Depresija ir svorio augimas - tai du glaudžiai susiję reiškiniai, kurie gali turėti didelės įtakos žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime depresijos požymius, svorio augimo priežastis ir šių dviejų būklių tarpusavio ryšį, taip pat pateiksime rekomendacijų, kaip spręsti šią problemą.
Depresijos požymiai
Norint suprasti, ar patiriamas svorio augimas yra susijęs su depresija, svarbu atpažinti pagrindinius depresijos požymius. Tai gali padėti laiku kreiptis pagalbos ir imtis reikiamų priemonių.
- Nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika: Tai vienas iš pagrindinių depresijos simptomų, kai žmogus nuolat jaučiasi liūdnas, nelaimingas ir sunkiai gali suprasti, kodėl.
- Anhedonija: Tai negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo, net iš tų veiklų, kurios anksčiau teikė malonumą. Anhedonija gali būti socialinė (nesidomėjimas bendravimu) arba fizinė (negalėjimas patirti juslinio malonumo).
- Neviltis ir bejėgiškumas: Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo jausmas, kai žmogus jaučiasi, kad nieko negali pakeisti ir kad jam nėra jokios pagalbos.
- Savivertės sumažėjimas: Jausmas, kad esi bevertis ar nesėkmingas viskame, ko imiesi, nuolatinis galvojimas apie nesėkmes ir netobulumus.
- Padidėjęs jautrumas ir ašarų gausa: Jausmas, kad tuoj verksi didžiąją laiko dalį, sujaudinimas ar sugraudinimas dėl mažmožių, kurių anksčiau nepastebėdavai.
- Kaltės jausmas: Jausmas, kad viskas, kas nutinka blogo, yra tik dėl tavęs, kad gadini kitiems gyvenimą ir kenki vien savo buvimu.
- Nerimas ir susirūpinimas: Nuolatinis nerimas ir bloga nuojauta, jausmas, kad kažkas blogo nutiks, bet nežinai kas.
- Emocijų svyravimai: Staigus emocijų kitimas, kai vieną minutę gali pratrūkti pykčiu, kitą - nevaldomai raudoti, be jokios išorinės priežasties.
- Sunkumai susikaupti ir priimti sprendimus: Pradėjimas pamiršti paprastus dalykus, negalėjimas susikaupti, sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą.
- Mintys apie mirtį ir savižudybę: Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti, jausmas, kad esi neviltyje, praradęs prasmę ir bejėgis tai pakeisti.
- Energijos trūkumas ir nuovargis: Nuolatinis nuovargio jausmas, net kai pakankamai miegi, jausmas, kad nebegali išlipti iš lovos arba kad esi išsekęs visą laiką.
- Apetito ir svorio pokyčiai: Apetito padidėjimas ir nuolatinis noras užkandžiauti, ypatingai traukia riebus ar saldus maistas, arba apetito praradimas, maistas tampa beskonis ir atgrasus.
- Seksualinio potraukio sumažėjimas: Seksualinio potraukio labai susilpnėjimas arba visai išnykimas.
- Miegas sutrikimai: Sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabudimas 3-5 val. ryto ir negalėjimas užmigti, arba nuolatinis jausmas, kad esi pavargęs ir mieguistas, net jei miegi 10-12 val. per parą.
- Socialinis atsiribojimas: Jausmas, kad bendravimas su žmonėmis tampa labai sunkus ir nebeteikia malonumo, vengimas žmonių, jų erzinimas, kvietimų susitikti atidėliojimas.
Jei pastebėjote kelis iš šių požymių, svarbu kreiptis į specialistą, kuris galės įvertinti Jūsų būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Svorio augimo priežastys
Nors svorio augimas dažniausiai siejamas su persivalgymu ir fizinio aktyvumo stygiumi, yra ir kitų, mažiau įprastų priežasčių, kurios gali lemti svorio didėjimą.
- Subalansuotos mitybos trūkumas: Geležis, kalcis, magnis ir vitaminas D yra gyvybiškai svarbūs elementai, kuriuos būtina gauti iš natūralių šaltinių. Jų trūkumas gali paveikti medžiagų apykaitą ir lemti svorio augimą.
- Vartojami medikamentai: Kontraceptinės tabletės, antidepresantai, steroidai ir net vaistai nuo diabeto gali turėti įtakos svorio augimui.
- Hormonų disbalansas: Jeigu antinksčiai ir kiaušidės gamina pernelyg daug testosterono, gali ne tik pradėti augti svoris, bet ir sutrikti mėnesinių ciklas, atsirasti spuogų.
- Miego trūkumas: Netgi jeigu kasdien miegate po šešias-septynias valandas, kūnas gali gauti nepakankamai poilsio. Miego trūkumas gali paveikti alkio hormonus ir medžiagų apykaitą.
- Skydliaukės problemos: Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) lemia svorio padidėjimą, sulėtėjusią medžiagų apykaitą ir vidurių užkietėjimą.
- Virškinimo problemos: Ilgam virškinimo trakte įstrigęs maistas, ypač jeigu kenčiate nuo vidurių užkietėjimo, gali lemti papildomus kilogramus.
- Persivalgymas sergant depresija: Sergant depresija, didelė tikimybė, kad dažnai persivalgote. Be to, dauguma medikamentų nuo šios ligos skatina apetitą.
- Stresas: Stresas gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą, pastebimai ją sulėtinti ir priversti organizmą kaupti riebalų atsargas, ypač talijos srityje.
- Osteoartritas ir kiti susirgimai: Susirgimai, kurie veikia raumenis, stuburą ir sąnarius, gali provokuoti svorio augimą, nes tampa sunku atlikti fizinius pratimus.
- Cushingo sindromas: Reta liga, kurią sukelia per didelė kortizolio gamyba, gali sukelti staigų svorio augimą pilvo srityje ir nugarinėje kaklo pusėje.
- Dehidratacija: Nepakankamas vandens vartojimas gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir lemti svorio augimą.
- Kiaušidžių vėžys: Retais atvejais išsipūtęs pilvas gali būti kiaušidžių vėžio ir su tuo susijusio skysčių kaupimosi padarinys.
Ryšys tarp depresijos ir svorio augimo
Nutukimas daro tiesioginę įtaką žmogaus emocinei būsenai ir gyvenimo kokybei. Socialinė stigma, neigiamas aplinkinių vertinimas ir savikritiškas požiūris neretai sukelia lėtinį stresą, mažina darbingumą, trukdo palaikyti santykius, riboja socialinį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Asmeninė ir aplinkos reakcija į nutukimą gali vesti į lėtinį stresą, blogėjant kasdieniam funkcionavimui, trinkant darbingumui, ribojant santykius su žmonėmis, socializaciją. Kai kuriais atvejais gali išsivystyti depresija. Šiuo metu dažnai kalbama ir apie tam tikras nutukimo bei depresijos sąsajas, akcentuojant ne psichosocialinius, bet biologinius mechanizmus - jau nustatyta, kad tam tikri fiziologiniai procesai gali sieti šias dvi būkles.
Psichikos sutrikimai gali tapti viena iš svorio augimo priežasčių. Kai kurių psichikos sutrikimų metu, kai yra sumažėjęs judėjimas ar padidėjęs kalorijų suvartojimas, gali augti svoris. Tačiau labiausiai norėtųsi paminėti ne pačius psichikos sutrikimus, o jų gydymą - kai kurie vaistai, ypač antidepresantai ar psichozei skirti preparatai, gali sukelti vadinamąjį metabolinį sindromą, kurio vienas iš pasireiškimų yra nutukimas.
Kai kurie psichotropiniai medikamentai gali sukelti tam tikrus medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių žmogus linkęs priaugti svorio, todėl gydymo metu būtina stebėti kūno masės ir kitų metabolinių rodiklių pokyčius, koreguoti gyvenimo būdą ir, prireikus, keisti vaistus.
Vartojant šiuos vaistus svarbus įvairių metabolinių parametrų sekimas, o pastebėjus nepageidautinas tendencijas, reikia imtis veiksmų - keisti medikamentą, didinti fizinį aktyvumą, reguliuoti mitybą. Šios priemonės turi būti kompleksinės, o sprendimai - priimami kartu su gydytoju, kad būtų užtikrintas tiek gydymo veiksmingumas, tiek paciento saugumas.
Stresas - priežastis ir pasekmė vienu metu. Stresas yra vienas iš veiksnių, susijusių su nutukimo vystymusi. Bet stresas yra ir nutukimo pasekmė - nepasitenkinimas savo kūnu, kontaktų ribojimas, fizinės sveikatos pablogėjimas veikia žmogų ir sukelia stresą. Taigi galime teigti, kad atsiranda tam tikras ydingas ratas, kurį kartais labai sunku pertraukti.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Su stresu susijęs ir emocinis valgymas - vienas akivaizdžiausių būdų, kaip stresas pasireiškia kasdienybėje. Valgoma ne iš alkio, o siekiant nuslopinti įtampą, liūdesį ar nuovargį. Tokiais atvejais dažnai renkamasi daug kalorijų turintis, riebus ar saldus maistas, valgoma priešokiais, be kontrolės.
Valgoma ūmaus, o dažniau lėtinio streso metu. Dažnai ir kiekis, ir maisto pobūdis susijęs su dideliu kaloražu. Pasekmės - tai ir visos su viršsvoriu susijusios problemos, ir nusivylimas savimi. Ką daryti? Pradėti nuo darbo su pačiu stresu - dažniausiai rekomenduočiau psichoterapiją.
Ką daryti? Sprendimo būdai
Jeigu svorio augimas yra susijęs su depresija, svarbu imtis kompleksinių priemonių, kurios apimtų tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.
- Kreipkitės į specialistus: Pasikonsultuokite su gydytoju, psichologu ar psichiatru, kad būtų įvertinta Jūsų būklė ir paskirtas tinkamas gydymas.
- Psichoterapija: Psichoterapija gali padėti suprasti ir pakeisti mąstymo modelius, kurie skatina depresijos simptomus ir emocinį valgymą.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai gali padėti reguliuoti smegenų cheminį balansą ir sumažinti depresijos simptomus. Tačiau svarbu atsiminti, kad kai kurie antidepresantai gali skatinti apetitą ir lemti svorio augimą, todėl būtina stebėti savo būklę ir pasitarti su gydytoju dėl vaistų keitimo ar dozės koregavimo.
- Gyvenimo būdo keitimas:
- Subalansuota mityba: Valgykite reguliariai, rinkitės sveiką ir maistingą maistą, venkite perdirbtų produktų, saldumynų ir riebalų.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda deginti kalorijas, gerina nuotaiką ir mažina stresą.
- Miego režimas: Stenkitės miegoti 7-8 valandas per parą, eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu.
- Streso valdymas: Išmokite valdyti stresą, praktikuokite relaksacijos technikas, meditaciją ar jogą.
- Medikamentinis nutukimo gydymas: Šiuo metu egzistuoja medikamentinis nutukimo gydymas, tačiau jo imtis reikėtų tik rekomendavus gydytojui ir esant tinkamai priežiūrai, užtikrinant poveikio stebėjimą ir saugumą.
- Empatija ir supratimas: Svarbu mažinti stigmatizaciją, kuri vis dar lydi nutukimą, ir keisti požiūrį į ją - tiek visuomenėje, tiek medicinos bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje