Depresijos Simptomų Skalės: Įrankiai Depresijai Identifikuoti

Įvadas

Depresija yra aktuali problema, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurios atpažinimas gali būti sudėtingas. Šiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios depresijos simptomų skalės, kurios padeda įvertinti depresijos sunkumą ir diagnozuoti šią būklę įvairiose amžiaus grupėse. Aptarsime geriatrinę depresijos skalę (GDS), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS) ir Beko depresijos skalę, taip pat apžvelgsime depresijos paplitimą, diagnostikos sunkumus ir patarimus artimiesiems, kaip atpažinti depresiją.

Depresijos Paplitimas ir Diagnostikos Sunkumai

Depresija paveikia 10-15 % vyresnių nei 65 metų asmenų, o tarp sergančiųjų somatinėmis ligomis šis skaičius yra dar didesnis. Hospitalizuotų pacientų tarpe depresijos dažnis svyruoja nuo 5 iki 58 %, vidutiniškai siekdamas 29 %. Diagnostikos sunkumai kyla dėl to, kad depresijos simptomai, tokie kaip apetito stoka, svorio kritimas ir miego sutrikimai, dažnai priskiriami somatinėms ligoms. Vyresnio amžiaus žmonės retai pripažįsta jaučiantys nuotaikos svyravimus, o medicinos personalas ne visada turi pakankamai įgūdžių ar laiko depresijai diagnozuoti. Depresija neigiamai veikia ligos išeitį, didina mirtingumą ir pablogina atsaką į reabilitaciją.

Geriatrinė Depresijos Skalė (GDS): Apžvalga

Geriatrinė depresijos skalė (GDS) yra plačiai naudojamas įrankis, skirtas depresijos simptomams įvertinti vyresnio amžiaus žmonėms. Skalė yra greita, paprasta naudoti ir nereikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl ją gali taikyti ir slaugos personalas. GDS padeda atpažinti depresiją ir laiku pradėti gydymą, o tai gali pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir prognozę.

GDS Sukūrimo Istorija ir Versijos

GDS buvo sukurta 1982 metais T. Brink ir J. Yesavage JAV, Standfordo universiteto medicinos centre. Pirminė versija apėmė 100 klausimų, skirtų depresijai nustatyti. Vėliau buvo atrinkti 30 labiausiai depresiją atspindintys klausimai, sudarantys pilnąją GDS versiją. Ši versija gerai atspindi diagnostinius depresijos kriterijus ir yra labai nuosekli.

Labiausiai paplitusi yra trumpoji 15 klausimų GDS versija. Ši skalė užima nedaug laiko ir yra pakankama pirminiam depresijos atrankai, ypač tinkama naudoti senelių namuose, somatinio profilio ir slaugos ligoninėse.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

GDS Taikymas ir Interpretavimas

GDS gali būti taikoma tiek asmeniškai, tiek ir netiesiogiai. Skalės užpildymas ir įvertinimas trunka 5-10 minučių. Tyrimai rodo, kad GDS yra pakankamai patikima ir tinkama epidemiologiniams ir klinikiniams tikslams, net jei su pacientu kalbama ne akis į akį.

Atlikti tyrimai rodo, kad depresija serga pacientai, kuriems pasireiškia lengvo ir vidutinio sunkumo demencija dėl Alzheimerio ligos. GDS taip pat gali būti taikoma šiems pacientams, tačiau vertinti reikia atsargiai. Daugelis pacientų skundžiasi ir tiksliai papasakoja apie nuotaikos pablogėjimą, bet nemini, kad sutriko atmintis. Skalės jautrumas ir specifiškumas yra apie 70 %.

GDS Reikšmė Gerontologinėje Praktikoje

GDS yra vertingas įrankis gerontologinėje praktikoje, padedantis atpažinti depresiją vyresnio amžiaus žmonėms. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, sumažinti mirtingumą ir pagerinti atsaką į reabilitaciją. GDS gali būti naudojama įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant senelių namus, ligonines ir ambulatorines klinikas.

Edinburgo Pogimdyminės Depresijos Skalė (EPDS)

Edinburgo depresijos skalė (EPDS) buvo sukurta siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės. Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos.

EPDS Simptomai

Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu, todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

EPDS Taikymas

Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.

EPDS Klausimai:

1. Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:
   • Taip, kaip visada.
   • Nebe taip dažnai.
   • Tikrai nebe taip dažnai.
2. Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:
   • Taip, kaip visada.
   • Nebe taip dažnai kaip visada.
   • Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
3. Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:
   • Taip, beveik visą laiką.
   • Taip, kartais.
   • Nelabai dažnai.
4. Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:
   • Ne, niekada.
   • Beveik niekada.
   • Taip, kartais.
5. Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:
   • Taip, gana dažnai.
   • Taip, kartais.
   • Ne, nedažnai.
6. Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:
   • Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
   • Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
   • Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
7. Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti:
   • Taip, beveik nuolat.
   • Taip, kartais.
   • Nelabai dažnai.
8. Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:
   • Taip, beveik visą laiką.
   • Taip, gana dažnai.
   • Nelabai dažnai.
9. Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau:
   • Taip, dažniausiai.
   • Taip, gana dažnai.
   • Tik retkarčiais.
10. Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:
    • Taip, gana dažnai.
    • Kartais.
    • Beveik niekada.

Beko Depresijos Skalė (BDS)

Beko depresijos testas (Beko depresijos skalė) yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, matuojant depresijos sunkumą. Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist).

Beko Depresijos Skalės Rezultatų Interpretavimas

• 11-16: Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
• 17-20: Galima įtarti lengvą depresiją.
• 21-30: Galima įtarti vidutinę depresiją.
• 30 ir daugiau: Galima įtarti sunkią depresiją.

Socialiniai ir Demografiniai Veiksniai, Susiję su Vienišumu ir Depresija

Tyrimai rodo, kad subjektyviai suvokiamas vienišumas siejasi su socialiniais rodikliais, tokiais kaip šeimyninė padėtis, socialinis tinklas, išsilavinimas, taip pat su demografiniais rodikliais, pablogėjusia emocine savijauta ir prastesne gyvenimo kokybe. Vienišumo jausmas nesiskiria tarp vyrų ir moterų ir nėra susijęs su gyvenamąja vieta, tačiau yra susijęs su socialinių kontaktų dažnumu. Dažnesni kontaktai siejasi su mažesniu vienišumu, o gyvenantys santuokoje ar partnerystėje jaučiasi mažiau vieniši. Taip pat vienišesni jaučiasi asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą.

Kaip Atpažinti Depresiją: Pagrindiniai Simptomai

Pastebėjus šiuos simptomus, galima pradėti galvoti apie depresiją:

• Nuolatinis liūdesys, nerimas ar tuštumos jausmas.
• Apetito stoka ir svorio kritimas arba persivalgymas ir svorio prieaugis.
• Mieguistumas arba nemiga.
• Nuolatinis nuovargis.
• Nesusidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.
• Dirglumas.
• Sunkumai susikaupti, prisiminti detales ir priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį arba savižudybę.

Patarimai Artimiesiems, Kaip Atpažinti Depresiją

Svarbu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmogaus elgesio pokyčius. Jei pastebėjote, kad jūsų artimasis tapo liūdnas, apatiškas, atsiribojęs nuo aplinkos, prarado susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, arba skundžiasi miego sutrikimais, būtina pasikalbėti su juo ir paskatinti kreiptis į specialistą.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Slaugytojo Vaidmuo Gerontopsichiatrinėje Slaugoje

Slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį gerontopsichiatrinėje slaugoje, padėdami atpažinti depresiją, teikdami emocinę paramą pacientams ir jų šeimoms, koordinuodami gydymą ir stebėdami gydymo efektyvumą.

Apibrėžimas ir Simptomai

Mediciniu psichiatriniu požiūriu depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (sindromas), kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį.

Pagrindiniai Simptomai:

• Prislėgta nuotaika: Liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas.
• Malonumo jausmo praradimas: Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
• Energijos netekimas: Fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.

Kiti Simptomai:

• Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus
• Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms
• Vengiama bendrauti
• Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai
• Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas
• Sunku susikaupti veiklai
• Pesimistinis ateities įsivaizdavimas
• Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę
• Apetito netekimas, svorio kritimas
• Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“
• Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo

Depresijos Tipai ir Priežastys

Psichikos sveikatos specialistai depresijas klasifikuoja pagal stebimus vyraujančius simptomus, pagal simptomų sunkumą, pasikartojimų dažnumą ir kitaip.

Depresijos Skirstymas Pagal Vyraujančias Priežastis:

• Endogeninė depresija: Sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių. Šiai depresijai būdinga tai, kad depresija sergančių yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas.
• Egzogeninė depresija: Sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių. Šio tipo depresija rutuliojasi žmogui patiriant stresą, kuris gali būti stiprus, staigus ir netikėtas arba ne toks stiprus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis.
• Depresija sergant kitomis psichikos ligomis: Šiais atvejais depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.

Diagnostika ir Gydymas

Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus.

Gydymo Metodai:

• Gydymas psichotropiniais vaistais (antidepresantai).
• Gydymas psichoterapija.
• Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija.

Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.

Pagalbos Linijos ir Centrai

• PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
• 1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val.
• 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
• JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
• TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
• SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
• MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS.

tags: #depresijos #simptomu #skale