Žiema be Sniego: Nerimas, Priežastys ir Kaip Susidoroti

Įvadas

Žiema be sniego kelia nerimą ne tik dėl pakitusio kraštovaizdžio, bet ir dėl galimų pasekmių mūsų sveikatai, ūkiui ir aplinkai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime priežastis, kodėl žiemos be sniego kelia nerimą, ir aptarsime, kaip galime susidoroti su šia situacija.

Sezoninis Afektinis Sutrikimas (SAS)

Daugelis žmonių patiria nuotaikos pagerėjimą pavasarį ar vasarą. Tačiau žiemą, dėl sumažėjusio saulės šviesos intensyvumo, kai kurie asmenys gali patirti sezoninį afektinį sutrikimą (SAS). Šiam sutrikimui būdingi tokie simptomai kaip bloga nuotaika, padidėjęs apetitas, noras valgyti saldumynus, mieguistumas dieną, didesnis miego poreikis ir antsvoris. SAS patiria apie 5 proc. žmonių, gyvenančių tose Žemės platumose, kur metų laikai ryškiai skiriasi. Ne žiemos šalčiai ar atšiaurūs vėjai, o šviesos intensyvumas daro didžiausią įtaką nuotaikai. Saulės šviesa vasarą vidurdienį prilygsta 120 tūkst. liuksų, o apšvietimas patalpoje vidutiniškai siekia vos 250 liuksų. Kadangi šią žiemą nebuvo saulėtų dienų ir palyginti mažai sniego, kai kuriems žmonėms buvo pakankamai sunku.

Kaip Susidoroti su SAS

Jeigu sezoninis afektinis sutrikimas yra lengvas, galima išmokti su juo susidoroti. Pirmosiomis saulėtomis ankstyvo pavasario dienomis, geriausia - ryto valandomis, pabūnant lauke, įkvepiant galvos smegenų veiklai būtino deguonies. Puiki priemonė - specialių dienos šviesos lempų terapija. Pakanka bent pusvalandžio tokio gydymo kasdien, ir nuotaika bei savijauta labai pagerėja.

"Bioptron" Šviesos Terapija

Daugelį sveikatos sutrikimų gali padėti įveikti ir “Zepter” grupės kompanijos “Bioptron AG” ir Ciuricho bioinformacijos instituto sukurta sveikatos korekcijos technologija. Originali “Bioptron” šviesos ir spalvų terapija yra paremta holistiniu požiūriu į žmogų, t.y. “Bioptron” - sertifikuotas medicinos prietaisas, skleidžiantis poliarizuotą matomą mažos energijos šviesą, neturinčią UV spindulių. Ši šviesa gali padėti įveikti sveikatos sutrikimus, “pailsėti” pavargusiam organizmui ir sugrąžinti išeikvotą energiją. Be to, ji padeda numalšinti skausmą, uždegimą, pagerinti kraujotaką ir audinių aprūpinimą deguonimi. “Bioptron” šviesa skatina serotonino gamybą, o tai pagerina nuotaiką, saugo nuo depresijos. Šis gydymo būdas jau ne vienerius metus taikomas sveikatos priežiūros įstaigose, sanatorijose, sveikatingumo centruose, kosmetologinėse gydyklose, taip pat pelnytai vadinamas “namų daktaru”. “Bioptron” naudoti labai paprasta, prietaisas saugus ir neturi nepageidaujamo poveikio. Jis naudingas ir reikalingas besirūpinantiems visų šeimos narių sveikata, gera nuotaika ir darbingumu.

Pervargimas ir Savireguliacija

Jeigu iš savęs reikalaujama per daug (darbas, visuomeninė veikla, studijos, buitis), nereiškia, kad organizmas kompensuos tokią skriaudą. Pervargęs žmogus turi mažiau psichinių jėgų, jo imunitetas silpnesnis. Žmogaus organizme veikia savireguliacijos sistema, ir kiekvienas jaučia, ko jam labiau reikia: ar poilsio, ar fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, jeigu, persirgus infekcine liga, jaučiama energijos stoka, labiau tiktų patausoti save.

Taip pat skaitykite: Žiemos pavojai prie vandens

Fizinis Aktyvumas ir Mityba

Tyrimų rezultatai įrodė, kad fizinis aktyvumas skatina serotonino gamybą smegenyse, teigiamai veikia atmintį. Tačiau jei mankštintis pradėsite pavasarį, jei nei rudenį, nei žiemą to nedarėte, galima tikėtis, kad imuninė sistema dėl papildomo streso silpnės. Tačiau jei mankštintis pradėsite vasarą ar rudenį, reiktų tęsti tai, nepatiriant streso ir pakankamai pailsint.

Kad jaustųsi energingesni, daugeliui žmonių dera save patausoti, kol tęsiasi depresinė nuotaika, kol ir gamtoje nedaug šviesos. Depresinę žiemos nuotaiką galima sumažinti vartojant angliavandenių: šokolado, medaus, riešutų. Bet jeigu yra rizikos priaugti nereikalingų kilogramų ir dėl to krimstis, tenka pasakyti sau “stop!”. Ankstyvas pavasaris - pats laikas vartoti vitaminų su mikroelementais, ypač, jeigu jų nevartojote keletą pastarųjų mėnesių. Tačiau nereikėtų perdozuoti nei natūralių, nei sintetinių sveikatą stiprinančių priemonių.

Pozityvus Mąstymas ir Socialiniai Ryšiai

Blogą savijautą dažnai sukelia blogos mintys. Todėl reikia mokytis pozityvaus mąstymo, kalbėti apie gerus dalykus, nesusitapatinant su neigiamomis mintimis ar vaizdiniais. Blogai jaučiamasi nesirūpinant savo artimaisiais. Suvokimas, kad pagalba artimiems žmonėms ir asmeninė laimė yra labai susieti dalykai, yra svarbi patirtis. Reikia bendrauti ir nepamiršti, kad artimieji svarbesni už darbą.

Depresija

Gydymo nereikalaujantis sezoninis afektinis sutrikimas gali būti depresijos (tai jau liga) pradžia. Nuotaikos pokyčiai, energijos stoka, padidėjęs dirglumas ir sumažėjęs pasitenkinimas paprastai malonumą teikiančia veikla - tai depresijos požymiai. Esant įtarimų, reikia pasikonsultuoti su specialistais. Šiuolaikinis medikamentinis depresijos gydymas nesukelia nepageidaujamų poveikių. Psichoterapija ir medikamentai papildo vienas kitą: reikia ir medikamentų, ir pokalbių su psichoterapeutu. Kai, normalizavus cheminę medžiagų pusiausvyrą smegenyse (depresija dažnai yra biologinio pobūdžio sutrikimas), pagerėja būklė, gydytojas daugiau dėmesio skiria ligą sukėlusioms priežastims (tai gali būti stresas, paveldimumas, mąstymo stereotipai, asmenybės sutrikimai ir kt.). Tada siekiama pacientui parodyti, kad galima kitaip mąstyti ir kitaip vertinti problemas. Psichoterapeutas nemano, kad sergantieji nesuvokia savo problemų. Ištikus krizei, jis padeda žmogui pamatyti problemas taip, kaip jas mato pats, būdamas profesionalas.

Reabilitacija ir Aktyvus Laisvalaikis

Gydymo pradžioje rekomenduojamas tausojamasis režimas. Kai žmogus pajunta, kad jis vėl gyvena ir dar lieka jėgų, reikia apsispręsti, kur jas panaudoti. Pirmiausia rekomenduotinas fizinis aktyvumas: mankšta, namų tvarkymas, pasivaikščiojimai. Antra, žiemą turėjome daugiau laiko darbui. Pats laikas juos spartinti, kad, vasarai atėjus, būtų daugiau laisvalaikio. Trečia, žiemos vakarais galima planuoti būsimų atostogų maršrutus, vartyti buvusių kelionių albumus. Toks užsiėmimas - puikus nuotaikos gerinimo būdas. Ketvirta, žiemą yra laiko skaityti knygas, be to, dirba visi teatrai ir muziejai. Penkta, žiemos vakarai žvakių šviesoje - puikus laikas pabūti su mielu žmogumi.

Taip pat skaitykite: Patarimai ant ledo

Šiltos Žiemos Poveikis Augalams

Užsitęsusi šilta žiema nėra įprastas reiškinys, bet vykstant klimato kaitai tokių žiemų galime sulaukti ir daugiau. Pasirodo, vietiniams Lietuvos augalams tokios žiemos nėra labai pavojingos. Grėsmės neturėtų kilti nei miško nei miesto augalams. Kiek blogiau gali būti į Lietuvą atvežtiems augalams, kurie sodinami parkuose. Didžiausia grėsmė dėl šiltos žiemos iškyla žemės ūkio augalams. Žiemojantys kultūriniai augalai, tokie kaip žiemkenčiai ar rapsai, gali stipriai nukentėti dėl sniego trūkumo. Nors augalai savaime tokią žiemą gali atlaikyti, tačiau didžiausia grėsmė jiems iškils pavasarį, dėl sėkmingai peržiemojusių kenkėjų. Klimato kaita lemia stipresnius vėjus, audras. Išvartytuose medžiuose mielai veisiasi įvairūs kenkėjai. Tarp jų ir vienas pavojingiausių spygliuočiams - žievėgraužis tipografas. Šie kenkėjai ypač mėgsta egles, todėl joms iškyla didžiausias pavojus. Liūdniausias scenarijus - Lietuvoje gali išnykti eglės. Nors vienos šiltos žiemos tam gali ir nepakakti. Pagrindinė priežastis būtent minėtas žievėgraužis tipografas.

Nerimo Priepuoliai

Nerimo priepuoliai yra išgyvenami kaip labai nemalonios, gąsdinančios ir varginančios būsenos. Labai dažnai pradžioje jie suvokiami išimtinai kaip gąsdinantys ir keisti kūno pojūčiai ir pirmoji reakcija būna: „O Dieve, turbūt susirgau kokia nors rimta liga!”.

Nerimo Priepuolių Simptomai

• Baimės jausmas.
• Bijoma prarasti sąmonę ir nualpti, su įvairiomis ligomis susijusios baimės.
• Bijomasi, kad „sustos širdis ar kvėpavimas“, bijoma mirties arba baisios ligos kuri, rodosi, iš tiesų „duoda apie save žinoti“.

Kartais žmonėms, patiriantiems panikos atakas drauge būna ir agorafobija - baimė atsidurti tokioje vietoje, iš kur negalima pabėgti, nes bijomasi numirti ar prarasti sąmonę.

Kaip Pasireiškia Panikos Priepuoliai

Pirmą kartą gyvenime atsiradęs nerimo priepuolis gali užklupti žmogų labai netikėtai, ūmiai, o atsiradusi panika auga lyg vanduo pralaužęs upės užtvanką. Drauge atsiranda minėti simptomai: širdies plakimas, virpėjimas, dusulys, nutirpsta galūnės, prakaitavimas, drebulys ir silpnumas. Žmogus jaučia didžiulę baimę, kad numirs, nualps, praras savitvardą ar išprotės. Be to, visos reakcijos (tiek psichinės, tiek ir fizinės) tiksliai primena rimto pavojaus situaciją, nors tuo metu realus pavojus žmogui ir negresia. Dažniausiai žmogus iš karto nesupranta, kad jį ištiko nerimo priepuolis, bet skuba į priėmimą pas vidaus ligų gydytoją.

PA dažniausiai trunka 10-20 min ir gali tęstis iki 30min, o jeigu priepuolis užtrunka ilgiau, greičiausiai tai nėra panikos ataka. Nežiūrint neilgos trukmės, priepuoliai yra labai nemalonūs, gąsdinantys ir išvarginantys, be to, jie linkę kartotis, o jei nesigydoma - kartojasi vis dažniau. Tokiu būdu atsiranda taip vadinama antrinė, jau paties priepuolio ir jo pasekmių baimė, susikuria lyg ir toks ydingas uždaras minčių ratas (priepuolio laukimo baimė, augantis nerimas, priepuolis - dar didesnė priepuolio laukimo baimė ir t.t.), o tai jau rimtai gali pakenkti gyvenimo gerovei: žmogus tampa užsisklendęs, vengia tam tikrų situacijų, nuolat galvoja apie priepuolį, norėdamas kur nors išvykti pirmiausia apgalvoja kaip toli nuo planuojamos vietos yra gydymo įstaiga ir pan.

Taip pat skaitykite: Roplių adaptacijos šaltuoju metų laiku

Nerimo Sutrikimo Diagnozė

Panikos atakai diagnozuoti pakanka bet kurių keturių iš aukščiau išvardintų simptomų, tačiau panikos sutrikimui diagnozuoti reikalingi papildomi simptomai: priepuoliai turi kartotis bent 1 mėn. laiko ir įtakoti žmogaus elgesio pasikeitimus (nerimą keliančių situacijų vengimas ir pan.), drauge turi būti nuolatinis susirūpinimas priepuolio pasekmėmis bei priepuolio laukimo baimė. Iš tiesų, jei priepuolis atsitiko pirmą kartą, rekomenduojama kaip galima greičiau atvykti į polikliniką, pas savo apylinkės gydytoją, kuris privalo skirti visus būtinus tyrimus.

Nerimo Priepuolių Priežastys

PA psichoanalizės kontekste galima suprasti kaip tam tikrą ženklą, nuorodą, jog žmogų bando pasiekti kažkokia labai svarbi ir gyvybinga jo sielos dalis - iš gilesnių psichikos klodų į sąmonę bando prasiskverbti kažkokia būtent tam žmogui subjektyviai labai reikšminga informacija, kurios jam pačiam žūt būt reikia. Panikos ataka yra kaip skambutis į jūsų buto duris - tai signalas, kad pas jus į svečius kažkas atėjo. Natūralu, jog geriausias gydymas - surasti jėgų atidaryti duris ir sutikti svečią ir susipažinti su juo.

Seniai yra žinoma, jog panikos priepuolius dažniau patiria žmonės, kuriems teko susidurti su sunkiais trauminiais išgyvenimais. Daug dažniau taip atsitinka žmonėms kurių tėvai nesugebėjo sutarti, kur ankstyvoji aplinka buvo ne tik nesaugi, bet dažnai ir atšiauri ar agresyvi. Tačiau šiais laikais PA vis dažniau patiria ir daugelis aktyvių, veiklių, karjeros siekiančių žmonių, kurie stengiasi atitikti aukštus reikalavimais patys ir kitus verčia tai daryti, trokštantys visuomet pirmauti ir dėl to sutinkantys mokėti tikrai aukštą kainą: paaukoti ir poilsį, ir asmeninį gyvenimą, ir gyvenimo džiaugsmo pojūtį. Rizika sirgti nerimo sutrikimais ypač padidėja patiriantiems nuolatinį pervargimą ar net „perdegimą“.

Kada Kreiptis Pagalbos

Pagalbos reikia kreiptis tuomet, kai nerimo priepuoliai ima kartotis, arba jei jie jau nuo pat pradžių yra ypač nemalonūs, intensyvūs ir gąsdinantys. Patiriančiam panikos priepuolį žmogui svarbu žinoti vieną pagrindinę taisyklę: „Nors panikos atakos metu jūs jaučiatės labai nemaloniai, jums labai baisu, bet dėl nerimo priepuolio jūs niekuomet neišprotėsite, neprarasite sąmonės ir nenumirsite.

Nerimo Priepuolių Gydymas

Gydant panikos atakas gali būti skiriami ir vaistai, kartais be jų tiesiog neįmanoma išsiversti, tačiau ypatingą svarbą gydyme užima psichoterapija, kurios metu psichoterapeutas padeda žmogui pasijusti saugiau, labiau pasitikėti savimi ir surasti jėgų suvokti, kas iš tiesų su juo vyksta ir kas jo gyvenime yra priežastis iš tiesų kelianti paniką ir verčianti „drebėti ir kūnu ir siela“.

Nuolatinė Prasta Savijauta

Prasta savijauta gali tęstis kelias dienas, savaites ar mėnesius dėl miego trūkumo, streso, nuovargio ar netinkamos mitybos. Kai kuriais atvejais, galima priežastis - liga.

Nerimas ir Virškinimas

Daugelis žmonių nesusietų nerimo su prasta savijauta, ir vis tik būtent nerimas dažnai sutrikdo virškinimą. Nerimą patiriantį žmogų gali varginti pykinimas, nerimas susilpnina imunitetą, todėl dažniau prikimba peršalimo ligos.

Nerimo Simptomai

• Prakaitavimas
• Dusulys
• Galvos svaigimas
• Padažnėjęs širdies plakimas
• Drebulys
• Tam tikrų situacijų vengimas

Jei žmogus beveik kasdien patiria nerimą pusę ar ilgiau, tai gali būti generalizuotas nerimo sutrikimas. Galimas ir specifinis nerimo sutrikimas ar fobija, jeigu nerimą kelia tam tikros situacijos, socialiniai kontaktai, nehigieniškos vietos ar pan.

Nerimo Gydymo Būdai

• Būtina išsiaiškinti nerimo priežastis, kurios gali būti gyvensenos veiksniai, santykiai, narkotikai ar alkoholis.
• Neretai padeda psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija ar tarpasmeninė terapija.

Chroninis Stresas

Kartais patirti stresą - absoliučiai normalu, tačiau nuolatinis stresas stipriai kenkia kūnui ir psichikai. Fizinę savijautą neretai pakerta labai stiprus stresas, kurio priežastys - artimo žmogaus netektis, šokas ar traumuojantis išgyvenimas.

Chroninio Streso Simptomai

• Energijos stygius
• Virškinimo sutrikimai, kaip antai, diarėja, pilvo diegliai, pykinimas, vidurių užkietėjimas.
• Nemiga, sutrikęs miegas
• Nerimas
• Raumenų skausmai ar sąstingis
• Galvos skausmas
• Dažnai prikimbančios infekcija - peršalimas, gripas, šlapimo takų infekcijos
• Sumažėjęs noras bendrauti, socializuotis

Chroninio Streso Gydymo Būdai

Vienintelis užtikrintas būdas įveikti chroninį stresą - išsiaiškinti ir pašalinti jį lemiančią priežastį. Tiesa, stresą ir jo simptomus galima sumažinti ir pakeitus tam tikrus įpročius. Daugelis tradicinio ar alternatyvaus gydymo specialistų padeda suvaldyti, apmalšinti stresą.

Stresą patiriantiems žmonėms patartina:

• Išspręsti konfliktus, kurie kelia pyktį.
• Reguliariai mankštintis.
• Stengtis kuo daugiau laiko praleisti gamtoje.
• Praktikuoti sąmoningą ugdymą (angl. mindfulness) ir stresą malšinančias veiklas, kaip antai, jogą, meditaciją, kvėpavimo pratimus, vizualizacijos pratimus.
• Namuose negalvoti apie nebaigtus darbus, nesinešti namo nebaigtų darbų, o darbe negalvoti apie namų rūpesčius, asmenines problemas.
• Susirasti atpalaiduojantį, malonų pomėgį, ypač tokį, kuris skatintų kūrybingumą, pvz., piešimą, tapymą, rašymą, dainavimą grojimą kokiu nors instrumentu.
• Paprašyti artimųjų, draugų pagalbos, palaikymo.
• Kreiptis į psichoterapeutą.

Miego Trūkumas

Kad žmogus būtų fiziškai ir psichiškai sveikas, būtina gerai išsimiegoti. Dėl nuolatinio neišsimiegojimo gali pašlyti sveikata. Daugelis ligų sutrikdo miegą, todėl suintensyvėja nemalonūs simptomai.

Miego Sutrikimo Simptomai

• Mieguistumas dienos metu
• Nuovargis
• Sunku susikoncentruoti, atlikti įvairias užduotis
• Dirglumas, nerimas
• Dažniau sergama infekcinėmis ligomis, ilgėja sveikimo laikotarpis
• Depresija

Miego Sutrikimo Gydymo Būdai

• Nustatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi valandas, šios dienotvarkės laikykitės ir savaitgaliais.
• Išneškite iš miegamojo visus elektroninius prietaisus.
• Gydykitės nuo miegą trikdančių ligų, kaip antai, nuo miego apnėjos, neramų kojų sindromo, nerimo, chroninio skausmo.
• Nevartokite energinių gėrimų, venkite kofeino.
• Prieš miegą padarykite jogos pratimų, medituokite, pagulėkite vonioje ar paskaitykite knygą.

Netinkama Mityba ir Dehidratacija

Dehidratacija, maitinių medžiagų trūkumas, netinkama mityba kelia organizmui stresą. Nuolatinis vandens ir maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti daugelį problemų:

• Chroninį nuovargį, silpnumą
• Galvos svaigimą
• Negebėjimą susikoncentruoti
• Imuniteto nusilpimą, ilgesnį sveikimo laikotarpį
• Svorio sumažėjimą

Mitybos Gydymo Būdai

Per dieną rekomenduojamo išgerti vandens kiekis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, jei sergama, nuo ligos, o jei tai moteris, svarbu, ar ji nesilaukia. Kad organizmui netrūktų vitaminų ir būtinų maistinių medžiagų, reikia sveikai, subalansuotai maitintis, į racioną įtraukti šių maisto produktų:

• Viso grūdo miltų gaminių
• Vaisių ir daržovių
• Ankštinių - pupelių, lęšių, avinžirnių
• Sveikųjų riebalų, kurių turi riebi žuvis, šalto spaudimo alyvuogių aliejus, dauguma riešutų, kiaušiniai, avokadai, juodasis šokoladas

Kodėl Akys Pavargsta Greičiau Žiemą

Žiema - tai ne tik sniego peizažai ir šventinės nuotaikos, bet ir metas, kai daugelis iš mūsų susiduria su akivaizdžiais regėjimo pokyčiais. Pastebėjote, kad akys greičiau pavargsta, o žvilgsnis tampa ne toks ryškus? Jaučiate sausumą, paraudimą, o gal net ir galvos skausmus? Tai ne tik nuovargis ar stresas - žiema turi savo įtaką mūsų akims.

Pirmiausia, žiemos metu oras patalpose tampa itin sausas. Šildymo prietaisai, ypač centrinis šildymas, ištraukia drėgmę iš aplinkos, o tai tiesiogiai veikia mūsų akis. Ašarų plėvelė, kuri natūraliai drėkina akies paviršių, tampa plonesnė, todėl akys sausėja, parausta, o diskomfortas gali tapti kasdienybe.

Ašarų plėvelė ne tik drėkina, bet ir apsaugo akis nuo infekcijų, dulkių ir alergenų. Žiema taip pat yra metas, kai daugelis žmonių kenčia nuo alergijų. Namų dulkės, dulkių erkutės ir net augalų žiedadulkės gali sukelti diskomfortą akyse.

Žiemos mėnesiais dienos trumpėja, o natūralios šviesos trūkumas gali sukelti akims papildomą stresą. Žiema dažnai praleidžiama prie ekranų - kompiuterių, telefonų ir televizorių. Ilgas ekranų žiūrėjimas, ypač esant mažai natūraliai šviesai, gali sukelti akių nuovargį, galvos skausmą ir net regėjimo sutrikimus.

Žiemą, kai akys jau ir taip pavargusios, netinkamai parinkti akiniai gali dar labiau pabloginti situaciją. Žiemos metu organizmas dažnai kenčia nuo vitaminų trūkumo. Vitaminai A, E, D, selenas ir cinkas yra būtini akims. Žiema - tai metas, kai daugelis jaučia stresą ir nuovargį. Stresas ir nereguliarus miegas tiesiogiai veikia akis.

Daugelis mano, kad ultravioletiniai spinduliai kenkia tik vasarą. Tačiau žiemą, kai sniegas atspindi saulės spindulius, UV spindulių kiekis gali būti net didesnis nei vasarą.

Kaip Apsaugoti Akis Žiemą

• Naudokite oro drėkintuvus, kad padidintumėte drėgmės lygį patalpose.
• Reguliariai plaukite akis drėkinamaisiais lašais.
• Venkite ilgų valandų prie ekranų.
• Darykite pertraukas kas 20 minučių, žiūrėdami į nutolusius objektus.
• Pasirinkite tinkamus akinius, kurie apsaugo nuo UV spindulių.
• Valgykite maistą, kuriame gausu vitaminų ir mineralų.
• Stenkitės sumažinti stresą ir reguliariai miegoti.
• Nešiokite saulės akinius, net ir žiemą.

Traumų Rizika Žiemą ir Kaip Jų Išvengti

Žiemos sezonas atneša ne tik iškritusio sniego džiaugsmą, bet ir išaugusią įvairių traumų riziką. Statistika rodo, kad šaltuoju metų laiku dažniausiai susiduriama su kulkšnies ir riešo lūžiais, kurie įvyksta paslydus ant klastingo ledo ar suklupus sniege. Taip pat padaugėja nugaros raumenų patempimų, ypač tarp tų, kurie netaisyklingai kasa sniegą ar nešioja sunkius krepšius.

Siekiant išvengti šių nemalonių patirčių, rekomenduojama rinktis stabilią avalynę su kibiu padu, būti ypač atsargiems vaikštant lauke ir nepamiršti apšilti prieš bet kokią fizinę veiklą.

Kūno Paruošimas Žiemai

• Stiprūs raumenys ir gera pusiausvyra - tai tarsi mūsų kūno apsaugos skydas nuo žiemos pavojų.
• Pritūpimai - ne tik formuoja gražias kojas, bet ir stiprina kelius.
• Lentos pratimas, arba “plankas”, yra tikras visų kūno raumenų treniruoklis.
• Įtūpstai - puikus būdas sustiprinti kojų raumenis ir kelio sąnarius.
• Pusiausvyros lavinimas taip pat neturėtų būti pamirštas.
• Stovėjimas ant vienos kojos gali atrodyti paprastas, bet tai itin efektyvus pratimas.
• Įtraukti į treniruotes stabilumo kamuolius.

Avalynės Svarba

Avalynė žiemą - tai ne tik stiliaus, bet ir saugumo klausimas. Renkantis žieminius batus, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jų išvaizdą, bet ir į padų savybes. Ieškokite batų su specialiomis neslystančiomis padų technologijomis.

Aprangos Sluoksniavimas

Įsivaizduokite, kad rengiatės tarsi svogūnas.

Vaikščiojimo Technika

Įsisavinti vadinamąją "pingvino techniką" vaikštant ant slidžių paviršių. Įsivaizduokite, kad esate pingvinas - žingsniuokite trumpai ir lėtai, šiek tiek palinkę į priekį, o rankas laikykite atokiau nuo kūno.

Sniego Kasimo Taisyklės

Laikykitės taisyklingos technikos: Kaskite sulenkę kelius, išlaikydami tiesią nugarą ir naudodami daugiau kojų, o ne rankų jėgos.

Pirmoji Pagalba

Jei pajutote, kad susižeidėte, pirmiausia atsisėskite ir ramiai įvertinkite situaciją. Stiprus skausmas ar judėjimo apribojimas gali būti rimtesnės traumos požymiai. Vienas efektyviausių pirmosios pagalbos būdų - šaltas kompresas. Jis ne tik malšina skausmą, bet ir mažina patinimą.

Jei po kelių valandų patinimas nemažėja, jaučiate stiprų skausmą ar negalite pajudinti galūnės, nedelskite - kreipkitės į gydytoją.

Traumų Rizika Vyresnio Amžiaus Žmonėms ir Vaikams

Pasivaikščiojimai lauke žiemą nemalonumais baigiasi pradedant mažais vaikais, baigiant garbaus amžiaus žmonėmis. Nuo traumų neapsaugotas niekas. Labiausiai susižeisti rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės. Griuvimai - viena dažniausių jų susižalojimo priežasčių. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai griūva ir dėl sutrikusios galvos smegenų kraujotakos, ir vestibulinio aparato. Labai dažnai susižalojama atliekant įprastus darbus, einant namo ar namuose (t.y. daugelis griuvimų pasitaiko užsiimant kasdiene veikla).

Neretai nukenčia ir vaikai. Pačių mažiausiųjų Achilo kulnas yra klubų kaulai. Suaugusieji ir vyresni vaikai griūdami dažniausiai taiko nukristi ant rankos, o mažyliai jomis bando išlaikyti pusiausvyrą, todėl pirmiausia susitrenkia klubus. Vyresniems vaikams kaulai lūžta daug dažniau - ir ne tik klubų, bet ir blauzdų. Slidės, rogutės, batai lygiu padu - pagrindiniai lūžių kaltininkai.

Išnirimai

Įsivaizduokite situaciją: mažylis vaikštinėja įsikibęs į jūsų ranką, staiga paslysta ir krenta. Ką darote? Greičiausiai stengdamiesi jį apsaugoti ir sulaikyti, instinktyviai staiga truktelite aukštyn. To užtenka, kad išnirtų petys. Jeigu pastebite, kad nukentėjusiojo rankutė tapo ne tokia paslanki, kartais netgi kabo, būtinai parodykite mažylį chirurgui arba vaikų traumatologui. Geriausia mažylio saugumą pasivaikščiojimų metu užtikrina specialūs „pavadėliai“ - jie panašūs į tuos, kurie dedami keturkojams augintiniams, tačiau ant nugaros turi trumpą rankeną.

#

tags: #ziema #be #sniego #nerimas