Ankstyvosios Depresijos ir Bipolinio Sutrikimo Diagnostikos Metodai

Šiame straipsnyje aptariami ankstyvosios depresijos ir bipolinio sutrikimo diagnostikos metodai, atsižvelgiant į šių ligų ypatumus ir skirtingus jų tipus. Taip pat aptariamos gydymo galimybės Lietuvoje ir gydytojų perspektyvos.

Šizofrenija, Šizoafektinis ir Šizotipinis Sutrikimai

Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą bei gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą. Tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50 proc. Tačiau genetinis polinkis nėra vienintelis rizikos veiksnys. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi.

Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos (mažiau išreikštų) ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinis sutrikimas dažnai pasireiškia kaip sudėtingas derinys, kai nuotaikos svyravimai ir psichozės požymiai persipina, todėl diagnozė ir gydymas reikalauja individualaus požiūrio.

Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Šis sutrikimas dažniausiai nėra toks sunkus kaip šizofrenija.

Simptomų Vertinimas

Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus simptomus.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją ir bipolinį sutrikimą?

Ligos Istorija

Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija.

Psichometriniai Testai

Diferencinė diagnostika.

Gydymo Metodai

Kaune, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, yra specializuotos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios teikia pagalbą šizofrenija sergantiems pacientams. „Harmonijos klinika“ siūlo platų paslaugų spektrą, skirtą padėti pacientams valdyti šizofrenijos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką.

Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.

Šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais.

Šis gydymas dažniausiai apima antipsichotikus kartu su nuotaikos stabilizatoriais arba antidepresantais, priklausomai nuo paciento nuotaikos epizodų tipo.

Nors šis sutrikimas dažniausiai nereikalauja antipsichotikų, gali būti skiriami vaistai nerimui ar depresijai gydyti. Psichoterapija, ypač socialinių įgūdžių mokymas, gali būti labai veiksminga kasdienio funkcionavimo ir tarpasmeninių santykių gerinimui.

Tyrimų Pažanga

Per pastaruosius du dešimtmečius šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų tyrimai labai pažengė į priekį. Mokslininkai aktyviai tiria genetinius ir neurologinius šių sutrikimų pagrindus, ieškodami naujų gydymo būdų.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

Naujausi tyrimai identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika. Šie atradimai gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus tiksliai pataikyti į šiuos genetinius taikinius. Genetinių tyrimų pažanga taip pat leidžia geriau suprasti, kaip aplinkos veiksniai sąveikauja su genetika, ko pasekoje išryškėja šizofrenijos simptomai.

Neurologiniai tyrimai, naudojantys magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą. Taip pat pastebėta, kad yra pokyčių hipokampe, kuris svarbus atminčiai ir mokymuisi. Šie atradimai padeda geriau suprasti biologinį šizofrenijos pagrindą ir gali paskatinti naujų gydymo metodų kūrimą.

Kuriami nauji antipsichotiniai vaistai, kuriais siekiama sumažinti šalutinį poveikį ir pagerinti simptomų kontrolę. Šiuolaikiniai vaistai dažniausiai veikia dopamino sistemą smegenyse, tačiau tyrinėjami ir vaistai, kurie galėtų veikti kitus neurotransmiterių sistemas, pavyzdžiui, glutamato sistemą. Šis požiūris gali pasiūlyti naujas terapines galimybes pacientams, kurie yra atsparūs tradiciniams gydymo metodams.

Tobulinami ir plėtojami psichosocialiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos intervencijos ir socialinė reabilitacija, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus. Pavyzdžiui, psichosocialinės intervencijos gali padėti pacientams mokytis socialinių įgūdžių, geriau tvarkytis su kasdienėmis užduotimis ir išlaikyti darbo vietas. Šios intervencijos taip pat padeda mažinti stigmatizaciją ir skatinti pacientų integraciją į visuomenę.

Šizofrenija yra lėtinė psichikos liga, tačiau tinkamai gydant galima reikšmingai sumažinti jos simptomus ir pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę. Šiuo metu visiškai išgydyti šizofrenijos nėra įmanoma, tačiau taikant kompleksinį gydymą - vaistus, psichoterapiją ir socialinę paramą - daugelis pacientų gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Pagrindinis gydymo tikslas yra kontroliuoti simptomus, užkirsti kelią ligos paūmėjimams ir padėti žmogui integruotis į visuomenę. Antipsichotiniai vaistai padeda sumažinti haliucinacijas, kliedesius ir kitus psichozės simptomus, o psichoterapija padeda geriau suprasti ligą ir valdyti kasdienius iššūkius. Ankstyva diagnostika ir nuoseklus gydymas yra esminiai veiksniai, leidžiantys pasiekti geresnių rezultatų. Nors šizofrenija išlieka sudėtinga liga, tinkama pagalba gali padėti pacientams gyventi stabilų ir prasmingą gyvenimą.

Gyvenimo Būdo Įtaka

Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:

• Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
• Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
• Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
• Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
• Reabilitacija ir užimtumo terapija yra svarbi šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergančių asmenų gydymo dalis. Šios terapijos padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius ir išmokti naujų, kurie yra būtini kasdieniame gyvenime. Užimtumo terapija gali apimti įvairias veiklas, tokias kaip darbo įgūdžių mokymas, socialinių įgūdžių lavinimas, kūrybinės dirbtuvės ir kitos veiklos, kurios padeda pacientams jaustis naudingais ir produktyviais.
• Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.
• Pasak mokslinių tyrimų, sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti šizofrenijos simptomų intensyvumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Yra įrodymų, kad asmenys, besilaikantys sveiko gyvenimo būdo, dienos režimo ir vengiantys žalingų įpročių, patiria mažesnes neigiamas šizofrenijos pasekmes.

Tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla, sveika mityba ir pakankamas miegas yra svarbūs šizofrenijos valdymui.

Šie faktai ir statistika rodo, kad šizofrenija yra sudėtinga ir reikšminga visuomenės sveikatos problema, tačiau tinkamas gydymas ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti valdyti šią ligą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Prevencija ir ankstyvas šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti simptomų sunkumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, kai žmogus pradeda vengti bendravimo su artimaisiais ar draugais. Taip pat gali pasireikšti emocijų pokyčiai, pavyzdžiui, emocijų išblėsimas arba netinkamos emocinės reakcijos. Kiti ankstyvieji požymiai apima mąstymo sutrikimus, kai žmogui tampa sunku susikoncentruoti, logiškai mąstyti ar priimti sprendimus. Dažnai pastebimi ir elgesio pokyčiai, tokie kaip neįprasti įpročiai, motyvacijos stoka ar apatija. Kai kuriais atvejais gali atsirasti paranojiškų minčių ar neįprastų įsitikinimų, kurie neatitinka tikrovės. Šie požymiai gali būti nepastebimi iš pradžių, tačiau jų ignoravimas gali lemti ligos progresavimą, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus.

Nors šizofrenija yra lėtinis sutrikimas, reikalaujantis ilgalaikio gydymo, kartais pasitaiko istorijų apie „stebuklingus“ išgijimus. Mokslinėje literatūroje yra keletas atvejų, kai pacientai patyrė reikšmingą pagerėjimą arba net visišką remisiją, tačiau šie atvejai yra reti ir dažnai susiję su intensyvia terapija ir paramos sistemomis.

Kai kurie pacientai praneša apie teigiamus pokyčius, praktikuodami meditaciją, jogą ar kitas dvasines veiklas. Tai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą psichinę būklę, tačiau neturėtų būti laikoma pagrindiniu ar vieninteliu gydymo metodu. Psichodelikų, tokių kaip LSD ar psilocibinas, naudojimas gydant šizofreniją yra labai kontroversiškas. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali turėti teigiamą poveikį kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar PTSD, gydymui, jų poveikis šizofrenijai yra mažai ištirtas ir gali būti pavojingas dėl psichozės simptomų sustiprėjimo.

Esminiai gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir stipri socialinė parama, gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį šizofrenija sergančių pacientų gyvenimo kokybei. Yra įrodymų, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti šizofrenijos simptomų intensyvumą ir pagerinti bendrą psichinę būklę.

Negydoma šizofrenija gali sukelti rimtų pasekmių tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Viena iš pagrindinių problemų - ligos simptomų progresavimas, kuris gali lemti sunkesnes haliucinacijas, kliedesius ir mąstymo sutrikimus. Tai dažnai apsunkina kasdienį gyvenimą, trukdo dirbti, mokytis ar palaikyti santykius. Negydoma šizofrenija taip pat gali sukelti socialinę izoliaciją, nes sergantysis gali prarasti ryšį su aplinkiniais ir atsiriboti nuo visuomenės. Be to, dažnai pasireiškia depresija, nerimas ar priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų, kurie dar labiau pablogina situaciją. Sunkiais atvejais negydoma šizofrenija gali padidinti savižudybės riziką. Laiku pradėtas gydymas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią šioms pasekmėms, pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti sergančiajam susidoroti su ligos iššūkiais.

Šizofrenija, šizoafektiniai ir šizotipiniai sutrikimai yra sudėtingi ir daugialypiai psichikos sutrikimai, turintys reikšmingą poveikį žmogaus gyvenimui. Nors genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį šių sutrikimų vystymesi, gyvenimo būdo veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos eigai ir sunkumui. Naujausi genetiniai ir neurologiniai tyrimai, taip pat pažangūs farmakologiniai ir psichosocialiniai gydymo metodai suteikia vilties, kad ateityje bus galima efektyviau valdyti ir galbūt net užkirsti kelią šių ligų vystymuisi.

Tinkamas gydymas, įskaitant medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir socialinę reabilitaciją, gali padėti pacientams valdyti šizofrenijos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Prevencija ir ankstyvas nustatymas taip pat yra svarbūs veiksniai, kurie gali padėti sumažinti simptomų sunkumą ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, streso valdymą ir socialinę paramą, gali padėti sumažinti šizofrenijos simptomus ir pagerinti bendrą psichikos sveikatą.

Galiausiai, svarbu suprasti, kad šizofrenija ir susiję sutrikimai yra ilgalaikės ir sudėtingos ligos, tačiau tinkamas gydymas ir parama gali padėti pacientams gyventi pilnavertį ir produktyvų gyvenimą.

Depresija: Diagnostika ir Gydymas

Depresija gali būti laikina arba ilgalaikė. Jums gali padėti įvairios terapijos, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija. Svarbu kreiptis profesionalios pagalbos, jei jaučiate didelę depresiją. Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams. Ji gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei žmogaus veiklai. Ji taip pat gana dažna. Nors depresija ir sielvartas turi bendrų bruožų, depresija skiriasi nuo sielvarto, jaučiamo netekus mylimo žmogaus, arba liūdesio, jaučiamo po traumuojančio gyvenimo įvykio. Depresija paprastai susijusi su neapykanta sau arba savigarbos praradimu, o sielvartas paprastai to nedaro. Sielvarto atveju teigiamos emocijos ir laimingi prisiminimai apie mirusįjį paprastai lydi emocinio skausmo jausmą. Sergant didžiuoju depresiniu sutrikimu liūdesio jausmas yra nuolatinis.

Žmonės depresiją išgyvena skirtingai. Ji gali trukdyti kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja produktyvumas. Ji taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos būklėms. Svarbu suvokti, kad kartais jaustis prislėgtam yra normali gyvenimo dalis. Liūdnų ir nuliūdusių įvykių pasitaiko visiems. Tačiau jei nuolat jaučiatės prislėgti ar beviltiški, gali būti, kad sergate depresija. Depresija laikoma rimta medicinine būkle, kuri gali pablogėti be tinkamo gydymo.

Depresijos Simptomai

Depresija gali būti daugiau nei nuolatinis liūdesys ar „mėlyna” būsena. Didžioji depresija gali sukelti įvairių simptomų. Vieni jų veikia nuotaiką, kiti - kūną. Simptomai taip pat gali būti nuolatiniai arba ateiti ir praeiti. Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme. Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš toliau išvardytų požymių ir simptomų depresija, gali būti, kad sergate depresija:

• Jaučiate liūdesį, nerimą ar „tuštumą”.
• Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas.
• Daug verkiate.
• Jaučiatės sutrikęs, susierzinęs arba piktas.
• Prarastas susidomėjimas pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės.
• Sumažėjusi energija arba nuovargis.
• Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
• Lėčiau judate arba kalbate.
• Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas.
• Apetito ar svorio pokyčiai.
• Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis).
• Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.

Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams.

Vyrams gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:

• Nuotaika, pavyzdžiui, pykčiu, agresyvumu, dirglumu, nerimu ar nerimastingumu.
• Emocine savijauta, pavyzdžiui, tuštumos, liūdesio ar beviltiškumo jausmu.
• Elgesiu, pvz., interesų praradimu, nebemėgstama mėgstama veikla, lengvu nuovargiu, mintimis apie savižudybę, besaikiu alkoholio vartojimu, narkotikų vartojimu arba įsitraukimu į rizikingą veiklą.
• Seksualiniai interesai, pavyzdžiui, sumažėjęs lytinis potraukis arba nepakankamas seksualinis aktyvumas.
• Pažintiniai gebėjimai, pavyzdžiui, nesugebėjimas susikaupti, sunkumai atliekant užduotis arba vėluojantys atsakymai pokalbių metu.
• Miego režimas, pavyzdžiui, nemiga, neramus miegas, pernelyg didelis mieguistumas arba nemiegojimas visą naktį.
• Fizinė savijauta, pavyzdžiui, nuovargis, skausmai, galvos skausmas arba virškinimo problemos.

Moterims gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:

• Nuotaika, pavyzdžiui, dirglumu.
• Emocine savijauta, pavyzdžiui, liūdesiu ar tuštuma, nerimu ar beviltiškumu.
• Elgesiu, pavyzdžiui, susidomėjimo veikla praradimu, pasitraukimu iš bendravimo ar mintimis apie savižudybę.
• Kognityviniai gebėjimai, pavyzdžiui, mąstymas ar kalbėjimas lėčiau.
• Miego režimas, pavyzdžiui, sunkumai miegoti visą naktį, ankstyvas prabudimas arba per ilgas miegas.
• Fizinė savijauta, pavyzdžiui, sumažėjusi energija, didesnis nuovargis, apetito pokyčiai, svorio pokyčiai, skausmai, galvos skausmai ar padidėjęs mėšlungis.

Vaikams gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:

• Nuotaika, pavyzdžiui, dirglumu, pykčiu, staigia nuotaikos kaita ar verksmu.
• Emocine savijauta, pavyzdžiui, nekompetencijos jausmu (pvz., „nieko negaliu padaryti gerai”) arba neviltimi, verksmu ar intensyviu liūdesiu.
• Elgesys, pavyzdžiui, patekimas į bėdą mokykloje arba atsisakymas eiti į mokyklą, draugų ar brolių ir seserų vengimas, mintys apie mirtį ar savižudybę arba savęs žalojimas.
• Kognityviniai gebėjimai, pavyzdžiui, sunkumai susikaupti, prastėjantys mokymosi rezultatai arba pasikeitę pažymiai.
• Miego įpročiai, pavyzdžiui, sunkumai miegoti arba per ilgas miegas.
• Fizinė savijauta, pavyzdžiui, energijos praradimas, virškinimo problemos, apetito pokyčiai, svorio kritimas arba didėjimas.

Depresijos Priežastys

Yra kelios galimos depresijos priežastys. Jos gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

• Smegenų chemija. Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
• Hormonų kiekis. Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
• Šeimos istorija. Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
• Ankstyvosios vaikystės traumos. Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
• Smegenų struktūra. Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
• Medicininės būklės. Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
• Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
• Skausmas. Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.

Depresijos Rizikos Veiksniai

Depresijos rizikos veiksniai gali būti biocheminiai, medicininiai, socialiniai, genetiniai arba netiesioginiai. Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra šie:

• Lytis. Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
• Genetika. Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
• Socialinė ir ekonominė padėtis. Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
• Tam tikri vaistai. Tam tikri vaistai, įskaitant kai kurias hormoninių kontraceptikų rūšis, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
• Vitamino D trūkumas. Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
• Lyties tapatybė. Translyčių asmenų depresijos rizika yra beveik 4 kartus didesnė nei cislyčių asmenų.
• Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis. Apie 21 proc. žmonių, turinčių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, taip pat patiria depresiją.
• Medicininės ligos. Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis. Širdies ligomis sergantiems žmonėms tikimybė susirgti depresija yra maždaug dvigubai didesnė nei žmonėms, kurie jomis neserga, o iki 1 iš 4 žmonių sergančių vėžiu taip pat gali patirti depresiją.

Depresijos priežastys dažnai yra susijusios ir su kitais jūsų sveikatos elementais.

Depresijos Gydymas

Gali būti, kad simptomus sėkmingai įveiksite taikydami vieną gydymo būdą, o gali būti, kad geriausiai tiks gydymo būdų derinys. Įprasta derinti medicininį gydymą ir gyvenimo būdo terapiją, įskaitant toliau išvardytus būdus:

tags: #depresijos #ir #bipolinio #sutrikimo #ankstyvosios #diagnostikos