Asmenybės sutrikimai, paveikiantys apie 10 % populiacijos, daro didelę įtaką tiek individo, tiek jį supančių žmonių gyvenimui. Šiame straipsnyje nagrinėsime šizoidinį asmenybės tipą, jo ypatumus, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus, taip pat depresiją ir bipolinį sutrikimą, jų ankstyvosios diagnostikos svarbą.
Asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimai - tai nukrypimai nuo normalios asmenybės, kurių bruožai gali neigiamai paveikti asmens ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Psichoterapija gali padėti valdyti emocijas ir gerinti tarpasmeninius santykius.
Šizoidinis asmenybės sutrikimas
Šizoidinis asmenybės sutrikimas (ŠAS) pasižymi socialiniu atsiribojimu ir ribotu emocijų spektru. Asmenys, turintys ŠAS, linkę būti atsiskyrę, jiems trūksta noro bendrauti ir jie patiria mažai malonumo ar pasitenkinimo iš tarpasmeninių santykių. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas ir polinkis į svajojimą, taip pat prastas humoro suvokimas.
Žmonės su šizoidiniu asmenybės sutrikimu nuolat vengia socialinių santykių ir rodo mažai emocijų. Jie neturi artimų ryšių su kitais žmonėmis, nes teikia pirmenybę vienatvei, fantazijai ir introspekcijai. Tokie žmonės nesistengia pradėti ar išlaikyti draugystės, rodo mažai susidomėjimo seksualiniais ryšiais ir atrodo abejingi savo šeimai. Jie nori artumo ir meilės, tačiau tuo pačiu jaučia grėsmę būti užvaldyti ir nori atstumo. Intymiuose santykiuose jie gali būti šalti ir mechaniški, jausti apatiją seksualine prasme. Jie renkasi darbus, kurie reikalauja mažai kontakto su kitais žmonėmis, nors esant reikalui gali sudaryti tam tikro lygio darbinius santykius. Paprastai tokie žmonės turi vieną, retai du draugus.
ŠAS turintiems asmenims dažnai nerūpi socialinio bendravimo subtilumai ir taisyklės. Jie bendravimo metu gali atrodyti stokojantys socialinio bendravimo įgūdžių ar itin susitelkę į save, gali atreaguoti nelaiku ar netinkamu būdu į kitų žmonių veiksmus ir žodžius. ŠAS pasižymi lėtu kognityviniu tempu, dažnai reaguoja į įvairius dalykus lėtai ir vangiai. Jų kalba dažnai būna lėta, monotoniška, neišraiškinga. Jie jaučiasi komfortiškai būdami vieni ir patiria distresą, kai kiti žmonės reikalauja tarpasmeninio intymumo. Išoriškai dažnai atrodo emociškai šalti, atsiriboję, linkę reaguoti pasyviai tiek į nepalankias gyvenimo situacijas, tiek į svarbius gyvenimo įvykius.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Diagnostiniai kriterijai
Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), šizoidiniam asmenybės sutrikimui diagnozuoti turi būti nustatyti bent keturi iš šių požymių:
- Nepageidauja artimų santykių ir nejaučia jiems malonumo, įskaitant buvimą šeimos dalimi.
- Beveik visada renkasi vienišas veiklas.
- Jaučia mažai susidomėjimo seksualine patirtimi su kitu asmeniu.
- Jaučia malonumą tik iš keleto, o galbūt ir visai nejaučia malonumo iš veiklų.
- Neturi artimų draugų ar patikėtinių, išskyrus artimiausius giminaičius.
- Atrodo abejingas kitų žmonių pagyrimams ar kritikai.
- Emocinis šaltumas, atsiribojimas ar susiklosčiusi afekto būsena.
Svarbu paminėti, kad šie simptomai neturi pasireikšti vien šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ar depresijos epizodų su psichozės simptomais ar kitų psichozinių sutrikimų metu. Asmuo taip pat neturi turėti autizmo spektro sutrikimo, o simptomai neturi būti susiję su medžiagų vartojimu ar kita medicinine būkle.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šiandien mokslininkai nežino, kas sukelia šizoidinį asmenybės sutrikimą. Esama daug teorijų dėl galimų šizoidinio sutrikimo priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialinio priežastingumo modeliu - tai yra, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai:
- Biologiniai: Genetiniai veiksniai ir smegenų struktūros skirtumai gali turėti įtakos. Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiomis žmogaus anatomijos struktūromis ar organais, tačiau jis gali turėti įtakos psichinės sveikatos sistemoms. Sutrikimas paveikia smegenų veiklą, ypač tas sritis, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, socialinį bendravimą ir asmenybės formavimą. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti riziką.
- Genetiniai: Paveldimumas gali padidinti polinkį į sutrikimą.
- Socialiniai: Ankstyvosios patirtys, tokios kaip emocinis neprieinamumas ar traumos vaikystėje, gali prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi. Kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima, draugais ir kitais vaikais, taip pat gali turėti įtakos.
- Psichologiniai: Žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu, taip pat svarbūs.
Tai reikštų, kad nėra vieno faktoriaus, kuris būtų lemiamas - svarbesnis visų trijų faktorių derinys ir mišrus jų pobūdis.
Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo. Jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką ir prieiti teisingų suvokimų.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Diferencinė diagnostika
Svarbu atskirti šizoidinį asmenybės sutrikimą nuo kitų sutrikimų, tokių kaip:
- Šizofrenija ir kiti psichoziniai sutrikimai: Šizoidinis asmenybės sutrikimas neturi psichozinių simptomų, tokių kaip haliucinacijos ar kliedesiai.
- Autizmo spektro sutrikimai: ŠAS pasižymi socialinio bendravimo sunkumais, tačiau neturi pasikartojančio elgesio ar interesų, būdingų autizmui.
- Socialinė fobija (socialinis nerimo sutrikimas): Nors tiek ŠAS, tiek socialinė fobija pasižymi vengimu socialinių situacijų, socialinės fobijos atveju vengimas yra motyvuotas baime būti įvertintam neigiamai, o ŠAS atveju - tiesioginiu nenoru bendrauti.
- Vengiančio tipo asmenybės sutrikimas: Žmonės, turintys šį sutrikimą, perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti. Tokie asmenys vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs.
Gydymas
Daugybė žmonių, turinčių šizoidinį tipo asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą.
Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Motyvacija yra sėkmingo proceso pagrindas. Tikrasis sąmoningumas (t. y. kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema) padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).
- Individuali psichoterapija: Padeda pacientams suprasti savo elgesio modelius, emocijas ir tarpasmeninius santykius.
- Kognityvinė-elgesio terapija (KET): Padeda keisti neigiamas mintis ir elgesį, gerinti socialinius įgūdžius. Apie šizotipinio asmenybės sutrikimo paplitimą, sutrikimo eigą, rizikos veiksnius, įvertinimą, KET aspektus, diferencinę diagnostiką žiūrėkite išsamius Daliaus Kurlinko ir dr. Asmenybės sutrikimai.
- Grupės terapija: Suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, turinčiais panašių sunkumų, ir mokytis iš jų patirties.
Nėra specifinių vaistų, skirtų šizoidiniam asmenybės sutrikimui gydyti. Tačiau, jei pacientas patiria kitų psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar nerimas, gali būti skiriami antidepresantai ar anksiolitikai. Kaip vaistai nuo elgesio sutrikimų vartojami nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai arba mažos antipsichotikų dozės. Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas, vaistais siekiama įveikti laikiną psichikos būklės pablogėjimą.
Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą. Jūs turite savo terapeutą po ranka, net kai gyvenimas nenuspėjamas.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Kaip pasireiškia asmenybės sutrikimas?
Asmenybės sutrikimai dažniausiai atsiskleidžia santykiuose. Būtent juose žmonės, kenčiantys nuo tam tikro asmenybės sutrikimo, paprastai patiria daugiausia iššūkių. Jų santykiai yra problemiški ir nepatenkinami, vieni jaučia grėsmę, kiti yra nuo jų priklausomi, o kai kuriais atvejais tai būna ir vieno, ir kito derinys. Jau išryškėję asmenybės bruožai sustiprėja sudėtingose gyvenimo situacijose. Asmenybės sutrikimų turinčiam žmogui dažnai būna sunkiau įveikti krizę.
Prieinami internetiniai asmenybės testai yra tinkama orientacinė priemonė jūsų profiliui nustatyti. Jie padės įvardyti, į ką esame emociškai ir protiškai linkę ir kokią įtaką tai daro mūsų elgesiui. Tačiau išsamią diagnozę atlieka tik ekspertas, dažniausiai klinikinis psichologas. Tai išsamus psichologinis tyrimas, apimantis interviu, anamnezę, klausimyną arba projekcinius metodus.
Nors šizoidinis asmenybės sutrikimas gali kelti iššūkių, daugelis žmonių sugeba gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbu suprasti savo poreikius, rasti būdų, kaip patenkinti socialinius poreikius priimtinu būdu, ir mokytis valdyti emocijas. ŠAS turintiems asmenims dažnai ne itin rūpi socialinio bendravimo subtilumai ir taisyklės. Jie bendravimo metu gali atrodyti stokojantys socialinio bendravimo įgūdžių ar itin susitelkę į save, jie gali atreaguoti nelaiku ar netinkamu būdu (ar visai neatreaguoti) į kitų žmonių veiksmus ir žodžius. ŠAS pasižymi lėtu kognityviniu tempu, dažnai reaguoja į įvairius dalykus lėtai ir vangiai. Jų kalba dažnai būna lėta, monotoniška, neišraiškinga. Jie jaučiasi pakankamai komfortiškai būdami vieni ir patiria distresą kuomet kiti žmonės iš jų reikalauja tarpasmeninio intymumo.
Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais. Taip pat jie gali klestėti profesijose, kurios nereikalauja daug žmogiško kontakto.
Depresija
Depresija - viena dažniausių šių laikų emocinių sveikatos problemų, tačiau vis dar apipinta mitais. Daugelis žmonių linkę manyti, kad tai tiesiog liūdesio ar išsekimo periodas, kurį galima „išlaukti“. Tačiau mediciniškai depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją.
Ši būklė gali pasireikšti bet kam - nepriklausomai nuo amžiaus, statuso ar gyvenimo aplinkybių. Depresija - tai ne tiesiog bloga nuotaika ar silpnas savijautos periodas. Pagal American Psychiatric Association (APA) klasifikaciją, ji yra rimta nuotaikos sutrikimo būklė, veikianti tiek tai, kaip jaučiamės, tiek ką galvojame, ir ką veikiame.
Paprastai tariant: jei liūdesys, energijos stoka ir interesų praradimas tęsiasi savaites, mėnesius, ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui - laikas įsiklausyti. Svarbu pažymėti: depresija nėra charakterio silpnumas. Kaip būklė, kuri apima ne tik emocijas, depresija taip pat gali reikštis fiziniais simptomais. Pavyzdžiui: lėtas judėjimas arba priešingai - neramumas, įtemptumas; dažnas galvos skausmas, raumenų įtampa, vidaus organų diskomfortas be akivaizdžios organinės priežasties. Kai kurie žmonės sako: „Mokslininkai neranda priežasties, bet mano kūnas tarsi vis laikas kaištį jaučia“.
Pogimdyminė depresija (dar vadinama „postpartum depression“) yra būklė, kai moteris patiria depresijos simptomus po gimdymo arba kartais net per nėštumą. Priežastys - hormoniniai pokyčiai, miego trūkumas, didelis stresas, pasikeitęs gyvenimo ritmas, kartais socialinė izoliacija. Todėl, kad ji ne tik veikia moterį, bet gali turėti įtakos kūdikio ryšiams, mamos sveikatai ir šeimos dinamikai. Ir svarbiausia - ji dažnai būna gėdinama arba ignoruojama, o tai veda į vėlyvą diagnozę. Kai vyksta postnatalinis laikas, jei atsiranda liūdesys, bejėgiškumo jausmas, moteris praranda susidomėjimą kūdikio priežiūra ar save - tai signalas.
„Sunki depresija“ - terminas, kurį vartojame, kai depresijos simptomai yra labai intensyvūs, trunka ilgai, sutrikdo gebėjimą funkcionuoti: dirbti, mokytis, bendrauti. Nors depresijos simptomai dažnai atrodo panašūs, jos priežastys gali būti labai įvairios. Kai kuriems tai genetinis polinkis ar hormonų pusiausvyros sutrikimai, kitiems - ilgalaikis stresas, miego trūkumas ar emocinis perdegimas. Depresija paprastai nėra vieno faktoriaus pasekmė - tai tarsi grandinė, kur kiekviena grandis silpnina žmogaus atsparumą. Depresija neatsiranda „iš niekur“ - dažniausiai tai yra daugelio veiksnių sąveika: genetinės polinkios, biologiniai procesai, aplinkos (socialiniai / psichologiniai) faktoriai bei gyvenimo įvykiai.
Pavyzdžiui, autoritetingas šaltinis rašo: „Depresija yra rimta, lėtinė medicininė būklė, kuri gali paveikti kiekvieną gyvenimo sritį“. Be to, serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas dažnai minima kaip cheminės medžiagos, kurių sutrikimai gali trukdyti nuotaikos reguliavimui. Svarbu: tai ne reiškia, kad depresija visada atsiranda dėl cheminio sutrikimo - bet toks sutrikimas gali sumažinti atsparumą stresui ir padaryti žmogų labiau pažeidžiamą. Nemiga arba prastas miegas - tai ne tik pasekmė, bet ir rizikos veiksnys. Emocinė išsekimo būsena - kai žmogus ilgą laiką gyvena su aukštais lūkesčiais, mažai poilsio, daug atsakomybės - dažnai nustoja sugebėti „paleisti“, reputacija „viską padarysiu“ gali tapti našta. Mityba: Ne tik dėl kalorijų, bet dėl mikroelementų, riebalų rūgščių, vitaminų ir panašiai. Socialinis ryšys / izoliacija: Žmogus - socialinė būtybė. Ilgalaikė izoliacija, mažas palaikymas, vienatvė - visa tai stiprina riziką patirti depresiją.
Depresijos atpažinimas
Depresijos atpažinimas nėra paprastas - dažnai žmogus ilgai neigia problemą arba mano, kad „praeis savaime“. Tačiau tiksliai nustatyti, ar tai tiesiog emocinis nuovargis, ar kliniškai reikšminga depresija, gali tik specialistas. Diagnozė visada remiasi keliais lygmenimis: savistaba, testais, klinikiniais pokalbiais ir kartais net biocheminiais tyrimais. Kai žmogus ima jausti, kad „kažkas ne taip“, pirmas žingsnis dažnai būna - savianalizė.
Internete galima rasti įvairių „depresijos testų“ ar klausimynų, kurie padeda preliminariai įsivertinti emocinę būseną. Populiariausias - PHQ-9 klausimynas, naudojamas visame pasaulyje psichikos sveikatos vertinimui. Šis „depresijos testas“ susideda iš 9 klausimų apie jūsų nuotaiką, miegą, energiją, susidomėjimą veikla ir mintis apie save. Kai žmogus kreipiasi į specialistą, vertinimas tampa išsamesnis.
Psichologai ar psichiatrai vadovaujasi tarptautiniais diagnostikos kriterijais - DSM-5 (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) arba ICD-10 klasifikacijomis. Diagnozė nustatoma ne iš vieno požymio, o iš simptomų kombinacijos ir trukmės. „Depresijos diagnostika - tai ne vien emocinis pokalbis.
#
tags: #depresijos #ir #bipolinio #sutrikimo #ankstyvosios #diagnostikos