Vidutinio Sunkumo Depresijos Kodas: Apžvalga, Simptomai ir Diagnostika

Įvadas

Depresija - tai daugiau nei tik laikinas liūdesys. Tai rimta medicininė būklė, galinti paveikti žmogaus mąstymą, jausmus, elgesį ir sveikatą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime vidutinio sunkumo depresiją, įskaitant jos simptomus, diagnostiką ir galimus gydymo būdus.

Kas yra depresija?

Depresija, mediciniškai žinoma kaip depresijos sutrikimas (lot. depressio - prislėgtumas, slopinimas), yra liguistai prislėgta nuotaika. Tai dažna ir sunki medicininė liga, kuri neigiamai veikia tai, kaip jaučiatės, kaip mąstote ir kaip elgiatės. Depresija sukelia liūdesio jausmą ir (arba) prarandate susidomėjimą veikla, kuri jums patiko. Tai gali sukelti įvairių emocinių ir fizinių problemų ir sumažinti jūsų gebėjimą funkcionuoti darbe ir namuose.

Depresijos Klasifikacija

Depresija gali būti klasifikuojama pagal sunkumą:

• Lengvas depresijos epizodas
• Vidutinio sunkumo depresija
• Sunkus depresijos epizodas

Taip pat išskiriamos specifinės depresijos formos, pavyzdžiui:

• Ažituota depresija: pasireiškia triada (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis) kartu su nerimu ir motoriniu sujaudinimu. Sunkiausiais atvejais gali pasireikšti melancholijos protrūkiai (raptus melancholicus).
• Hipochondrinė depresija: dominuoja somatiniai nusiskundimai, užmaskuojantys depresijos simptomus. Dar vadinama slapta, somatizuota depresija, depresijos ekvivalentu arba depresija be depresijos (depressio sine depressione).
• Besišypsanti depresija: ligonis slepia depresiją, bandydamas ją kompensuoti. Gydytojas gali būti suklaidintas, nes pacientas ironiškai pasakoja apie savo išgyvenimus, tarsi dėvėdamas "šypsnio kaukę".
• Žiemos tipo depresija: prasideda rudens-žiemos laikotarpiu, o pavasarį praeina. Jai būdingi ne tik įprasti, bet ir netipiški depresijos simptomai, tokie kaip didelis mieguistumas, padidėjęs saldaus, angliavandenių turinčio maisto poreikis, svorio augimas, sunkumas rankose, kojose ir kt.
• Vasaros tipo depresija: prasideda vėlyvo pavasario - vasaros laikotarpiu.

Vidutinio Sunkumo Depresija: Detalesnė Apžvalga

Vidutinio sunkumo depresija yra tarpinė būklė tarp lengvos ir sunkios depresijos. Ji apibūdinama tam tikru simptomų deriniu ir trukme.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Diagnostikos kriterijai (TLK-10)

Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), vidutinio sunkumo depresijos epizodui (kodas F32) būdinga:

• Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipinių lengvos depresijos simptomų (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis).
• Turi būti mažiausiai 3 kiti depresijos simptomai.
• Minimali viso epizodo trukmė - apie 2 savaites.

Kiti Simptomai

Be pagrindinių simptomų, sergant vidutinio sunkumo depresija gali pasireikšti ir kitų simptomų:

• Sumažėjusi ar padidėjusi kūno masė (5 % per mėnesį) arba sumažėjęs ar padidėjęs apetitas kasdien.
• Nemiga arba hipersomnija (pernelyg didelis mieguistumas).
• Psichomotorinis sujaudinimas arba sulėtėjimas (pastebimas kitiems, ne tik subjektyvus jausmas).
• Nuovargis arba energijos stoka.
• Bevartiškumo arba kaltės jausmas.
• Sumažėjęs gebėjimas susikaupti, mąstyti.
• Pasikartojančios mintys apie mirtį arba savižudybę.

Svarbu pažymėti:

• Simptomai turi sukelti kliniškai reikšmingą distresą arba pabloginti socialinę, profesinę ar kitą svarbią funkcionavimą.
• Simptomai neturi būti tiesioginis fiziologinis medžiagos (pvz., narkotikų, vaistų) arba kitos medicininės būklės poveikis.
• Simptomai neturi būti geriau paaiškinami kitu psichikos sutrikimu, pavyzdžiui, šizofrenija, šizoafektiniu sutrikimu, kliedesiniu sutrikimu arba kita nurodyta ar nenurodyta šizofrenijos spektro ir kitų psichozinių sutrikimų forma.
• Jei simptomai atitinka gedulo kriterijus, diagnozė gali būti nustatoma tik tada, kai simptomai yra sunkesni nei įprastai gedint, ir jei atitinka visus depresijos epizodo kriterijus.

Diferencinė Diagnostika

Svarbu atskirti vidutinio sunkumo depresiją nuo kitų būklių, kurios gali sukelti panašius simptomus:

• Ciklotimija: nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsnių.
• Distimija: nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos, trunkanti ilgą laiką (mažiausiai 2 metus suaugusiems).
• Dvipolis afektinis sutrikimas: būdingi manijos (pakilios nuotaikos) ir depresijos epizodai.
• Skydliaukės problemos: hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) gali sukelti depresijos simptomus.
• Vitaminų trūkumas: ypač vitamino D ir B grupės vitaminų trūkumas gali prisidėti prie depresijos.
• Anemija: geležies trūkumas gali sukelti nuovargį ir kitus simptomus, panašius į depresiją.

Depresijos epizodo eigos modelis

Tipiškas depresijos epizodo eigos modelis yra pateiktas D.J. Kupferio su kolegomis. Šiame modelyje yra išskirtos 3 ligos stadijos:

• Ūminė fazė: laikotarpis nuo epizodo pradžios iki atoslūgio pradžios (60% sergančiųjų ūminė depresijos fazė tęsiasi iki 6 mėnesių, 30% - iki metų). Gydymas palengvina ir sutrumpina šią fazę.
• Tolesnio gydymo fazė: siekiama išvengti simptomų atsinaujinimo.
• Palaikomojo gydymo fazė: skirta išvengti naujų epizodų atsiradimo.

Pasikartojantis depresinis sutrikimas

Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Atskiri epizodai tęsiasi nuo 3 iki 12 mėnesių (vidutiniškai 6 mėnesius). Dažniausiai tarp epizodų konstatuojamas pasveikimas, bet retkarčiais, ypač senyvame amžiuje, eiga būna lėtinė. Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu.

Rizikos veiksniai

Nors depresijos priežastys nėra visiškai aiškios, yra žinomi tam tikri rizikos veiksniai:

• Genetika: polinkis į depresiją gali būti paveldimas. Jei giminėje yra sergančių depresija, rizika susirgti padidėja. Svarbu, ar depresijų nebuvo anksčiau, ar pasitaikė giminėje.
• Biocheminiai veiksniai: smegenų cheminių medžiagų (neurotransmiterių) disbalansas, ypač serotonino ir noradrenalino, gali turėti įtakos depresijos atsiradimui. Endogeninę depresiją lemia katecholaminų apykaitos sutrikimai: pirmiausia serotonino, noradrenalino, kai kuriems ligoniams, depresijai pasiekus kliedėjimų lygį, įtraukiama ir dopaminerginė sistema.
• Psichologiniai veiksniai: trauminiai įvykiai, stresas, vienišumas, žema savivertė ir neigiamos mintys gali padidinti riziką susirgti depresija. Provokuojantis faktorius gali būti psichinė trauma, tačiau dažniausiai endogeninė depresija prasideda be priežasties.
• Aplinkos veiksniai: socialinė izoliacija, finansinės problemos, darbo netekimas ir kiti neigiami gyvenimo įvykiai gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
• Hormoniniai pokyčiai: nėštumas, gimdymas, menopauzė ir kitos hormoninės permainos gali turėti įtakos nuotaikai ir sukelti depresiją.

Diagnostika

Diagnozuoti depresiją gali gydytojas arba psichikos sveikatos specialistas. Diagnozė nustatoma remiantis:

• Klinikiniu interviu: gydytojas užduos klausimus apie simptomus, jų trukmę, sunkumą ir poveikį gyvenimui.
• Fiziniu patikrinimu: siekiant atmesti kitas medicinines priežastis, galinčias sukelti panašius simptomus.
• Psichologiniais testais ir klausimynais: gali būti naudojami standartizuoti testai, tokie kaip Becko depresijos inventorius (BDI) arba Hamiltono depresijos įvertinimo skalė (HDRS), siekiant įvertinti depresijos sunkumą. Paciento nurodoma depresiška nuotaika (t.y. liūdesys, beviltiškumas, irzlumas ar pan.).

Gydymas

Vidutinio sunkumo depresija yra gydoma. Gydymo būdai gali apimti:

• Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija (KET), tarpasmeninė terapija (TIT) ir kitos terapijos gali padėti pacientams išmokti įveikti neigiamas mintis ir elgesį, spręsti problemas ir gerinti tarpasmeninius santykius. Daugelis pacientų, sergančių depresija, jaučiasi izoliuoti ir beviltiški. Todėl empatiška pažiūra ir paciento palaikymas yra svarbūs pokalbio komponentai. Juos nuraminkite, pasakydami, kad bus suteikta pagalba, kad depresija yra pagydoma, kaip dažnai ja sergama. Venkite lengvabūdiško, tuščio optimizmo (“nusišypsokite, viskas nėra taip blogai”), kurį pacientai suvokia kaip empatijos trūkumą. Ieškokite stresų, veiksnių, kurie palaiko depresiją. Asmenys, juos žinodami, mažiau jaus kaltės jausmą, geriau save vertins.
• Medikamentinis gydymas: antidepresantai gali padėti atkurti cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Dažniausiai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) ir kiti antidepresantai.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
• Šviesos terapija: gali būti naudojama sezoninės depresijos (SAD) gydymui.
• Elektrokonvulsinė terapija (EKT): retai naudojama, bet gali būti veiksminga sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai nepadeda.

Svarbu:

• Gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento simptomus, istoriją ir poreikius.
• Antidepresantų poveikis gali pasireikšti po kelių savaičių. Svarbu tęsti gydymą, net jei iš karto nepajuntate pagerėjimo.
• Nutraukti antidepresantų vartojimą reikia palaipsniui, prižiūrint gydytojui, kad būtų išvengta nutraukimo simptomų.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti depresijos, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

• Sveikas gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas.
• Streso valdymas: mokykitės valdyti stresą, naudodami atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar kitus metodus.
• Socialinė parama: palaikykite ryšius su šeima, draugais ir kitais žmonėmis.
• Ankstyva intervencija: jei jaučiate depresijos simptomus, kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą.

tags: #depresija #vidurutinio #sunkumo #koks #kodas