Kai liūdesys, apatiškumas, nuovargis ar beviltiškumo jausmas užsitęsia, gyvenimas gali atrodyti lyg per miglą. Gali būti sunku keltis, dirbti, rūpintis savimi ar artimaisiais. Nuolatinis jaudulys, įkyrūs blogiausio scenarijaus vaizdiniai, įtampa kūne ar staigūs panikos epizodai labai vargina. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos požymius, galimus susitikimus ir būdus, kaip sau padėti.
Kas yra Depresija?
Depresija yra liga, priklausanti nuotaikos sutrikimų grupei. Tai ne tik prasta nuotaika ar laikinas nuovargis. Depresijai būdingi simptomai - liūdna nuotaika, sumažėjusi energija, aktyvumas. Sergantys depresija žmonės gali jausti mažesnį pasitenkinimą, jiems sunkiau susikaupti, nuolatos kamuoja nuovargis. Kai nustojate mėgautis veikla, kuri anksčiau jus džiugino, kai jaučiatės išsekę, nors ir gerai išsimiegojote, arba kai jūsų mintys kupinos baimės ar kaltės jausmo - tai simptomai, kad kažkas negerai. Kartais depresija gali pasireikšti miego sutrikimais, apetito arba svorio pokyčiais.
Jei bloga nuotaika nepagerėja dvi savaites, galime pradėti manyti, kad ji gali peraugti į lengvą depresiją.
Depresijos Tipai ir Atsiradimo Priežastys
Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastį paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Šio tipo depresija paprastai gydoma antidepresantais.
Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos. Artimojo mirtis, skyrybos, liga, darbo netekimas ar kiti svarbūs pokyčiai sukrečia ir dažnai išmuša iš vėžių. Tačiau depresijos eiga paprastai būna panaši, nepriklausomai nuo to, kaip liga atsirado.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Depresiją taip pat galima skirstyti į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Negydomos depresijos atveju paciento būklė blogėja, o depresinės būsenos stiprėja. Tokių būklių pasekmė gali būti visiškas nesirūpinimas savimi ir artimaisiais arba gyvenime nebelieka džiaugsmo.
Kai kurie žmonės patiria simptomus, bet jaučia vidinę stigmą, vengia įsisąmoninti, kad reikia pagalbos.
Depresijos Simptomai
Dažniausi depresijos simptomai yra prasta nuotaika, nuovargis ir prarastas susidomėjimas tuo, kas anksčiau patiko. Depresija sergantiems žmonėms taip pat dažnai pasireiškia miego sutrikimai, svorio ir apetito pokyčiai, mintys, vedančios į savęs kaltinimą ir neviltį. Depresinės būsenos paprastai intensyviausios būna ryte.
Pirmieji depresijos požymiai neretai būna šie:
- Liūdesio, tuštumos arba beviltiškumo jausmas.
- Pykčio protrūkiai, dirglumas arba nusivylimas net dėl mažų dalykų.
- Susidomėjimo arba malonumo praradimas daugumoje arba visuose įprastuose užsiėmimuose.
- Miego sutrikimai, įskaitant nemigą arba pernelyg didelį miegą.
- Nuovargis ir energijos trūkumas, todėl net mažos užduotys reikalauja papildomų pastangų.
- Nerimas, jaudulys arba neramumas.
- Lėtas mąstymas, kalbėjimas arba kūno judesiai.
- Bevertiškumo arba kaltės jausmas, užstrigus praeities nesėkmėse arba savigailoje.
- Sunkumas mąstant, susikaupiant, priimant sprendimus ir prisimenant dalykus.
- Nepaaiškinami fizinius negalavimus, tokius kaip nugaros skausmai ar galvos skausmai.
Fiziniai Depresijos Požymiai
Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
- Skausmas ir raumenų įtampa
- Virškinimo sutrikimai
- Svorio pokyčiai
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija
- Kvėpavimo sunkumai ir dusulys
Socialiniai Depresijos Požymiai
Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.
- Sumažėjęs socialinis įsitraukimas
- Pomėgių ir interesų ignoravimas
- Sunkumai santykiuose
- Pokyčiai elgesyje
- Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas
- Emocijų reguliavimo sunkumai
Kas Gali Paskatinti Depresijos Atsiradimą?
Depresijos atsiradimą gali paskatinti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius ir biologinius. Tyrimai rodo, kad depresija gali būti paveldima, todėl žmonės, kurių šeimoje buvo sergančių depresija, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Be to, biologiniai pokyčiai smegenyse, tokie kaip neurotransmiterių (serotonino, dopamino) disbalansas, gali sutrikdyti nuotaiką ir elgesį.
Vaikystės traumos taip pat gali turėti ilgalaikį poveikį ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Fiziniai, emociniai ar seksualiniai smurtai, tėvų praradimas, atsiskyrimas ar kitos traumuojančios patirtys gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir padidinti depresijos riziką suaugus.
Kaip Sužinoti, ar Sergu Depresija?
Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.
Susitikimai su Savimi ir Kitais: Savipagalbos Būdai
Svarbu suprasti, kad depresijos įveikimui gali prireikti įvairių dalykų: artimųjų ar net bendruomenės dalyvavimo, rūpesčio ir paramos, medikamentų, psichologo ar psichoterapeuto konsultacijų, bet taip pat itin svarbus ir paties žmogaus aktyvus dalyvavimas pagalbos sau procese.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Savipagalbos Programos
Yra įvairių savipagalbos programų, skirtų žmonėms, patiriantiems depresijos simptomus. Panašių savipagalbos programų, skirtų žmonėms, patiriantiems depresijos simptomus, lietuvių kalba nėra daug. Gyvendami Lietuvoje ir jau kurį laiką dirbdami su žmonėmis, patiriančiais depresijos požymius, pastebime didžiulį informacijos poreikį.
Programa BE DEPRESIJOS yra orientuota į veiksmus, tikslinga ir keičianti. Dalyviai neretai pastebi, kad jaustis ne vienam, kuris susiduria su sunkumais, yra labai svarbi patirtis.
Savipagalbos gidas BE DEPRESIJOS - ne tik informacija, bet ir patirtis. Ji orientuota į tikslą, o kelionėje esate ne vienas. Turite pakeleivių, einančių savo būdu ir tempu ta pačia kryptimi.
Programa padeda vietoje reaktyvumo ir pasyvumo rinktis aktyvumą, jausti, kad nuotaika nėra vien tai, kas mane ištinka.
Rekomenduojama programai skirti apie 3-4 val. per savaitę. Daugelis programos dalyvių renkasi sau svarbiausias dalis, kurias gali tuo metu išbandyti, o tas, kurios netelpa į gyvenimą, atideda ateičiai. Tiek maži žingsneliai, tiek didesnis tempas yra vertingi. Visi esame skirtingose gyvenimo situacijose, skirtingos būsenos, tad ir tempas, kuriuo galime tuo metu judėti, bus skirtingas. Tad drąsiai galėsite pritaikyti savo gyvenime tai, kas Jums tuo metu bus aktualiausia.
Negalima nei vienam žmogui asmeniškai garantuoti jokių rezultatų. Visgi šios programos tikslas nėra vien tik informacija. Informacijos apstu Google jūroje jau dabar.
Psichologo Konsultacijos
Pasikartojantys konfliktai, nesusikalbėjimas, pavydas, sunkumas pasakyti „ne“ ar sunkumas leisti sau būti artimam ryšyje su kitu - visa tai veikia mūsų savijautą. Kai vis atrodo, kad kiti geresni, o su savimi įpratote kalbėtis kritikuodami ar žemindami, natūraliai krenta nuotaika ir noras, kuo nors užsiimti. Kartais sunku tiksliai įvardyti problemą: nuotaika šokinėja, sunku susikaupti, greitai užverdate, atsiranda keisti kūno pojūčiai ar tiesiog jausmas „esu ne savo vėžėse“.
Psichologo kabinete ieškome iš kur kyla nerimas, siekiame aiškiau ir giliau suprasti su kokiu gyvenimo kontekstu Jūsų nerimas susijęs. Kartu mokomės jį pastebėti anksčiau, atpažinti nerimo siunčiamus ženklus. Kartu ieškome Jums veikiančių būdų nurimti - tiek mintimis, tiek per kūną ir kasdienius įpročius.
Psichologo kabinete yra vietos visiems jausmams - liūdesiui, pykčiui, kaltės ar sumišimo jausmui.
Konfidencialumo užtikrinimas yra vienas pamatinių psichologo profesinės etikos principų. Visa, kas kalbama psichologo kabinete (taip pat ir nuotolinėse konsultacijose), jame ir lieka. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai atsiranda akivaizdus pavojus paties asmens, jo aplinkos žmonių ar visuomenės sveikatai ar gyvybei ir be konfidencialumo pažeidimo neįmanoma išvengti žalos.
Dažnam žmogui kyla klausimas:„Ar privalau pasakoti viską? Psichologo konsultacija nėra išpažintis. Jūs neprivalote „atsiduoti iki paskutinės detalės“ pirmo susitikimo metu. Tuo pačiu, atvirumas padidina pagalbos veiksmingumą. Kad psichologas galėtų jums padėti, jam reikia suprasti esminius jūsų sunkumų aspektus. Kartais saugumo jausmą užtrunka sukurti. Ypatingai, jei gyvenime dažnai patyrėte atstūmimą, kritiką, smurtą ar emocinį apleistumą. Jei nemalonūs jausmai kartojasi ir atrodo nepakeliami, apie tai labai vertinga kalbėti su psichologu. Jeigu nuspręstumėte konsultacijas baigti staigiau, labai naudinga skirti bent vieną ar kelis susitikimus užbaigimui.
Pagalba sau ir psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos yra skirtingos sritys. Šioje programoje tikrai negausite viso to, ką gali duoti asmeninė ar grupinė terapija. Tačiau terapijos metu Jūsų psichologas ar psichoterapeutas taip pat neturės galimybės (laiko, o kartais ir specifinių žinių) Jums skaityti paskaitų apie gyvenimo būdą, tinkamą sergant depresija.
Dienos Stacionaras
Į Vilniaus „Asmens sveikatos klinikoje“, Žalgirio g. 90, veikiantį Suaugusiųjų psichoterapijos dienos stacionarą. Šio dienos stacionaro vadovas gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Edgaras Čiūras primena, kad depresijai būdingi simptomai - liūdna nuotaika, sumažėjusi energija, aktyvumas.
Suaugusiųjų dienos stacionare yra taikomas kompleksinis psichikos ligų gydymas, didelis dėmesys skiriamas psichoterapinei pagalbai: „Gydymo metu žmonės lanko grupinę ir individualią terapiją. Taip pat vyksta ir kiti užsiėmimai: šokio judesio terapija, meno terapija, relaksacijos, meditacijos, tamsiuoju metų laiku naudojame ir šviesos terapijos lempą. Esant poreikiui skiriamas ar koreguojamas ir medikamentinis gydymas.“ Užsiėmimai vyksta darbo dienomis nuo 8 val. iki 14 val.
„Savęs pažinimo centras“ - psichiatrijos dienos stacionaras, kuriame pacientai gali pažinti ir ugdyti asmenybę, spręsti emocinių ar santykių sunkumus, mokytis naujų elgesio modelių ir pagerinti gyvenimo kokybę. Čia teikiamos nemokamos (TLK finansuojamos) grupinės gydymo programos - dienos stacionaras ir psichosocialinė reabilitacija. Taip pat teikiamos individualios mokamos gydytojo psichiatro, medicinos psichologo ar psichoterapeuto paslaugos, kurioms nereikalingas gydytojo siuntimo.
Dienos stacionaro gydymo programos trukmė - 30 d. Psichosocialinės reabilitacijos trukmė - iki 40 k. d. (12 apsilankymų).
Psichiatrijos dienos stacionare pacientams suteikiama kompleksinė psichiatrinė, psichologinė, psichoterapinė ir psichosocialinė pagalba visais psichikos sveikatos sutrikimų atvejais, kai ambulatorinės paslaugos nepakankamai efektyvios arba kai stacionarinį gydymą palaipsniui reikia pakeisti į ambulatorinį.
Gydymo Metodai Dienos Stacionare
- Gydytojų vizitacija
- Grupinė konsultacija
- Psichoedukacija
- Biblioterapija
- Filmų terapija
- Dailės terapija
- Muzikos terapija
- Relaksacija
- Sveika gyvensena
- Mankšta
- Bendruomenės kūrimas
- Kaniterapija
- Savęs pažinimo grupė
- Socialinių įgūdžių grupė
- Vykdomųjų įgūdžių grupė
- Žaidimų terapija
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Be profesionalios pagalbos, svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą. Kurie Jūsų paties kasdieniai pasirinkimai Jums padeda gyventi be depresijos?
Dienos Režimas ir Miego Grafikas
Sureguliuokite savo dienos režimą ir miego grafiką. Susikurkite reguliarią dienotvarkę, prie kurios gali prireikti priprasti, bet kuri galiausiai turės teigiamą poveikį hormonų lygiui, kuris yra atsakingas už depresines būsenas. Pradėkite sveiką gyvenimo būdą, jei įmanoma, venkite alkoholio ir kofeino.
Su miego sunkumais susiduria apie 80% depresiją patiriančių žmonių. Sunkumai gali būti įvairūs - žmogus prabunda ryte ir nebegali užmigti; miega daugybę valandų ir nesijaučia pailsėjęs; negali užmigti vakare ar prabunda daug kartų per naktį. Laimei, yra ne vienas būdas miego trukmei ir kokybei pagerinti.
Kokie svarbiausi Jūsų dienos elementai? Nuolat lekiate ir bandote viską spėti? O tada vieną dieną nebepakylate iš lovos? O gal atvirkščiai - vis vengiate ir atidedate viską, kas sunku ir kelia įtampą. O tuomet patiriate milžinišką nerimą, kad nespėsite? Nuolat aptinku, kad depresijos požymius patiriantys žmonės patiria ir daug chaoso, susijusio su dienos planavimu ir ilgalaikių tikslų siekimu. Kalbėsime apie tuos svarbiausius elementus, kurie būtinai turi patekti į Jūsų dieną, jei norite jaustis stabiliau. Na, pavyzdžiui, malonumai ;).
Mityba
Mūsų žarnynas - vienas iš karališkų tiltų į mūsų kasdienę savijautą. Vienos naujausių depresijos kilmės teorijų kalba apie lėtinį uždegiminį procesą kūne. Nekalbėsime apie visus įmanomus sveikos mitybos principus.
Pakoreagavus gyvenimo būdą, ir gražinus svarbias maistines medžiagas, stipriai sumažiname rizikas susirgti depresija.
Judėjimas
Judėti ar sėdėti? Reguliarus aktyvus judėjimas keičia smegenis: jis padidina serotonino ir dopamino aktyvumo lygį, kas ypatingai svarbu įveikiant depresiją. Kai kurie tyrimai rodo, kad aktyvaus judėjimo efektyvumas prilygsta antidepresantų poveikiui, tačiau išlieka ilgiau. Kaip ir kiek geriausia judėti, kai patiriate depresijos požymius?
Šviesa
Ar Jūs jautrus šviesos trūkumui arba jos pertekliui? Vien dėl to, kad tamsu, mūsų nuotaika gali subjurti, miegas sutrikti, o apetitas padidėti. Saulės šviesa - vienas iš svarbių elementų, reguliuojančių mūsų organizmo kasdienius ritmus (alkio, energijos, miego ir kt.). Tad kaip gyventi, kai nuo rudens iki pavasario apsiniaukę? Ar įmanoma apšviesti savo nuotaiką (tiesiogine ir perkeltine prasme)?
Santykiai
Žmogus, patiriantis depresiją, neretai jaučiasi prislėgtas, apatiškas, abejingas. Jo / jos gebėjimas patirti malonumą labai susiaurėja. Santykiai - vienas iš mums įprastų gyvenimo malonumų. Tačiau, išgyvenant depresijos būsenas, bendrauti gali būti sunku ir nesinorėti. Antra vertus, kai su niekuo nebendrauji - tampa itin vieniša. O ir su savimi pačiu / pačia išbūti dažnai nelengva. Tad ką rinktis?
Konfidencialus pokalbis gali išvaduoti nuo slegiančio vienatvės jausmo. Be palaikymo kitas žmogus taip pat tikrai suteiks jums erdvės išreikšti savo mintis, kurios gali atrodyti nepakeliamos jūsų proto tyloje.
Ankstyvos Vaikystės Traumos
Vaikystėje patirtos traumos (fizinis, seksualinis smurtas, o labiausiai - emocinis) yra glaudžiai siejami su depresija vėliau gyvenime. Trauma - paprastai ne vienkartinis įvykis, o patirčių visuma, kuri tam tikru būdu nuspalvina mano pasaulėžiūrą, būdą būti su savimi ir kurti santykius su kitais. Tai patirtys, kurias mena mūsų kūnas. Kalbėsime apie būdus nusiųsti kūnui saugumo žinutes.
Kūno pažinimas
Kviečiu tęsti kūno sistemų tyrinėjimą, taip pat kviečiu prisijungti naujai, turime keletą laisvų vietų. Šį kartą leisimės į virškinimo, nervų, odos sistemos paslaptis, aiškinsimės kaip mūsų gyvenimus įtakoja emocijos, kaip lavinti pojūčius.
Atrodytų, kad visos daugelio žmonių bėdos susijusios su nervų sistema, tiksliau sakant, su centrinės nervų sistemos perkrovomis. Gyvename tik „galvoje”, dirbame pagrinde „galva”, visa kita, net seksualius santykius, irgi mėginame atlikti pasitelkę naująją smegenų žievę. Tačiau man atrodo, kad problemos prasideda nuo informacijos virškinimo. Ta informacija yra įvairiausio pavidalo - ne tik maistas, bet ir tekstai, kontekstai, įvykiai, situacijos.
Kodėl verta prisijungti prie grupės?
- Praktiškai patirsite, kas vyksta jūsų viduje, ir kaip veikia skirtingos jūsų kūno sistemos.
- Geriau suvoksite fizinių pojūčių ir psichinės savijautos ryšius.
- Geriau pažinę savo kūną, galėsite labiau juo pasitikėti įvairiose kasdienėse situacijose.
- Galėsite lanksčiau prisitaikyti prie įvairių aplinkybių bei sklandžiau judėti.
- Atrasite naujų fizinių resursų: išmoksite leisti pailsėti chroniškai persidirbančioms kūno sistemoms ir tikslingai pasitelkti tas, kuriomis įprastai naudojatės rečiau.
- Yra tikimybė, kad sumažės vidinis nerimas, jausitės labiau įsižeminę.
- Atrasite naujų įžvalgų, ir jas jums pakuždės jūsų pačių kūnas.
- Užsiėmimų patirtis susieję su teorinėmis anatomijos žiniomis, galėsite ir, ko gero, norėsite, prisiimti daugiau asmeninės atsakomybės už savo fizinę ir psichinę sveikatą.
Pagalba Artimiesiems
Kai kurie depresija sergantys žmonės gali nesuvokti, kad serga depresija - jie tai gali vadinti bloga nuotaika ir laukti, kol ji praeis. Arba jie nenori pripažinti savo problemų arba bijo prašyti pagalbos. Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga. Taip pat pravartu atsižvelgti į tai, kad depresija sergančio artimo žmogaus elgesys gali būti kitoks, nei esate įpratę. Nesijaudinkite, kad iš visų jėgų stengiatės padėti savo artimajam, o jis, atrodo, to neįvertina. Gali būti, kad jis ar ji yra tokios depresijos stadijos, kai tiesiog negali to įvertinti, ir tam prireiks laiko. Tačiau tikėkite, kad galite palengvinti jo kelionę iš depresijos.
Depresija Lyderystės Kontekste
Depresijos simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau lyderystės kontekste simptomai dažnai pasireiškia specifinėmis formomis, kurios gali būti klaidingai suprantamos kaip įprasta reakcija į darbo stresą ar vadovavimo iššūkius. Svarbu atpažinti šiuos požymius, nes ankstyva intervencija gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių tiek asmens sveikatai, tiek organizacijos gerovei.
Emociniai Simptomai
Emociniai simptomai dažnai būna labiausiai maskuojami, nes lyderiai stengiasi išlaikyti “stipraus vadovo” įvaizdį. Tačiau net po šia kauke, depresija pasireiškia kaip:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
- Sumažėjęs pasitenkinimas darbu ir pasiekimais.
- Padidėjęs dirglumas ir jautrumas kritiką.
- Sunku priimti sprendimus ir jausti pasitikėjimą savimi.
Elgesio Pokyčiai
Depresija keičia vadovo elgesį darbe ir gali mažinti efektyvumą įvairiais būdais:
- Atsitraukimas nuo komandos ir socialinių veiklų.
- Sumažėjęs produktyvumas ir motyvacija.
- Padidėjęs klaidų skaičius ir sunkumai organizuojant darbus.
- Nerūpestingumas komandos narių gerove ir poreikiais.
Fiziologinės Pasekmės
Depresija turi ir fiziologinių pasekmių, kurios yra dažnai klaidingai tapatinamos su įprastu vadovaujančių pareigų stresu:
tags: #depresijos #zmoniu #susitikimai