar namuose, pamokų nelankymo.
- Lėto mąstymo, kalbėjimo ar lėtų kūno judesių. Jaučiamas judesių sulėtėjimas.
- Nuolatinio nuovargio, energijos trūkumo. Energijos stoka, silpnumas ( ypač pirmoje dienos pusėje, rytais). Depresiškas žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, tad tampa labiau irzlus, priešiškas ir nepakantus aplinkiniams. Sergančiam depresija žmogui sunku ištverti visą dieną. Įprasti darbai ir užduotys gali tapti tikru iššūkiu ir sukelti daug susierzinimo ir pykčio.
- Stipriai pasikeitusio apetito - padidėjusio arba sumažėjusio. Galite pastebėti, kad kambariokas, partneris ar bendradarbis pradėjo nuolat užkandžiauti ir valgo didesnes porcijas nei įprastai. Dėl apetito praradimo žmogaus svoris gali padidėti arba sumažėti apie 5% per mėnesį.
- Pasikeitusio miego - miegama arba per daug, arba per mažai. Miego sutrikimai ( būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai). Dalis žmonių negali užmigti vakare, net jei jaučiasi pavargę, kiti prabunda naktį (3-4 valandą ryto) ir nebegali užmigti, treti miega daug ir ilgai, tačiau vis vien nesijaučia pailsėję.
- Fizinių negalavimų - galvos, pilvo skausmų.
- Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi. Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą. Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai.
- Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“). Kartais šis susidomėjimo praradimas (taip pat vadinama anhedonija - negalėjimas patirti malonumo) gali būti nepilnas. Jūsų mylimas žmogus gali pradėti rinktis tik tas veiklas, kuriomis itin lengva mėgautis ir kurios nereikalauja pastangų ir aktyvumo.
- Niūrus ateities įsivaizdavimas. Pastebėsite padidėjusį arba naujai atsiradusį pesimizmą tokiose frazėse, kaip: „viskas beviltiška”, „nieko gero nebesitikiu”.
- Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
- Perdėta kaltė - itin dažnas depresijos požymis. Jei Jūsų artimasis jaučiasi kaltas dėl įvairiausių savo gyvenimo sričių ar ne itin reikšmingų dalykų, tai gali rodyti depresiją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiniais simptomais, tokiais kaip mokymosi apleidimas, fiziniai skausmai ar dirgli/pikta, o ne liūdna nuotaika. Prieš pradedant vardinti ligos simptomus, kuriuos galite pastebėti savo artimojo elgesyje ar savijautoje, svarbu paminėti, kad depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypatingai, kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti: mokytis, dirbti, bendrauti. Todėl draugams ir mylimiesiems labai svarbu pažinti esminius ženklus, kurie padeda atpažinti ligą ir pasiūlyti kreiptis pagalbos kiek įmanoma anksčiau.
Depresijos priežastys paaugliams
Paaugliai gali susirgti depresija dėl įvairių priežasčių. Kai kuriais atvejais depresijos atsiradimą lemia genetika - jei paauglio artimoje aplinkoje (tėvai, broliai, seserys) yra sergančių depresija, tai paaugliui susirgti taip pat yra didesnė tikimybė. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Kartais depresija atsiranda susidūrus su sudėtingomis, traumuojančiomis patirtimis - tėvų skyrybomis, netektimi, smurtu ar kita nelaime. Šį sutrikimą taip pat gali sukelti hormonų pokyčiai, sveikatos būklė, tam tikri vartojami vaistai. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė. Visgi, įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, labai svarbu ne tik ieškoti priežasčių, ieškoti kaltų, bet kuo greičiau kreiptis pagalbos.
Kaip atpažinti paauglio depresiją?
Nepaisant to, kad depresija paauglystėje yra rimtas sutrikimas, ją tikrai gali būti nelengva atpažinti dėl paauglystės raidos etapui būdingų ypatumų - nuotaikų kaitos, sumažėjusio noro bendrauti su šeima, dirglumo. „Sveiko paauglio emocijos banguoja - vieną dieną jis liūdnas, o kitą vėl jam viskas įdomu, smagu, tačiau jei liūdesys, negatyvios emocijos trunka dvi savaites, tai jau gali būti depresijos požymis“, - atkreipia dėmesį psichologė. Visgi, depresija, kitaip nei įprasti paauglystės bruožai, trukdo finkcionuoti kasdienėse veiklose bei yra nuolatinė. Tad, jei paauglio liūdesys, energijos trūkumas, sunkumas atlikti įprastus darbus ar kiti depresijai būdingi simptomai išlieka, nesikeičia dvi savaites, - tai jau gali būti depresijos požymis. Jei tėvai, mokytojai ar kiti paauglio aplinkoje esantys suaugusieji pastebi šiuos simptomus, svarbu įvardinti savo pastebėjimus pačiam paaugliui, paklausti apie jo savijautą, pasikalbėti. Gali būti, kad paauglys iškart neatsivers ir nepasidalins, kas slypi jo viduje, tačiau svarbu užtikrinti paauglį, kad Jums rūpi ir visada esate šalia, galite išklausyti. Taip pat, pastebint depresijai būdingus simptomus, labai svarbu kreiptis į specialistus ir pasitarti, kaip geriausia padėti juos patirinčiam paaugliui.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Gydymas ir pagalba
Įtariant, kad paaugliui gali būti depresija, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichiatru. Jei depresijos diagnozė yra patvirtinama, sudaromas gydymo planas, kurį paprastai sudaro:
- Medikamentinis gydymas (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai). Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais.
- Psichoterapija (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
- Instrumentinis gydymas - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Gydant depresiją taip pat rekomenduojami miego grafiko pokyčiai bei didesnė fizinė veikla. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
Kaip palaikyti paauglį, kenčiantį nuo depresijos?
Vienas iš svarbių pagalbos būdų, kai paauglys kenčia nuo depresijos yra palaikymas, tad tėvų vaidmuo taip pat yra itin svarbus. Rekomenduojama nuoširdžiai domėtis paauglio savijauta, skirti jam visą savo dėmesį, kai jis nori kalbėtis. Svarbu prisiminti, kad paauglys, kuris kovoja su depresija, gali sunkiai komunikuoti, dažniau reaguoti pykčiu, tad svarbu būti kantriems, supratingiems ir palaikantiems. Dažni konfliktai su paaugliu gali mažinti tikimybę, kad paauglys norės atsiverti ir kalbėtis, todėl svarbu peržvelgti namie turimus reikalavimus ir stengtis nepriekaištauti dėl smulkmenų. Prisiminkite, kad depresija yra sutrikimas, kurio paauglys tikrai nepasirinko savo noru, tad nuoširdus buvimas šalia, supratimas ir palaikymas yra tai, ko paaugliui labiausiai reikia.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje