Psichologija, kaip sąlyginai jaunas mokslas, nuolat ieško būdų, kaip suprasti žmogaus psichiką, kuri yra sudėtinga, dinamiška ir įvairialypė. Todėl psichologijoje egzistuoja įvairios paradigmų, krypčių ir mokyklų, kurių kiekviena turi savitą požiūrį ir išryškina skirtingus žmogaus psichikos aspektus. Šiame straipsnyje panagrinėsime apskritimo reikšmę psichologijoje, remdamiesi geštalto psichologija, holistiniu požiūriu ir kintsugi filosofija.
Geštaltpsichologija ir Visumos Suvokimas
Geštaltpsichologija (vok. Gestalt - „pavidalas“, „forma“, „figūra“ + psichologija) - psichologijos kryptis, kuri visus psichinius procesus laiko vientisais ir kokybiškai savitais. Pirmasis oficialus tyrimas („Eksperimentinis tariamo judėjimo tyrimas”), kuriame buvo įvesti geštaltinės psichologijos mokyklos pagrindai, pasirodė 1912 metais. Christian von Ehrenfels (1859-1932), vienas iš geštalto pradininkų, 20 amžiaus pradžioje pabrėžė, kad suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai.
Kiekvienas geštaltas, kiekvienas poreikis, siekia būti išbaigtas kiek galima geriau pagal esamo lauko sąlygas. Esminis geštaltpsichologijos mokyklos atradimas, kad žmogus suvokia aplinką kaip vieningą bei prasmingą. Žmogus reaguoja į tai, ką mato, kaip į visumą, t.y., žmogui būdingas įgimtas organizacijos ir integracijos poreikis. Pagrindinė psichikos ypatybė - tai įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (nuo “gestalt” (vok.) - pavidalas, forma). Formai būdingas užbaigtumas, struktūra. Pagal šią teoriją, žmogus nesąmoningai sujungia visus suvokiamus dalykus į tam tikras grupes, papildydamas trūkstamas detales. Sujungimas vyksta remiantis įvairiomis taisyklėmis: trūkstamų dalių papildymu, panašių daiktų grupavimu, vienų daiktų priskyrimu kitiems, simetrija ir t. t.
Suvokimo procese išryškėja figūra ir fonas. Tai, į ką nukreiptas dėmesys yra figūra, o fonas yra kontekstas, kuriame pasirodo figūra. Suvokimo procese nuolat vienas objektas atsiduria dėmesio centre, vėliau jis tampa fonu, o kitas objektas - figūra. Toks procesas yra natūralus bei nenutrūkstamas. Tik aiškus, dabar dominuojančios figūros, atskyrimas leidžia patenkinti žmogui savo poreikius, o jo vėlesnis išnykimas (arba trauktis) atlaisvina naujoms fizinėms ar protinėms veikloms. Tuo tarpu neužbaigti geštaltai yra įtampos šaltinis, ir tik juos „uždarius“ įtampa redukuojama.
Zeigarnik Efektas
1927 metais Bluma Wulfovna Zeigarnik (1901-1988) paskelbė savo tyrimų rezultatus apie nepatenkintus poreikius ir per anksti nutrauktą veiklą. Kai žmogus imasi užduoties, kyla įtampa, kuri nuslūgsta pabaigus užduotį. Per anksti nutraukus užduotį atsiranda įtampa dėl „neužbaigto geštalto“. Psichikos spaudimas dėl neužbaigto darbo pakelia dabartinės veiklos efektyvumą (pavyzdžiui, neužbaigtumo atveju atsiminimo laipsnis yra du kartus didesnis nei užbaigimo atveju, kadangi darbo užbaigtumas lemia pamiršimą - padarei ir užmiršai). Tokia „Zeigarnik efekto“ prasmė, plačiai naudojama pedagogikoje ir reklamoje (principas „laukite tęsinio”).
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Holistinis Požiūris ir Individualioji Psichologija
Holistinis požiūris - nepripažįsta vieno konkretaus intrapsichinio aspekto, kuris lemtų visą elgesį, bet vadovaujasi principu, jog visi psichikos dėmenys organizuojasi į bendrą sistemą, kuri, kaip visuma, lemia tikslingą jos veikimą. Šiuo požiūriu vadovaujasi individualioji psichologija, kuri akcentuoja, jog siekiant suprasti žmogaus elgesį, reikia suprasti individą kaip visumą, nedalomą (lot. individuum - nedalomas), turintį tikslą ir jo link kryptingai judantį.
Jau Aristotelis IV a. pr. m. e. veikale „Metafizika“ teigė: „Visuma yra daugiau nei jos dalių suma“. Tačiau patį terminą holizmas (iš graikų kalbos holos - visas) 1926 m. iškėlė Jan Smuts savo knygoje „Holizmas ir evoliucija“. Autorius šiame veikale reflektuoja principus, kuriais turėtų remtis šiuolaikinis mokslas, siekiantis pažinimo, ir kuriais po truputį jau pradeda vadovautis įvairios skirtingos mokslo disciplinos (Carr & Bitter, 1997).
Smuts (1926) teigia, jog pasaulį pažinti galime grupuodami jį į tam tikras visumas, kuriomis mes jau šiandien vadiname kūnus arba organizmus. Visumos yra tikras, fundamentalus veikiantis veiksnys, veikiantis ne vien mechaniškai, bet ir turintis tam tikrą saviorganizaciją bei bendrą visumos funkciją, kurios neįmanoma suprasti skaidant ją į dalis. Taigi, visumos yra labiau suprantamos pagal jų funkciją, o ne sandarą. Anot autoriaus: „Asmenybė yra vėliausia ir aukščiausia visuma, kuri iškilo holistinėje evoliucijoje <…> tai, ką mes paveldime yra plačios galimybės ir gebėjimas formuoti pačius save <…> galimybės laisvam ir nepriklausomam veiksmui bei individo gyvenimo raidai <…> Asmenybė asimiliuoja socialinius ir kitus ją supančius bei darančius įtaką veiksnius, ir panaudoja juos savo holistinei savirealizacijai“ (Smuts, 1926).
Gyvenimo stilius - tai dinamiškas, į tikslą orientuotas veikimo būdas, kuris visą individo gyvenimą išlieka stabilus (išskyrus tam tikrus ryškius išgyvenimus, tokius kaip traumos, religiniai patyrimai, psichoterapija, kurių dėka jis gali šiek tiek keistis). Remiantis šia koncepcija galima teigti, kad kiekvienas žmogaus gestas, kūno judesys, ištartas žodis, išreikštas jausmas, pasirinkimas yra sąlygoti jo gyvenimo stiliaus, t. y. individo asmenybės bei tikslo, kurio jis siekia. Dėl šios priežasties atskiro įvykio, klausimo, problemos ar simptomo suprasti izoliuotai nėra įmanoma, neatsižvelgiant į visą gyvenimo kontekstą. Tik stebint pro individualaus gyvenimo stiliaus akinius galima pamatyti nuoseklumą ir tikslingumą ten, kur jis, atrodytų, neegzistuoja.
Psichologinės Schemos
Schemos - tai labai stabilūs, ilgalaikiai, tvirtai įsišakniję elgesio modeliai ir įsitikinimai apie save bei pasaulį, kuriuos sunku keisti. Schemos susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Daugiau ar mažiau visi žmonės vadovaujasi tam tikromis schemomis ir ne visais atvejais jos yra kenksmingos: kol jas „subalansuoja“ teigiami įsitikinimai apie save, kitus ir pasaulį, ar kol schemos nėra labai rigidiškos (t.y., visiškai nekintančios priklausomai nuo aplinkybių), tol jos žmogui nekelia daug problemų. Problemos kyla tuomet, kai schemos būna taip giliai įsirėžusios žmogaus viduje, kad individas vadovaujasi jomis nedvejodamas ir nesvarstydamas nepriklausomai nuo to, ar schemos adaptyvios ir tinkamos aplinkybėms, ar ne.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Yra įvairių tipų schemų, kurios gali turėti įtakos žmogaus elgesiui ir emocijoms:
- Emocinė deprivacija: įsitikinimas, kad esminiai emociniai poreikiai niekada nebus patenkinti.
- Apleistumas/nestabilumas: tikėjimas, kad bus prarasti visi, su kuo tiks bus užmegztas ryšys.
- Nepasitikėjimas/išnaudojimas: įsitikinimas, kad kiti specialiai išnaudos ar nuskriaus.
- Socialinė izoliacija/atsiskyrimas: tikėjimas, kad esi izoliuotas nuo pasaulio, skiriesi nuo kitų žmonių ir nesi jokios bendruomenės dalis.
- Defektyvumas/gėda: tikėjimas, kad esi iš vidaus ydingas ir jei kiti priartės - pastebės tai ir pasitrauks iš santykių.
- Nesėkmė: įsitikinimas, kad esi nepajėgus kažką daryti tiek pat gerai, kaip bendraamžiai.
- Priklausomybė/nekompetentingumas: įsitikinimas apie savo nepajėgumą ir nekompetenciją atlikti paprastus kasdienius dalykus savo jėgomis.
- Pažeidžiamumas skriaudoms ir ligoms: nuolatinis tikėjimasis katastrofų.
- Susipainiojimas/neišsivysčiusi savastis: perdėtas emocinis susiliejimas su kitais.
- Paklusnumas: įsitikinimas, kad privaloma pasiduoti kitų kontrolei, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
- Pasiaukojimas: perdėtas savo paties poreikių aukojimas dėl kitų gerovės.
- Emocinis slopinimas: įsitikinimas, kad privaloma nuslopinti spontaniškas emocijas.
- Nepalaužiami standartai/hiperkritiškumas: įsitikinimas, kad ką bedarytum, tai vis tiek padarysi nepakankamai gerai, dėl to reikia stengtis labiau.
- Nusipelnymas/grandioziškumas: įsitikinimas, kad galima sakyti ar daryti ką nori ir turėti ką nori kada tik užsigeidi.
- Nepakankama savikontrolė/savidisciplina: nesugebėjimas toleruoti frustraciją siekiant savo tikslų.
- Pritarimo/pripažinimo ieškojimas: per didelė reikšmė kitų pritarimui ar pripažinimui.
- Negatyvumas/pesimizmas: perdėtas fokusavimasis į negatyvius gyvenimo aspektus ignoruojant tai, kas teigiama.
- Baudimas: įsitikinimas, kad visi privalo būti smarkiai nubausti už savo klaidas.
Svarbu pastebėti, kad kurį laiką schemos gali būti adaptyvios ir naudingos. Problema yra ta, kad kartais schemos įsišaknija ir išlieka net kai aplinka keičiasi. Tuomet atsitinka taip, kad žmogus, kuris iš kitų tikisi tik skriaudos, atitinkamai ir elgiasi - vengia arba kaip tik elgiasi priešiškai, ir dėl to sulaukia neigiamų reakcijų ir įsitikinimas, kad niekuo negalima pasitikėti, tik stiprėja.
Apskritimai Piešiniuose: Pasąmonės Žinutės
Ką apie mus byloja mūsų automatiški piešiniai? Apskritimai ir žiedai vienas su kitu susiję arba vienas kitame esantys apskritimai byloja apie norą prie kažko prisijungti ar kažkame dalyvauti. Tokie piešiniai tarsi sako: „Jaučiuosi vienišas, jaučiuosi tarsi atskirtas nuo išorinio pasaulio“. Kai ant popieriaus raitome apskritimus, mes nesąmoningai užsimename, kad mums trūksta draugiško dalyvavimo ir dėmesio.
Trikampis ir Apskritimas: Santykių Interpretacijos
Šis testas parengtas remiantis mokslinio žurnalo „The Minds Journal“ medžiaga. Reikia pažymėti, kad figūros parinktos neatsitiktinai, ir jų tarpusavio padėtis turi konkrečią prasmę. Trikampis simbolizuoja žmones, o apskritimas rodo jūsų tarpusavio santykį su jais.
- Apskritimas trikampio viduje: rodo, kad esate paslaugus ir geraširdis žmogus.
- Apskritimas ant trikampio viršūnės: rodo, kad esate taikus ir savimi pasitikintis žmogus.
- Trikampis apskritimo viduje: rodo, kad esate globėjiškas žmogus.
- Dalis apskritimo aplink trikampio viršūnę: rodo, kad esate linksmas ir patrauklus žmogus.
Kintsugi Filosofija: Grožis Randuose
Sudaužytus puodelius išmetame. Tačiau japonų menas „kintsugi“ skatina šukes suklijuoti auksu ir sukurti unikalų meno kūrinį. Vertingesnį nei buvo iš pradžių. Tai gali tapti jūsų gyvenimo filosofija. Kintsugi lietuvių kalba reiškia „jungimą auksu“. Šio japoniško meno esmė - prikelti sudužusius arbatos dubenėlius ir kitus keramikos dirbinius naujam gyvenimui. Keramikos gabaliukai suklijuojami specialiu, su aukso dulkėmis sumaišytu laku. Defektai, išryškinti aukso gijomis, tampa privalumu. Šukėmis pažiręs, o vėliau auksu suklijuotas dubenėlis tampa visiškai unikaliu meno kūriniu.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
Jei būsime atidūs, kintsugi atspindžius pastebėsime ir savo kasdienybėje. Gyvenimas yra pilnas iššūkių. Net kai sakome „gyvenu nuobodžiai“, dažnai jaučiame kasdienybės spaudimą. Galbūt reikia susitvarkyti su išorinės aplinkos problemomis: praradome darbą ar nepataisomai sugedo automobilis. Galbūt drasko vidiniai sunkumai: bandome kovoti su savo pykčiu, baimėmis ir dvejonėmis. Kai iššūkiai išsipučia iki tokio dydžio, kad nebesugebame atsilaikyti, imame skilti lyg tas japoniškas dubenėlis. Palūžtame. Silpnumo akimirką gali atrodyti, kad viskas - geriau nebus niekada. Tačiau kintsugi pasaulėvoka sufleruoja, kad „subyrėjimo“ akimirka turi didžiulį potencialą. Jei pažvelgsime atidžiau, pamatysime, kad kiekvienoje nesėkmėje slypi transformacijos galimybė.
Kintsugi skatina gyvenimiškų iššūkių akivaizdoje nulipdyti save iš naujo. Dar daugiau - būtent sunkumai laikomi terpe, kurioje sužydi mūsų potencialas. Nėra lengvų būdų augti. Arbatos dubenėliai su aukso gijomis vertinami labiau nei nepriekaištingieji niekad neskilę jų pusbroliai. Taip pat ir žmogus, brendantis per negandas, gauna galimybę kitame krante išlipti patobulėjęs.
Shoganai ir Wabi-Sabi: Kintsugi Pagrindai
Kintsugi smarkiai susijusi su shoganai principais. Shoganai, išvertus iš japonų kalbos, reiškia „ką padarysi“. Šie žodžiai taikliai nusako filosofijos esmę. Shoganai nereiškia, kad neigiame savo nusivylimą. Ne. Pripažįstame, kad mums apmaudu. Tačiau taip pat suvokiame negalintys visko gyvenime kontroliuoti iki smulkmenų - kai kurie dalykai tiesiog nutinka ir tiek.
Kita koncepcija, idėjiškai artima kintsugi (ir dažnai laikoma jos pagrindu), yra wabi-sabi. Wabi-sabi moko, kad tobulumas, kurio žmonės siekia, neegzistuoja. Jis per daug statiškas, todėl nerealus. Net kai atrodo, kad viską pavyko sustyguoti idealiai, netrukus situacija pasikeičia. Wabi-sabi siūlo atsipalaiduoti ir nebesivaikyti suveržtos tobulybės. Kur kas geriau atsiverti laikinumo ir nuolatinio virsmo žavesiui.
Žioplumo Efektas ir Pažeidžiamumo Galia
Kai kalbame apie kintsugi, visų pirma kalbame apie gebėjimą priimti savo trūkumus. Vienu labiausiai nusipelniusių JAV psichologų vadinamas Elliotas Aronsonas dar 1966 m. savo tyrimuose pastebėjo „žioplumo efektą“ (angl. pratfall effect). Išliejęs kavą, jis pasirodė žmogiškesnis ir vertintojų akyse tapo labiau mėgstamas.
Apie pažeidžiamumo galią daug kalba ir tyrėja Brené Brown. Jos teigimu, būtent pažeidžiamumo lygis parodo, kiek žmogus turi drąsos. Susidraugavimas su savo trūkumais būtinas žingsnis, norint perlipti savo baimes. Sakoma, kad pažeidžiamumo atskleidimas ypač naudingas tiems, kurie turi aukštą statusą, autoritetą ir išskirtinių kompetencijų. Dideli laimėjimai gali mus nutolinti nuo žmonių, o smulkūs netobulumai - priešingai - suartinti. Netobulumai mus keistai traukia. Net tie žmonės, kurie įprastai siekia idealo, pripažįsta gyvenime pasiilgstantys mažų defektų, kurie suteikia tikrumo pojūtį.
Kaip Pritaikyti Kintsugi Filosofiją Realybėje?
Kaip kintsugi filosofiją pritaikyti realybėje? Pavyzdžiui, pirmasis įbrėžimas naujo telefono ekrane ar išsitempęs siūlas šilko palaidinėje gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Tačiau galima bandyti pakeisti perspektyvą. Telefono įbrėžimai? Aišku, kad jie atsiranda, nes nebijau nuotykių - gyvenu atvira siela ir pilnu tempu. Siūlas mylimojo dovanotoje šilko palaidinėje?
Kaip elgtis, jei gyvenimo netobulumai sukelia stiprų emocinį užsitęsiantį skausmą?
- Įvardykite savo skausmą. Nurodykite, dėl ko kenčiate, pavyzdžiui, dėl išsiskyrimo, konfliktų šeimoje, prarasto darbo.
- Ieškokite pamokos. Pabandykite atsakyti į klausimą: „Ar už šio skausmo slypi kažkokia pamoka, kurią turėčiau išmokti?“
- Nustatykite vertybes. Pamąstykite apie tai, kas jums gyvenime iš tikrųjų svarbu. Kada jaučiate gyvą, tyrą džiaugsmą? Kada jaučiatės semiantys gyvenimą pilnomis saujomis?
- Siekite ryšio. Pamėginkite rasti sąsajų tarp antro ir trečio punkto, t. y. tarp skausmingų pamokų ir savo vertybių.
- Dalinkitės patirtimi. Anot G. Saltz, geriausia, jei savo išgyvenimais ir įžvalgomis (kuria nors forma) pasidalintume su kitais žmonėmis.
- Paleiskite tai, ko negalite kontroliuoti. Pasistenkite paleisti dalykus, kurių negalite kontroliuoti.
Išvados
Apskritimas, kaip simbolis psichologijoje, gali būti interpretuojamas įvairiai. Geštaltpsichologija pabrėžia visumos suvokimą, holistinis požiūris akcentuoja individo nedalomumą, o kintsugi filosofija moko priimti savo trūkumus ir juos paversti privalumais. Kintsugi mąstymas gali padėti naujai įrėminti tiek smulkias nepatogias patirtis, tiek didelį skausmą. Mūsų svarbiausias darbas yra skirti sąmoningą dėmesį - ir švelnų rūpestį - savo įskilimams. Transformacija ir savęs sukūrimas iš naujo nėra lengvas kelias. Švelnesni klystantiems ir besiblaškantiems. Sudužusiems ir dar nesulipdytiems.
tags: #psichologija #ka #reiskia #apskritimas