Įvadas
Socializacija - tai procesas, kurio metu augantis šuo pripranta prie įvairių socialinių ir aplinkos stimulų, tokių kaip žmonės, kiti gyvūnai, garsai ir vietos. Tinkama socializacija yra labai svarbi norint užauginti stabilų ir gerai prisitaikantį augintinį. Šuniukų ankstyvasis vystymasis skirstomas į keletą etapų, ir kiekviename iš jų šuniukų gebėjimas priimti naujus stimulus skiriasi, todėl socializacijos metodai turi būti pritaikyti pagal amžių.
Prenatalinis Etapas
Prenatalinis etapas apima 63 dienų šuningumo laikotarpį. Nors šuniukai dar negimę, motinos būklė ir patiriamas stresas gali turėti įtakos jų vėlesniam elgesiui. Įvairių rūšių tyrimai parodė, kad prenatalinis stresas gali paveikti jauniklių neuroendokrininę sistemą ir jautrumą stresui. Pavyzdžiui, papildomas švelnus bendravimas su vaikinga kate ir vėliau su kačiukais padidina kačiukų socialumą bei sumažina jų bailumą žmonių atžvilgiu.
Neonatalinis Etapas
Neonatalinis etapas tęsiasi nuo gimimo iki maždaug 2 savaičių. Šiuo metu naujagimiai šuniukai visiškai priklauso nuo motinos - jie akli ir kurti (akys atsimerkia 10-14 dieną, ausų landos atsiveria 14-17 dieną), negali savarankiškai reguliuoti kūno temperatūros ar šlapintis/tuštintis be motinos pagalbos. Judesiai apsiriboja ropojimu, dėl nepakankamos nervų-raumenų koordinacijos šuniukai negali stovėti ar vaikščioti. Neurologiškai smegenys dar tik bręsta - vystosi refleksai, formuojasi pirminės neuronų jungtys. Dėl ribotų sensorinių galimybių baimės reakcijų šiuo laikotarpiu beveik nebūna - naujagimiai neigiamai nereaguoja į naujus kvapus ar lytėjimo stimulus, jų nervų sistema dar nepasirengusi patirti baimę. Naujagimių organizme pilnai neveikia antinksčių reakcijos mechanizmai, todėl jie mažiau reaguoja į neigiamus dirgiklius.
Nors šuniukai dar akli ir daugiausia miega bei ėda, šis periodas suteikia galimybę pradėti prisilietimų patirtį. Veisėjai bei globėjai gali kasdien švelniai manipuliuoti šuniukais - laikyti rankose, trumpam paguldyti skirtingomis pozomis, lengvai stimuliuoti pėdutes, tarpupirščius, ausytes. Tokie trumpi (kelias sekundes trunkantys) pratimai dažnai vadinami ankstyvuoju neurologiniu stimuliavimu. Nors naujausi tyrimai rodo, kad jų poveikis mažesnis nei tikėtasi (galbūt dėl kitų aplinkos veiksnių įtakos), dauguma specialistų vis tiek rekomenduoja ankstyvą švelnų šuniukų lietimą.
Trancinis (Pereinamasis) Etapas
Apie 2 savaičių amžiaus šuniukai pereina į trancisinį (pereinamąjį) etapą, trunkantį iki 3 savaičių. Šiuo laikotarpiu juslės sparčiai vystosi, prasideda akių atsivėrimas ir regos funkcijos gerėjimas, atsiveria ausų landos ir ima formuotis klausa. Šiame etape progresuoja ir motorinė raida, kadangi 2,5-3 sav. amžiaus šuniukai jau bando stovėti ir vaikščioti, nors dar svirduliuodami. Jie pradeda žaisti tarpusavyje, imituoti grumtynes su broliais ir sesėmis, pasigirsta pirmieji sulojimai, urgztelėjimai.
Taip pat skaitykite: Šuns ir žmogaus ryšys
Atsiradus regai ir klausai, šunyčiai pradeda sąmoningiau suvokti aplinką. Tai žymi perėjimą nuo visiško jutiminio izoliuotumo į aktyvų aplinkos tyrinėjimą. Vis dar nėra stiprių baimės reakcijų - perėjimo fazėje mažyliai būna labai smalsūs, linkę tyrinėti savo guolį, šalia esančius objektus. Trancisinio etapo metu motina vis dar labai svarbi - šuniukai tebesimaitina jos pienu, nors nuo 3 savaitės jau galima pasiūlyti minkšto pašaro.
Šiame etape svarbu labai palaipsniui praplėsti šuniukų pojūčių patirtį. Veisėjas gali įdėti į guolį įvairių faktūrų daiktų (minkštų žaislų, skirtingo audinio patiesalų), kad mažyliai pratintųsi prie skirtingų paviršių. Taip pat galima trumpam įnešti naujų kvapų (pvz., ant audinio užlašinti pažįstamų naminių gyvūnų kvapo). Nuo 3 savaičių kai kurie veisėjai atsargiai leidžia labai trumpus ir ramius kontaktus su nepažįstamais žmonėmis, pvz., kelios minutės glostymo prižiūrint kalei. Svarbu, kad motina jaustųsi saugi - jeigu ji nerimaus dėl nepažįstamųjų, geriau palaukti, kol šuniukams sueis 3,5-4 savaitės. Svarbu stimulų intensyvumą didinti palaipsniui.
Pirminės Socializacijos Periodas
Maždaug nuo 3 savaičių amžiaus prasideda itin svarbus pirminės socializacijos periodas, trunkantis iki 12 savaičių (3 mėnesių). Tai - kritinis jautrumo laikotarpis, kai šuniukai ypač imlūs naujiems potyriams ir formuoja ilgalaikį socialinį prisirišimą bei įpročius. Būtent per šias savaites vyksta spartus nervų sistemos brendimas, gerėja rega ir klausa (apie 4 sav. jos jau pilnai funkcionuoja), tobulėja motorika (4-5 sav. šuniukai jau tvirtai vaikšto, bėgioja, šokinėja), intensyviai bręsta už mokymąsi ir atmintį atsakingos smegenų struktūros. Šuniukai tampa labai žingeidūs, sulaukę 5 savaičių jie rodo akivaizdų aplinkos tyrinėjimo elgesį, viskuo domisi. Šiuo metu pradeda ryškėti socialinis žaidimas - vados nariai gaudo vieni kitus, grumiasi, mokosi kandimo kontrolės, formuojasi pirmieji hierarchijos požymiai. Taip pat šuniukai pradeda atpažinti kitų rūšių individus - jeigu auga kartu su katėmis ar mato žmones, juos įsimena kaip savus. Šiame periode formuojasi ir prisirišimas prie vietos (lokalizacija) irgi formuojasi šiame periode.
Socializacijos langas nėra begalinis. Į naujus stimulus nukreiptos baimės reakcijos pradeda didėti antroje socializacijos periodo pusėje. Pirminis baimės periodas dažnai pasireiškia apie 8-ą gyvenimo savaitę, kai šuniukas, anksčiau drąsiai tyrinėjęs aplinką, staiga gali pradėti jautriau reaguoti į stipresnius garsus ar neįprastus objektus. Tai sutampa su laiku, kai dauguma šuniukų keliauja į naujus namus (7-9 sav.). Iki 12 savaičių amžiaus socializacijos periodas palaipsniui blėsta. Jei iki šio laiko šuniukas kažko nematė ar nepatyrė, vėliau bus kur kas atsargesnis ar net bijos naujo dirgiklio.
Veisėjas turėtų užtikrinti, kad nuo 3 savaičių amžiaus šuniukai kasdien gautų vis daugiau kontroliuojamų stimulų. Jie turi dažnai matyti įvairius žmones (vyrus, moteris, vaikus, suaugusius). Tai padės išvengti vieno žmogaus imprintingo, kadangi pripratus tik prie vienos išvaizdos asmens, vėliau kiti gali gąsdinti. Veisėjas ar pagalbininkai turėtų kasdien bendrauti su kiekvienu šuniuku individualiai, švelniai glostyti, imti ant rankų, apžiūrėti dantukus, letenėles. Tai vėliau padės prižiūrint higieną, kerpant nagus, atliekant veterinarines patikras. Taip pat naudinga supažindinti šuniukus su kitais šunimis, pvz., patikimu, skiepytu suaugusiu šunimi, kuris gerai elgiasi su mažyliais.
Taip pat skaitykite: Agresijos valdymas
Veisėjas turėtų saugiai, pagal amžių sudaryti turtingą aplinką kaip skirtingų paviršių dangos (kilimas, plytelės, žolė, smėlis). Taip pat reikalingi įvairūs žaislai, kliūtys kaip tuneliukai, dėžutės, neaukšti laipteliai ir pan. Tyrimai parodė, kad 3 - 5 sav. amžiaus šuniukų supažindinimas su įvairiais objektais ir garsais gali sumažinti vėlesnes baimes. Pvz., viename eksperimente 3-5 savaičių šuniukams kelias savaites rodė vaizdo ir garso įrašus (siurblys, vaikų balsai, pan.), ir sulaukus 8 savaičių tie šuniukai mažiau išsigando realaus siurblio nei kontroliniai. Tai rodo, kad net veislyno aplinkoje gali būti taikoma audio-vizualinė socializacija, kompensuojanti tai, ko mažylis nemato gyvai.
Sulaukus 6-8 savaičių šuniukams prasideda pirmosios vakcinacijos ir dehelmintizacija, todėl veisėjas turėtų su veterinaru suderinti skiepų grafiką. Svarbu, kad socializacija vyktų vengiant didelės rizikos vietų kol imunitetas nepakankamas, bet ir nevėlinant socializacijos dėl nepabaigtų skiepų. Į šuniukų socializacijos užsiėmimus verta vesti jau po pirmųjų skiepų, praėjus 7 dienoms po vakcinacijos, nelaukiant pilno kurso.
Daugelyje šalių šuniukus naujiems savininkams įprasta perleisti jiems sulaukus 7,5-8 sav. amžiaus (Lietuvoje teisiškai - nuo 8 sav.). Tai kompromisas tarp laiko su motina/vada (svarbu socialiniams įgūdžiams su kitais šunimis) ir laiko naujoje aplinkoje (svarbu prisitaikymui prie žmonių gyvenimo būdo). Yra duomenų, kad skirtingoms veislėms optimalus atjunkymo amžius gali skirtis, tačiau paprastai 8 savaitės yra standartas.
Patekęs į naujus namus, 8-12 sav. Per 8-12 sav. laikotarpį šuniukas bent po keliskart turi susipažinti su įvairaus amžiaus, išvaizdos ir lyties žmonėmis. Svarbu, kad visos pažintys būtų pozityvios. Leisti šuniukui pačiam artintis, žmonės neturėtų jo grubiai griebti ar gąsdinti. Nors mažylis vadoje gavo pagrindus, 2-3 mėn. amžiaus laikotarpiu būtina tęsti bendravimą su šunimis. Idealu - šuniukų darželiai ar socializacijos klasės, kur prižiūrimoje aplinkoje žaidžia bendraamžiai. Tokiose pamokėlėse šunys mokosi socialinių normų iš savo bendraamžių, ugdo savikontrolę bei pasitikėjimą savimi. Lankę šuniukų klases jaunikliai vėliau mažiau bijo triukšmų ir būna paklusnesni nei tie, kurie gyveno izoliuoti. Taip pat kontroliuojamoje aplinkoje mažesnė ligų rizika nei augintinį tiesiog vedžiojant šunų aikštelėse. Be bendraamžių, svarbu supažindinti ir su skirtingais suaugėliais - pvz., patikimais pažįstamais šunimis.
8-12 sav. amžiaus šuniukas turėtų susipažinti su įvairiomis vietomis (kambariai, gatvė, automobilio salonas), garsais (buitiniai kaip dulkių siurblys ar skalbyklė, lauko kaip eismo triukšmas, traukinių garsai, griaustinis, galima naudoti specialius garso įrašus), paviršiais (plytelės, kilimai, žolė, smėlis). Visos naujos patirtys turi būti trumpalaikės ir malonios: pvz., pirmas apsilankymas gatvėje - trumpam, toliau nuo intensyvaus eismo, po to duodant skanėstą. Pirmas važiavimas automobiliu - labai trumpas ir iškart paskatinant. Kuo daugiau įvairių kontekstų šuniukas patirs iki 3 mėn., tuo universalesnis ir drąsesnis bus. Be to, socializacija apima ne tik socialinius objektus, bet ir bendrą pripratinimą prie bet kokių naujų stimulų (habituacija).
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: keistas šuns elgesys
Socializacijos periodas sutampa su laiku, kai šuniukas darosi pajėgus mokytis pagrindinių komandų ir taisyklių (nuo 7-8 sav., kai jau geba kelioms minutėms sutelkti dėmesį). Paprastos pamokos kaip vardo mokymas ar atėjimas pakvietus turėtų vykti žaismingai, be prievartos. Taip pat apie 8 sav. (kai šuniuko smegenys pradeda suprasti rutiną) svarbu formuoti įprotį tuštintis lauke.
Juvenilinis (Jaunystės) Etapas
Nuo 12 savaičių (3 mėn.) amžiaus šuniuko vystymasis pereina į juvenilinį (jaunystės) etapą, trunkantį iki lytinės brandos pradžios (maždaug 6 mėn., priklausomai nuo veislės). Šiame periode šuo jau nebe mažylis, bet dar ir ne lytiškai subrendęs. Šiuo metu jis sparčiai auga, intensyviai formuojasi jo raumenys, kaulai (todėl kokybiška mityba ypač svarbi). Sulaukus 3 - 4 mėn. pieninius dantis ima keisti nuolatiniai, tad šuniukas aktyviai kramto ir graužia įvairius daiktus. Tai normalu, bet šeimininkai turi nukreipti kramtymą į tinkamus objektus. Šunyčio smegenys toliau bręsta, tačiau mokymosi gebėjimai jau gerai išvystyti - 4-6 mėn.
Sulaukus 4-5 mėn. amžiaus galimas trumpas antrasis baimės periodas. Nors pirminė socializacijos fazė baigėsi, jauni šunys net iki 5-6 mėn. išlieka jautrūs blogoms patirtims. Trauminis įvykis šiame tarpsnyje gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Juveniliniame laikotarpyje šuniukai kartais pradeda bandyti ribas tiek su žmonėmis, tiek su kitais šunimis. 4-5 mėn. šunytis gali “nebegirdėti” anksčiau išmoktų komandų, tyčia sprukti kviečiamas - tarsi tikrintų, kas bus, jei neklausys. Taip pat gali skriausti silpnesnius šunis žaidimų metu.
Šiame etape šuo jau tvirtai prisirišęs prie savo šeimos (žmonių ar kitų gyvūnų, su kuriais gyvena). Tęsiasi intensyvi socialinė žaidimų fazė - dabar mėgsta grubesnius žaidimus, grumtynes, gaudynes. Šiame etape rekomenduojama lankyti bendrus dresūros užsiėmimus. 4-6 mėn. amžiaus šuniui galima lankyti jaunų šunų paklusnumo kursus. Šio amžiaus šuo jau gali lankytis šunų aikštelėse ar laisvai žaisti su kitais šunimis. Svarbu, kad neišsiugdytų agresijos ar baimės gentainių atžvilgiu. Reikia prižiūrėti, kad patirtys būtų geros - jeigu jauną šunį šiame etape stipriai nuskriaus ar sukandžios agresyvus vyresnysis, patyręs skriaudą gali pradėti bijoti kitų šunų.
Net ir nuo 3 mėn. šuo vis dar sutinka naujovių - pvz., pirma kelionė viešuoju transportu, pirmas vizitas kirpykloje, pirmos maudynės vonioje. Šeimininkai neturėtų galvoti, kad “jei iki 3 mėnesių nespėjom, jau vėlu” - geriau vėliau negu niekada. Jaunystės periodu tebetaikomi desensibilizacijos principai - pratinti pamažu, su paskatinimais kaip skanėstai, niekada į baimingą situaciją nestumti prievarta.
Paauglystės Etapas
Nuo 6 mėnesių amžiaus daugelis šunų pasiekia lytinį brendimą - prasideda paauglystės etapas, galintis tęstis iki 1,5-2 metų (ypač didelėms veislėms). 6-7 mėn. amžiaus patinai pradeda gaminti lytinius hormonus (dažnas šlapinantis ima kelti koją, žymėti teritoriją), o patelės pirma ruja pasireiškia vidutiniškai 8-12 mėn. amžiaus (mažoms veislėms anksčiau, didelėms vėliau). Tai tikroji paauglystė - šuo siekia didesnės nepriklausomybės, kartais ignoruoja anksčiau nustatytas taisykles, tarsi tikrina savo statusą. Šiuo metu socialinė branda dar ne visiškai pasiekta. Tik maždaug 2 metų amžiaus šunys “subręsta galvoje” - nusistovi jų charakteris, mažėja vaikiškas žaismingumas.
Paauglystėje šunys gali bandyti užginčyti šeimininko ar kitų šunų autoritetą. Dauguma šunų nuo 6-8 mėn. ar vėliau patiria trumpą jautrumo piką - staiga ima bijoti to, į ką anksčiau nekreipė dėmesio (pvz., naujas maišas kieme, nepažįstamas žmogus tamsoje). Tai siejama su hormonų pokyčiais. Šeimininkai turėtų žinoti, kad tai laikina ir svarbu šuns nebausti už baimes. Geriausia tokiu metu elgtis ramiai, rodyti pavyzdį, kad daiktas saugus, skatinti smalsumą. Taip pat vengti intensyvių stresų tuo metu (neplanuoti pvz.
Jei ankstesnė socializacija buvo nepakankama, šiame etape išryškėja problemos. Pvz., jei šuo iki 6 mėn. mažai matė kitus šunis, dabar jiems gali būti agresyvus. Visos spragos turi būti taisomos kantriai taikant elgesio modifikacijos principus, laipsniškumą, kontralyginimą (kad anksčiau nepažįstamas dirgiklis pradėtų asocijuotis su teigiamu). Paaugliams ir suaugusiems šunims būtina toliau palaikyti reguliarius kontaktus, vedžioti juos tarp žmonių, duoti pažaisti su kitais šunimis, supažindinti su naujais objektais.
Baimės Etapai
Baimės etapai yra evoliuciškai susiformavęs prisitaikymo mechanizmas, padedantis jauniems gyvūnams išmokti saugotis pavojų. Jie leidžia smegenims sustiprinti atsargumą nepažįstamiems dirgikliams, o per socialinį mokymąsi - nustatyti, kas saugu, o kas pavojinga. Paprastai skiriami du etapai - 8-11 sav. ir 6 - 14 mėn.
Pirmasis baimės laikotarpis (8 - 11 sav.) sutampa su pirmu socializacijos periodu, kai šuniukai dar tik pradeda pažinti pasaulį. Baimės reakcijos tampa ryškesnės, šuniukas gali bijoti dalykų, kurie anksčiau atrodė įdomūs. To priežastys yra neurologinis vystymasis ir sensomotorinė integracija (gaunama daug informacijos ir trūksta gebėjimų ją apdoroti). Tai laikotarpis, kai neigiamos patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį.
Antrasis baimės laikotarpis (nuo 6 - 8 mėnesių). Didesnėms veislėms šis laikotarpis gali pasireikšti vėliau (nuo 9 - 14 mėn.) negu mažesnėms (net nuo 5 - 7 mėn.). Tai vienas svarbiausių ir sudėtingiausių šuns vystymosi etapų. Amygdala (migdolinis kūnas), pagrindinis baimės apdorojimo centras, šiame etape tampa itin aktyvi - net neutralūs dirgikliai gali sukelti baimės reakcijas, įgyjančias didesnę reikšmę ir galinčias įsirašyti į ilgalaikę atmintį.
Socializacijos Testai
Prieš keletą metų pasikeitė pirminė Lietuvos kinologų draugijos (LKD) organizuoto vilniečių šunų socializacijos testo paskirtis (buvo aktualus savininkams, norėjusiems vedžioti savo augintinius be antsnukių), dabar tokius testus savanorystės principu rengia privačios dresūros mokyklos. Kiekviena mokykla pasirenka savo šunų socializacijos metodiką, tačiau rengiami testai galioja tik jį rengiančios mokyklos ribose. Tad jokios teisinės galios neturi - visi draudimai, esantys mieste, galioja ir testus išlaikiusiems šunims.
LKD atstovė Aurelija Staskevičienė teigia, kad draugija ir toliau sudaro galimybes pageidaujantiems su savo augintiniais laikyti šiuos testus. Jos nuomone, socializacija būtina visiems šunims. „Kalbėdami apie šunis, turėtume vartoti dvi sąvokas: socialus ir socializuotas. Ir tai nėra tas pats. Socialus labiau reiškia įgimtas šuns savybes, natūralų norą bendrauti su žmogumi, mėgavimąsi žmonių draugija. O socializacija - įgyta šuns savybė, gyvūno pratinimas prie įvairiausių dirgiklių, mokymas sugyventi, tinkamai elgtis su kitais gyvūnais bei žmonėmis esant pačioms įvairiausioms aplinkybėms“, - teigia A. Staskevičienė. Šuniuko socializacija prasideda nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų ir pirmiausia už ją atsako kalytė - šuniuko mama bei šuniuko veisėjai, o vėliau - naujieji šuns šeimininkai.
tags: #suns #socializacijos #testas