Kaip Pasveikti Nuo Depresijos: Patarimai Ir Gydymo Būdai

Depresija - tai daugiau nei laikinas liūdesys. Tai sunki liga, paveikianti ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip padėti savo mylimam žmogui įveikti depresiją, taip pat pateiksime patarimų, kaip patiems nuraminti depresiją ir sumažinti streso lygį.

Depresijos Poveikis Ir Pagalbos Svarba

Depresija dažnai atskiria sergantįjį nuo aplinkinio pasaulio ir artimųjų. Artimieji, norėdami padėti, susiduria su iššūkiu, kad sergantis žmogus gali nenorėti priimti pagalbos. Nors negalite išgydyti kito žmogaus, jūsų veiksmai ir žodžiai gali reikšmingai prisidėti prie jo gerovės ir pasveikimo. Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika, kuri praeina savaime, ar žmogaus nevalingumas, silpnumas, kurį jis gali pats įveikti. Labai daug depresijų praeina ir be gydymo, nes depresijos skirstomos į lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkias depresijas. Gali būti spontaniniai depresijų epizodų pagerėjimai.

Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija

Svarbu suprasti, kad depresija yra reali kančia, o sergančiojo jausmai ir mintys gali būti iracionalūs. Štai keletas patarimų, kaip galite padėti.

Pabrėžkite, Kad "Vilties Visuomet Yra"

Vienas iš pagrindinių depresijos simptomų yra beviltiškumo jausmas. Žmogus, sergantis depresija, ne tik jaučiasi blogai, bet ir mano, kad ši būsena yra amžina. Viltis yra būtina, kad sergantysis galėtų pasveikti. Net jei jūsų artimajam atrodo, kad vilties nebėra, jūs galite galvoti kitaip. Pavyzdžiui, sakykite: "Žinau, jog dabar galvoji, kad niekas nepasikeis ir visuomet taip jausiesi. Bet juk esu matęs tave įveikiantį ir išgyvenantį tokias sunkias akimirkas. Viliuosi, kad ir dabar tau pavyks."

Užjauskite

Užuojauta susideda iš empatijos ir veiksmo. Empatija nereiškia žmogaus "gailėjimo", o buvimą kartu su juo ir gebėjimą pažvelgti į situaciją iš sergančiojo perspektyvos.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Atkreipkite Dėmesį Į Savižudiškas Tendencijas

Daugelis žmonių, sergančių depresija, nenusižudo. Tačiau žmonės, linkę į psichinės sveikatos sutrikimus, visada yra rizikos grupėje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip žmogus elgiasi ir ką jis kalba. Stebėkite, ar nėra gresiančios savižudybės ženklų. Ar artimasis kalba apie savižudybę, mirtį? Ar sako, kad nebeturi dėl ko gyventi? Ar turi savižudybės planą? Ar žaloja save? Ar dovanoja daiktus, atsisveikina su artimaisiais? Vienas iš požymių, kad asmuo gali planuoti nusižudyti yra staigus nuotaikos pakilimas ar pagerėjimas po labai sunkios depresijos. Jei baiminatės, kad jums brangus žmogus gali norėti nusižudyti, kalbėkitės apie tai - kad ir kaip būtų nedrąsu.

Jei jums ar jūsų artimajam gresia savižudybė, kreipkitės į specialistus.

Kalbėkitės Apie Gydymosi Galimybes

Depresiją galima išgydyti. Bandykite su artimuoju kalbėtis apie galimybes, kaip jis galėtų gydytis: vaistus, individualią, grupinę terapiją, gyvenimo būdo pokyčius (sportą ar miegą), kurie galėtų padėti. Jūs neturite diagnozuoti ar sugalvoti gydymosi plano, bet galite pasidalinti savo žiniomis apie tai, kas galėtų padėti žmogui. Jei artimajam nedrąsu, galite jį/ją pirmąjį kartą palydėti pas psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. Jei artimasis prašo ir sutinka - eikite į psichoterapiją kartu.

Pasiūlykite Konkrečią Pagalbą

Paūmėjus depresijai, net labai savarankiškas ir atsakingas žmogus gali patirti sunkumų atlikdamas pačias paprasčiausias užduotis (paskambinti gydytojui, susitarti dėl susitikimo su psichologu, nuvykti į susitikimą, jeigu dėl jo susitarė).

Akcentuokite Mažas Pergales

Kai kurie nuolat bėga vis ilgesnes distancijas ir tuo labai didžiuojasi, tačiau sergant depresija net mažiausias veiksmas yra didžiulis pasiekimas. Visada galite sakyti žmogui, sergančiam depresija, kad juo didžiuojatės ir suprantate, kaip sunku buvo padaryti kad ir labai mažą dalyką.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Išreikškite Rūpestį Ir Susirūpinimą

Sergantys depresija žmonės dažnai vertina save labai blogai, todėl svarbu išreikšti savo meilę ir pagarbą jiems.

Klausydamiesi Neteiskite

Sergantieji depresija nori užsidaryti. Tamsa aplink juos atrodo viską apimanti ir bauginama. Sergantys žmonės dažnai yra linkę kitus atstumti, bet niekada negalvokite, kad užsidarymas yra būdas jiems pasveikti. Gebėjimas ir galėjimas pasidalinti tuo, kaip jie jaučiasi, gali tapti išsigelbėjimu. Paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu jis jums atsako, jog "nieko nejaučia", pabandykite savo atsakymą suformuluoti taip, kad jis pasijustų, jog jo klausomasi.

Tikrai nepadėsite savo artimajam sakydami „atsipeikėk“, „visiems kartais būna sunku“ , „aš tau niekuo negaliu padėti, kapstykis pats/pati“, „kiti žmonės kaip žmonės, o kas tau negerai?“, „kodėl tau negerėja?“, „kiti turi daug rimtesnių problemų ir susitvarko“ ar „tiek visko gyvenime turi, tai kaip tu gali norėti mirti“ ir t.t. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų „pamokymo“ žmogus pasveiks. Nekritikuokite ir nesmerkite. Nesakykite „tu turėtum būti optimistiškesnis“ ar „tu viską išsigalvoji“ - tarsi depresiją būtų galima pasirinkti. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus „į viską taip jautriai reaguoja“ sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save. Depresija nėra būdo bruožas, jautrumas ar silpnumas - depresija liga, kurios asmuo negali tiesiog imti ir suvaldyti. Galiausiai, nesakykite „tu man jau atsibodai su savo skundais“. Depresija sergantis žmogus ir taip jaučiasi nuolatos beviltiškas(-), kaltas(-a) dėl būtų ir nebūtų dalykų ir našta pasauliui. Išgirdus iš artimo žmogaus, kad jį/ją sunku pakęsti, gali jaustis dar blogiau. Netaikykite „griežtos meilės“ technikų. Yra žmonių, kurie galvoja, kad depresija - silpnumas, kurį galima įveikti valios pastangomis ir norėdami, kad žmogus keistųsi, kaip „motyvacinę“ techniką naudoja ultimatumus („arba atsipeikėk, arba paliksiu tave“), ribų peržengimą (pvz., per prievartą verčia žmogų daryti tai, ko jis/ji nenori), nesikalbėjimą („kol tau nepraeis, aš su tavimi nešnekėsiu) ir pan. Nepersistenkite su patarimais. Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama.

Rūpinkitės Savimi

Sergantysis depresija nėra blogas žmogus, bet jo elgesys ir simptomai gali varginti aplinkinius, todėl visada rūpinkitės savimi. Darykite tai, kas jums įdomu, patinka, kur jaučiatės saugus. Jeigu jaučiate, kad jums sunku, prašykite specialistų pagalbos, visada brėžkite ribas ir pabandykite neprarasti savęs. Akivaizdu, kad depresija paveikia ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių gyvenimus. Kai jūsų mylimas žmogus - vaikas, brolis, sesuo, mama tėtis ar sutuoktinis - kenčia nuo depresijos, jūs galite jausti pasimetimą, susierzinimą, kaltę, nuovargį ir baimę. Gali kilti noras sergančio artimojo vengti, jį ar ją smerkti arba kaip tik perdėtai globoti ir „užversti“ mylimą žmogų patarimais.

Domėkitės Klausimais Apie Depresiją Ir Stenkitės Nepasiduoti Mitams

Gyvenimas ir buvimas su į depresiją linkusiu žmogumi gali būti sunkus. Dažnai ir jums gali atrodyti, jog negalite kontroliuoti situacijos arba kad joje nėra išeities. Vienas iš būdų jausti, kad galite suvaldyti aplinkybes: daugiau domėtis šia liga. Domėkitės depresija ir pabandykite ją suprasti. Žinokite, kokie yra depresijos simptomai, kas depresiją sukelia, o kas nuo jos padeda sveikti. Supraskite, kad žmogaus nepajėgumas nusiprausti, išeiti į darbą, produktyviai dirbti - ne tingėjimas, o liga. Įsidėmėkite, kad viena ar dvi „linksmesnės“ dienos dar nereiškia pasveikimo nuo depresijos. Prisiminkite, kad ne visada depresijos simptomai akivaizdūs ir po žmogaus šypsena gali slėptis skausmas.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Kaip Patiems Nuraminti Depresiją Ir Sumažinti Stresą

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir daugybė kasdienių iššūkių dažnai sukelia stresą, kuris tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius ir iššūkius, kuri padeda mobilizuoti jėgas ir susidoroti su sunkumais. Tačiau nuolatinis, ilgalaikis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Daugiau Fizinio Aktyvumo

Reguliarus kūno judėjimas gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Pradėkite nuo švelnių užsiėmimų, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važinėjimo dviračiu. Fizinis aktyvumas gali išlaisvinti endorfinus, gerinančius nuotaiką, tyrimai rodo, kad mankšta efektyviai gydo sunkios depresijos simptomus. Nors mankšta gali būti paskutinis dalykas, kurį daugelis žmonių norėtų daryti, kai išgyvena depresijos epizodą, tai dažnai gali būti naudinga. Žmogus gali pradėti iš lėto, pavyzdžiui, eidamas trumpam pasivaikščioti ar paplaukioti vieną ar du kartus per savaitę. Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.

Valgykite Subalansuotą Maistą

Mityba turi įtakos visiems jūsų sveikatos aspektams, įskaitant psichinę sveikatą. Sumažinkite labai perdirbtų maisto produktų ir gėrimų vartojimą ir valgykite daugiau visaverčių maisto produktų. Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą.

Sumažinkite Laiką, Praleidžiamą Prie Ekrano

Pernelyg dažnas išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir planšetinių kompiuterių naudojimas gali padidinti streso lygį.

Praktikuokite Savęs Priežiūrą

Laiko skyrimas savigalbai gali padėti sumažinti streso lygį. Praktiniai pavyzdžiai: pasivaikščiojimas lauke, maudymasis vonioje, skaitymas, mankšta, sveiko maisto ruošimas, masažas, užsiėmimas hobiu.

Pabandykite Rašyti Dienoraštį

Dienoraščio rašymas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei suteikti teigiamą minčių ir emocijų išraišką.

Sumažinkite Suvartojamo Kofeino Kiekį

Vartojant per daug kofeino gali sustiprėti nerimas.

Leiskite Laiką Su Draugais Ir Šeima

Draugų ir šeimos socialinė parama gali padėti išgyventi stresą ir susidoroti su juo. Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.

Nustatykite Ribas Ir Išmokite Pasakyti Ne

Per didelis krūvis gali padidinti streso krūvį ir apriboti laiką, kurį galite skirti rūpinimuisi savimi.

Venkite Atidėliojimo

Atidėliojimas gali pakenkti jūsų produktyvumui ir priversti jus dairytis, kaip viską suspėti.

Užsiimkite Joga

Joga gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Be to, ji gali skatinti psichologinę gerovę.

Praktikuokite Dėmesingumą

Sąmoningumas apibūdina praktiką, kuri jus įtvirtina dabarties akimirkoje.

Apsikabinimas

Žmogaus prisilietimas gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti geriau susidoroti su stresu.

Leiskite Laiką Gamtoje

Daugiau laiko praleidžiant lauke gali padėti sumažinti stresą.

Praktikuokite Gilų Kvėpavimą

Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti suaktyvinti jūsų parasimpatinę nervų sistemą, kuri valdo atsipalaidavimo reakciją.

Praleiskite Laiką Su Augintiniu

Gyvūnas augintinis gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.

Apsvarstykite Papildų Galimybę

Keletas vitaminų ir mineralų atlieka svarbų vaidmenį organizmo reakcijai į stresą ir nuotaikos reguliavimui. Pasitarkite dėl vitaminų papildų vartojimo su gydytoju. Kai kurie papildai gali būti naudingi, kai depresija sergantys žmonės juos vartoja kaip gydymo plano dalį. Tačiau prieš vartojant papildus, būtina pasitarti su gydytoju. Kai kurie gali sąveikauti su antidepresantais ar kitais vaistais, arba jie gali būti netinkami nėščioms ar turintiems sveikatos sutrikimų žmonėms.

Natūralūs Papildai Streso Mažinimui

Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri maisto papildai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką:

• Magnis: Magnio papildai gali pagerinti chroniškai stresą patiriančių žmonių stresą.
• B grupės vitaminai: B grupės vitaminai atlieka svarbų vaidmenį nervų sistemos funkcionavime ir energijos apykaitoje.
• Ashwagandha: Ashwagandha yra augalas, žinomas dėl savo adaptogeninių savybių, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir atkurti pusiausvyrą.

Kiti Patarimai

• Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste. Įrodyta, kad saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą.
• Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto.
• Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
• Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
• Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
• Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.
• Pranykęs ar sumazėjęs domėjimasis atliekama veikla.
• Sutrikęs miegas. Depresija gali skatinti įvairių somatinių skundų atsiradimą. Pacientai gali skųstis virškinimo problemomis (nevirškinimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu), galvos skausmais, nugaros skausmais. Simptomai išlieka nepaisant gydymo. Neretai kartu pasireiškia nerimas.
• Sutrinka kasdienis funkcionavimas. Sunkiais atvejais žmogus gali nesikelti iš lovos, nesirengti, nevalgyti, nesiprausti.

Sveika Gyvensena Ir Depresijos Prevencija

Sveika gyvensena yra labai svarbi norint išvengti depresijos ir pagerinti bendrą savijautą.

Šiuolaikinis Depresijos Gydymas

Paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai stipriai pakeitė požiūrį į depresijos eigą ir gydymą. Ima vyrauti nuomonė, kad depresija bent jau didesnei daliai pacientų yra lėtinė pasikartojanti liga. Depresiją galima būtų palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar hipertonine liga. Juk per trumpą laiką sureguliavus cukraus kiekį kraujyje ar arterinį kraujospūdį, dar nėra išgydomos pačios ligos.

Šiuolaikinis depresijos gydymas skirstomas į 3 fazes:

• Pirmoji - ūminė gydymo fazė, kuri trunka 6-12 savaičių. Šios fazės tikslas - susilpninti depresijos simptomus, o geriausiu atveju - pasiekti, kad jie visiškai išnyktų.
• Antroji - tai tęstinio gydymo fazė, jos trukmė - 3-9 mėn. Nustatyta, kad ligos atkrytis daug dažniau gali pasireikšti būtent per pirmuosius keturis mėnesius nutraukus gydymą. Todėl suprantama, kaip svarbu gydyti toliau, net ir susilpnėjus depresijos simptomams.
• Trečioji - tai palaikomojo ir profilaktinio gydymo fazė. Ne visiems depresija susirgusiems asmenims būtinas ilgalaikis profilaktinis gydymas. Pirmą kartą susirgus depresija, po to, kai paciento būklė smarkiai pagerėja, gydymą reikėtų tęsti ne mažiau kaip šešis mėn. (kai kurie ekspertai rekomenduoja dar ilgesnį - vienerių metų trukmės laikotarpį). Ilgalaikis profilaktinis gydymas būtinas visų pirma tiems pacientams, kuriems depresijos epizodai kartojasi, kurie patiria lėtinę depresiją ir kurių depresijos epizodai yra sunkūs arba su psichozės simptomais. Jeigu žmogus depresija susirgo pirmą kartą, tačiau senyvame amžiuje, būtų daug saugiau gydymą tęsti ne vienerius metus.

Siekiant apibrėžti tikslesnes “būklės pagerėjimo ribas” buvo įvesta teigiamo atsako į gydymą antidepresantu sąvoka. Tai toks būklės pagerėjimas, kai depresijos simptomų sumažėja daugiau nei 50 proc., palyginti su gydymo pradžia, tačiau vis dar būna liekamųjų simptomų. Tuo tarpu kitas terminas, apibūdinantis būklės pagerėjimą, yra remisija, kai depresijos simptomai išnyksta visiškai. Tiems pacientams, kurie nevisiškai pasveiksta, daug dažniau gali pasireikšti depresijos atkrytis ar pasikartojimas. Antra problema yra ta, kad šie pacientai patiria įvairaus tipo liekamųjų depresijos simptomų. Tai gali būti liekamieji nerimo simptomai: gali reikštis didesnis susirūpinimas, nemiga, arba depresijai susilpnėjus nebūna malonumo jausmo, vargina pasyvumas/apatija, energijos trūkumas ir nuovargis, interesų stoka, lytinio potraukio sumažėjimas. Taip pat būdingas pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) sulėtėjimas ir susilpnėjimas.

Neuromediatoriai Ir Antidepresantai

Neuromediatoriai - tai medžiagos, perduodančios nervinius impulsus smegenyse. Normali jų sąveika užtikrina gerą smegenų veiklą. Bet kurio iš neuromediatorių apykaitos sutrikimai gali nulemti depresijos simptomų atsiradimą. Tačiau kiekvienas iš neuromediatorių turi lyg ir savo “atskirą, specifinę” veiklos sritį, t.y. atsako už vienokio ar kitokio pobūdžio depresijos simptomus. Pavyzdžiui, serotoninas daro sąlyginai didesnę įtaką nerimo, impulsyvumo, miego, seksualumo sutrikimų formavimuisi. Dopaminas kiek labiau veikia pažintinės ir motorinės veiklos simptomus. Noradrenalinas labiau susijęs su budrumu, energija, nuovargio jausmu, dėmesio koncentracija ir trumpalaike atmintimi.

Daugelis šiuolaikinių antidepresantų yra veiksmingi, tačiau daugiausia veikia vieną depresijos mechanizmą - serotonino pusiausvyrą. Tyrimai parodė, kad antidepresantai, kurie veikia kelis depresijos mechanizmus, pavyzdžiui, didina ir serotonino, ir noradrenalino kiekį smegenyse, gali būti veiksmingesni. Toks perspektyvus dvejopo poveikio antidepresantas, vartojamas jau keletą metų ir Lietuvoje, yra venlafaksinas (Efexor arba Efexor XR). Tyrimai patvirtino, kad gydant Efexor dažniau nei gydant kitais antidepresantais pasiekiama visiška depresijos remisija (arba visiškas išgijimas). Taip pat pasirodė, kad Efexor geriau nei daugelis kitų antidepresantų gydo atsparias, gydymui sunkiai pasiduodančias depresijas. Be to, jis ypač gerai silpnina nerimo simptomus, kurie neretai pasireiškia kartu su depresija. Efexor pradeda veikti greičiau nei kiti antidepresantai - akivaizdų jo antidepresinį poveikį galima pastebėti jau 7 gydymo dieną. Jis gali būti sėkmingai taikomas ir kitų psichikos sutrikimų atvejais: labai veiksmingas gydant generalizuoto nerimo sutrikimą, gali padėti kai kuriems ligoniams, sergantiems socialine fobija, lėtinio nuovargio sindromu ir kt.

Kiti Gydymo Būdai

• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse.
• Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai. Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.
• Psichoterapija. Egzistuoja keletas psichoterapijos tipų. Visų jų tikslas padėti susitvarkyti su iškilusiais sunkumais. Gydant depresiją, šansai pasveikti yra dideli. Jei depresija lengva ar vidutinė (tuomet žmogus dar darbingas ar dalinai darbingas) neretai kombinuojami vaistai ir psichoterapija, galima gydyti tik psichoterapija. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją.
• Elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Nepaisant visuomenėje paplitusio įsivaizdavimo, elektrokonvulsinė terapija, bendrai paėmus, yra saugi ir efektyvi. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija.
• Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis.

Kreipkitės Į Gydytoją

Kreipimasis į gydytoją dėl diagnozės ir gydymo yra svarbi depresijos gydymo dalis. Gydytojas gali suteikti pagalbą, rekomendacijas ir medicininį gydymą. Depresija gana sėkmingai gydoma ambulatoriškai. Šeimos gydytojai, turėtų reguliariai apžiūrėdami pacientus su depresijos rizikos veiksniais, užduoti klausimus, leidžiančius įtarti depresiją.

Tyrimai Ir Naujovės

2017 metais atliktas mokslinis tyrimas Kembridžo psichiatrijos departamente parodė, kad priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti depresijos simptomus. Mokslininkai pasinaudojo ankstesnių tyrimų atradimais, jog sergančiųjų depresija organizme dažnai randamas uždegimas. Ištikrųjų, sergančiųjų depresija kraujyje buvo rastas didesnis kiekis citokinų - baltymų, dalyvaujančių uždegimo procese. Kembridžo mokslininkai ištyrė 5063 ligonių daugiau nei 20 - tyje tyrimų ir nustatė, kad žmonėms, kurie be depresijos dar sirgo lėtinėmis uždegiminėmis autoimuninėmis ligomis, pvz., reumatoidiniu artritu, ir vartojo uždegimą mažinančius vaistus, depresijos simptomai sumažėdavo. Tyrimo vadovo dr.Khandaker teigimu, trečdalio ligonių organizme, kurių depresijos neveikė antidepresantai, buvo rastas uždegimas. Jo nuomone, ateityje depresijai gydyti bus galima naudoti vaistus nuo uždegimo.

Ligos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Depresijos priežastys nėra aiškios. Neretai liga kartojasi šeimose. Manoma, jog tam tikri genetiniai veiksniai kartu su aplinkos veiksniais gali lemti cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, balanso smegenyse sutrikimus. Aplinkos veiksniai gali būti įvairios sunkios, lėtinės ligos, stresai.

• Paveldėjimas. Kaip minėta depresija gali kartotis šeimoje. Visgi, jei šeimoje kažkas sirgo depresija, nereiškia , kad artimieji taip pat sirgs depresija.
• Asmenybė.
• Gyvenimo aplinkybės.
• Ligos. Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija.
• Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis. Piktnaudžiavimas alkoholiu, nusiraminimui pasiekti paprastai sukelia atvirkščią rezultatą ir padidina depresijos tikimybę. Tokia pati tendencija stebima piktnaudžiaujant ir narkotikais.
• Vaistai.
• Mityba.

Kaip Atpažinti Depresiją

Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:

1. Prislėgta nuotaika. Žmogus sako, jog gyvenime nėra nieko gražaus, negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti, negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, išgyvena dėl savo pasikeitimo, jaučiasi našta kitiems, gali net nusižudyti.
2. Sulėtėjęs mąstymas. Žmogus dažnai pamini, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.
3. Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai. Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, jam sunku net atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, o kalba tyliai, su giliais atodūsiais. Kenčiantieji nuo depresijos tampa pasyvūs ir juda per jėgą.

Prie šių požymių dar prisideda somatiniai depresijos požymiai:

• Miego sutrikimai, kai anksti pabundama, sunku užmigti.
• Apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti.
• Moterims sutrinka mėnesinių ciklas arba jos visai išnyksta.
• Svorio pakitimai: dažniau sumažėjimas arba padidėjimas.
• Vidurių užkietėjimas.
• Libido ir potencijos sumažėjimas.
• Negalėjimas pajusti malonumą.

Slapta Arba Užmaskuota Depresija

Galima sirgti ne tik klasikine, bet ir kitokia depresija. Viena sunkiausiai nustatomų - slapta arba užmaskuota depresija. Tai depresijos forma, kuri „apsimeta“ kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichiatrus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Greta šių simptomų pasitaiko iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio bei sunkumo jausmas.

tags: #kaip #as #pasveikau #nuo #depresijos