Didelis Visuomenės Stresas: Priežastys, Pasekmės ir Valdymo Būdai

Įvadas

Stresas - tai natūrali žmogaus reakcija į potencialiai pavojingas situacijas, veikianti kaip apsauginis mechanizmas. Nors dažnai stresą suvokiame kaip neigiamą dalyką, iš tiesų, pagrindinė jo funkcija yra mus apsaugoti. Tačiau, kai stresas tampa nuolatiniu palydovu, jis gali pradėti daryti daugiau žalos nei naudos mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime streso sampratą, jo priežastis ir pasekmes, taip pat pateiksime įvairių streso įvertinimo skalių ir valdymo būdų, ypač atkreipiant dėmesį į vaikus auginančias šeimas.

Kas Yra Stresas?

Stresas - tai normali žmogaus organizmo reakcija į įvairius išorinius ir vidinius dirgiklius, vadinamus stresoriais. Stresoriai gali būti įvairūs: fiziniai (pvz., liga, trauma), psichologiniai (pvz., darbo krūvis, santykių problemos) ar socialiniai (pvz., finansiniai sunkumai, socialinė izoliacija). Reakcija į stresą yra individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant asmenybės tipą, patirtį, socialinę paramą ir kt.

Alain Golay teigia, kad nors stresas gali būti girdėta tema, tačiau mes vis dar nepakankamai įvertiname jo poveikį mūsų gyvenimui, sveikatai ir gebėjimui normaliai funkcionuoti. Mes suprantame, kad jis egzistuoja, netgi jaučiame jo poveikį, tačiau tyrimai rodo, kad, nepaisant didėjančio supratimo, mes vis dažniau patiriame stresą, ir esame išsekę nuo savo emocijų.

Distresas ir Eustresas

Nepageidaujamas mažo intensyvumo stresas, distresas, gali sukelti nemažai problemų organizmui. Laikui bėgant jis kaupiasi ir gali peraugti į lėtinį stresą, sukeliantį nemalonius psichinius ar fizinius simptomus. Jį gali sukelti visuomenės spaudimas dėl asmens veiklos rezultatų, stresas mokykloje ar darbe, darbų atlikimas paskutinę minutę, nesaugumas santykiuose arba baimė dėl artimųjų.

Padedantis stresas vadinamas eustresu. Eustresas nekenkia, priešingai - optimalus streso lygis veikia kaip kūrybinė ir motyvacinė jėga. Kai į stresorius žiūrima kaip į galimybę ar iššūkį, kurį galima sėkmingai įveikti, jie sukelia malonius jausmus.

Taip pat skaitykite: Oksidacinio streso priežastys

Gali atrodyti, kad sunku atpažinti ribą tarp teigiamo ir neigiamo streso, tačiau tiesiog stebėkite savo kūną. Jei pastebite ant savęs streso požymių, pavyzdžiui, prastą miegą ar virškinimo sutrikimus, tai yra nesveikas stresas.

Streso Tipai: Ūminis ir Lėtinis

Yra du pagrindiniai streso tipai - ūminis ir lėtinis. Ūminis stresas yra trumpalaikis ir dažnai atsiranda dėl konkrečios situacijos, tuo tarpu lėtinis stresas yra ilgalaikis ir susijęs su nuolatine įtampa bei nerimu. Abiejų tipų stresas gali turėti reikšmingą įtaką mūsų emocinei ir fizinei gerovei, tačiau jie reikalauja skirtingo požiūrio ir valdymo metodų.

Ūminis Stresas

Ūminis stresas yra trumpalaikis streso tipas, kuris atsiranda dėl tam tikros situacijos ar įvykio. Jis pasireiškia staigiu kūno reakcijų, tokių kaip greitas širdies ritmas, padidėjęs kraujospūdis ir adrenalino išsiskyrimas. Šis stresas dažniausiai pasireiškia susidūrus su iššūkiu ar grėsme, pavyzdžiui, prieš svarbų egzaminą, susirūpinus dėl darbo pristatymo ar kalbant prieš didelę auditoriją. Ūminis stresas dažnai yra natūrali organizmo reakcija į išorinius dirgiklius, ir, kai situacija baigiasi, šie simptomai paprastai išnyksta, o žmogus grįžta į įprastą būseną.

Lėtinis Stresas

Lėtinis stresas yra ilgalaikis ir nuolatinis stresas, kuris atsiranda, kai žmogus nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis, tačiau nesugeba jų tinkamai suvaldyti. Tai gali būti susiję su nuolatiniais darbo krūviais, santykių problemomis, finansiniais rūpesčiais ar nuolatiniu nerimu dėl sveikatos. Lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant silpnėjančią imuninę sistemą, miego sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir net depresiją. Tai yra daug pavojingesnė būklė nei ūminis stresas, nes ilgesnis streso poveikis gali nuolat apkrauti organizmą ir trukdyti normaliai funkcionuoti.

Įprastas kasdienis stresas turėtų natūraliai atslūgti, kai stresinė situacija praeina. Tačiau lėtinis stresas yra toks, kuris tęsiasi ilgą laiką ir gali sukelti sveikatos komplikacijų.

Taip pat skaitykite: Mažas vitamino D kiekis ir elgesys

Reakcijos į Stresą Supratimas

Kai susiduriame su grėsme, pavyzdžiui, dideliu lojančiu šunimi, mūsų pagumburis - nedidelė, bet svarbi smegenų sritis - įjungia organizmo pavojaus sistemą. Ši sistema paskatina antinksčius išskirti hormonus, įskaitant adrenaliną ir kortizolį.

Adrenalinas didina širdies ritmą, kraujospūdį, taip pat didina energijos atsargas. Kortizolis, pagrindinis streso hormonas, didina cukraus kiekį kraujyje, taip užtikrindamas medžiagų išskyrimą, kurios atkuria audinius.

Praėjus jaučiamai grėsmei, hormonų lygis vėl tampa normalus. Adrenalino ir kortizolio kiekis sumažėja, širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta į ramybės būseną, o kitų sistemų veikla vėl tampa įprasta.

Tačiau jei stresoriai nuolat veikia ir jaučiate nuolatinę grėsmę, „kovos arba bėgimo“ reakcija išlieka įjungta.

Ilgalaikis reakcijos į stresą sistemos suaktyvėjimas ir vėliau pernelyg didelis kortizolio ir kitų streso hormonų poveikis gali sutrikdyti daugelį mūsų organizmo procesų. Dėl to mums kyla didesnė sveikatos komplikacijų rizika.

Taip pat skaitykite: Socializacijos svarba

Štai kodėl taip svarbu išmokti sveikų būdų, kaip susidoroti su gyvenimo stresoriais.

Streso Fazės

Stresas nėra vienalytė būsena. Jis gali būti skirstomas į kelias fazes, priklausomai nuo trukmės ir organizmo reakcijos į stresorius. Alain Golay išskiria tris streso fazes:

1. Aliarmo fazė: Tai pirminė organizmo reakcija į stresą. Patiriamas šokas, budrumas padidėja. Streso hormonai (adrenalinas, katecholaminai) suaktyvina visą organizmą, parengia jus instinktyviai išlikti.
2. Priešinimosi fazė: Atėjus šiai fazei prisitaikymas užtrunka ilgiau, jūsų kūnas įsitempęs, kad pajėgtų atlaikyti patiriamą šoką. Be adrenalino, jūsų kūnas dar išskiria ir kitų streso hormonų - kortikosteroidų ir kortizono. Kortikosteroidai veikia kaip stiprus priešuždegiminis vaistas, apsaugantis jus nuo skausmo ir daugybės ligų. Esant priešinimosi fazei nemažai žmonių daug valgo, kad atlaikytų stresą. Jis trukdo jums miegoti, todėl nuovargį kompensuojate maistu.
3. Išsekimo fazė: Kad ir kokį stiprų stresą patyrėte, išsekimą pajusite tik po kelių savaičių, o gal net po ne vieno mėnesio. Šioje fazėje organizmas nebepagamina pakankamai kortikosteroidų, dėl to pajuntate skausmą. Dažniausiai pradeda skaudėti galvą, atsiranda migrena. Sudirgęs žarnynas sukelia storosios žarnos spazmus (dirgliosios žarnos sindromas), skrandžio susitraukimus.

Streso Priežastys

Streso priežastys gali būti labai įvairios ir priklauso nuo individualių aplinkybių. Holmes’o streso skalė apibrėžia streso šaltinį. Streso lygis priklauso nuo kultūros ir asmeninės vertybių skalės. Artimo žmogaus netekimas neabejotinai bus pačiame sąrašo viršuje. Daugiausia streso sukelia gyvenimo sąlygų neužtikrintumas ir negalėjimas išspręsti kai kurių gyvenimiškų situacijų. Egzistuoja streso skalė, kurią sukūrė psichiatrų duetas - Tomas Holmesas ir Richardas Rahe. Kiekvienai iš šių situacijų buvo suteiktas skirtingas streso faktoriaus „svoris“ - kuo labiau stresiškas įvykis, tuo didesnis jo svoris. Tyrime dalyvavę žmonės turėjo nurodyti, kurie iš šių 43 įvykių įvyko jų gyvenime.

Remiantis mokslininkų tyrimais, su darbu susijęs stresas gali paveikti bet ką, nepaisant tautybės. 44% respondentų iš Prancūzijos teigė, kad kelionė į darbo vietą yra didžiausias kasdieninio streso šaltinis. Savo ruožtu kas dešimtas britas kenčia nuo lėtinio streso, susijusio su darbinėmis pareigomis. Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, širdies smūgiai tarp dirbančių žmonių dažniausiai būna pirmadieniais. Pavojus būti atleistam yra viena iš pagrindinių streso priežasčių ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje ar Suomijoje, kur nedarbas išlieka palyginti žemas.

Streso priežasčių gali būti daugybė, jos ne visada kyla iš neigiamų situacijų. Galų gale mes patiriame stresą, kai keliaujame į namus, aplikuodami paskolos, siųsdami vaiką į mokyklą ir net atostogaudami.

Stresas Šeimose, Auginančiose Raidos Sutrikimų Turinčius Vaikus

Pastaruoju metu daugėja šeimų, auginančių raidos sutrikimą turinčius vaikus. Bendras raidos sutrikimų lygis didėja dėl dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo, autizmo ir protinio atsilikimo sutrikimų augimo (Zablonsky ir kt., 2019). Tokiose šeimose stresas gali būti ypač didelis dėl papildomų iššūkių, susijusių su vaiko priežiūra, ugdymu ir socialine integracija.

Tyrime dalyvavo 43 poros tėvų (n=86), auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, ir 29 poros tėvų (n=58), auginančių protinį atsilikimą turinčius vaikus. Tyrimo instrumentas - klausimų elektroninė anketa - sudaryta naudojantis instrumentais: tėvystės streso skalė (angl. The Parental Stress Scale), socialinio palaikymo klausimynas (angl. The Medical Outcomes Study Social Support Survey), šeimos gyvenimo kokybės klausimynas (angl. The Family Quality of Life Scale), Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė - 7 ( angl. Generalised anxiety disorder - 7, santr. GAD-7), socialinio pageidaujamumo skalė (angl. Marlowe-Crown Social Desirability Scale - Short form, santr. CMSDS-short form).

Tyrimo rezultatai parodė, kad mamų, auginančių autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčius vaikus ir mamų, auginančių protinį atsilikimą (PA) turinčius vaikus, tėvystės stresas statistiškai reikšmingai nesiskiria, lyginant su tėčiais (p>0,05). Tačiau mamos, auginančios ASS turintį vaiką (Z=-5,39; p<0,001), ir mamos, auginančios PA turintį vaiką patiria aukštesnį nerimo lygį (Z=-4,23; p<0,001), lyginant su tėčiais.

Taip pat nustatyta, kad mamų, auginančių ASS turinčius vaikus (t=-4,47; p>0,001) ir mamų, auginančių PA turinčius vaikus (t=-2,37; p=0,025), bendras socialinis palaikymas aukštesnis, lyginant su tėčiais. Mamų, auginančių ASS turinčius vaikus ir mamų, auginančių PA turinčius vaikus, šeimos gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai nesiskiria, lyginant su tėčiais (p>0,05).

Tyrimas atskleidė, kad tiek mamų (r=-0,83; p<0,001), tiek tėčių (r=-0,78; p<0,001), auginančių ASS turinčius vaikus, šeimos gyvenimo kokybe susijusi stipriu neigiamu ryšiu su tėvystės stresu. Mamų (r=-0,71; p<0,001) ir tėčių (r=-0,73, p<0,001), auginančių PA turinčius vaikus, šeimos gyvenimo kokybė koreliuoja stipriu neigiamu ryšiu su tėvystės stresu.

Streso Poveikis

Per didelis stresas gali ilgam pakenkti jūsų sveikatai. Dėl streso maistas tampa paguoda. Kai kuriuos maistas ir alkoholis veikia kaip raminamieji! Kol neperprasite „streso ir maisto paguodos“ mechanizmo, svorio metimas bus laikinas ir tikrai turės grįžtamąjį pobūdį. Dauguma antsvorio kamuojamų žmonių yra itin jautrūs, jie sunkiai ištveria patiriamą stresą.

Nuolat patiriant stresą gali išsivystyti skrandžio opa, dvylikapirštės žarnos uždegimas, be to, gali atsirasti divertikulų, dėl kurių viduriai užkietėja arba žmogus pradeda viduriuoti. Visi šie skausmai yra pavojaus signalas, įspėjantis apie organizmo išsekimą.

Dėl streso atsiradęs išsekimas dažnai sukelia arterinę hipertenziją, širdies infarktą, kraujavimą į smegenis, paralyžių. Kai kurie, norėdami išlikti žvalūs ir kupini energijos, kavos geria keliskart per dieną. Kiti griebiasi net amfetamino, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie svaiginasi kokainu siekdami išlikti ypač darbingi ir veiklūs. Visos šios priemonės mažina stresą ir atitolina išsekimo fazę. Yra ir tokių, kurie tik alkoholiu sumažina stresą ir atsikrato nerimo. Bėda ta, kad nuolat vartojamas alkoholis sukelia depresiją, verčiančią įsipilti dar, ir taip be paliovos sukasi užburtas ratas.

Neturėtume nuvertinti tokių simptomų kaip nemiga, apetito stoka, alkio skausmai, nuolatinis dirglumas, letargija, kintančio karščio ir šalčio pojūtis, pablogėjusi nuotaika, nerimas ar panikos priepuoliai. Nelaukite, kol stresas iš tikrųjų sužalos jūsų kūną. Ne veltui specialistai mus nuolat perspėja, kad anksčiau ar vėliau mokėsime už ilgalaikį stresą. O poveikis gali pasirodyti ir po poros metų, tad jei nuolat susiduriate su stresu, nedelskite.

Streso lygį sunku įvertinti, nes jis gali būti užslėptas arba jo paprasčiausiai nepaisoma. Akivaizdu, žodis „stresas“ nuvalkiotas ir vartojamas reikia nereikia. Tačiau, mano nuomone, gyvenime patiriame daug streso dėl nuolat didėjančių visuomenės protinių, fizinių ir emocinių poreikių.

Galimos Fizinės Streso Pasekmės

Be psichinio nerimo, stresas labai dažnai pasireiškia psichosomatiškai, t. y. mūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sutrikimai. Taip pat dažnai pasitaiko odos ligų, seksualinių ir reprodukcinių problemų, nemiga ir plaukų slinkimas.

• Aknė, egzema, bėrimai ir kitos odos problemos
• Nerimas, depresija
• Cukrinis diabetas
• Širdies ligos, infarktas, aukštas kraujospūdis ir insultas
• Skydliaukės hiperfunkcija
• Dirgliosios žarnos sindromas
• Virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas, streso sukeltas viduriavimas
• Skrandžio opos
• Svorio pokyčiai
• Plaukų slinkimas dėl streso
• Sumažėjęs lytinis potraukis
• Galvos skausmai
• Raumenų įtampa ir skausmas
• Miego problemos
• Atminties ir koncentracijos problemos

Stresas ir Regėjimas

Mokslininkai išsiaiškino, kad chroniškai patiriamas stresas žmogaus organizmui gali sukelti nepataisomų padarinių - pradedant suprastėjusia rega, laikinai atsiradusiu aklumu ir baigiant daug sunkesniais, vėžiniais susirgimais.

Lėtinis stresas taip pat turi įtakos regėjimui. Vienas iš simptomų - pablogėjęs jo „aštrumas“. Neryškus regėjimas gali būti susijęs su daugeliu su stresu susijusių negalavimų.

Stresas taip pat gali sukelti sausų akių ligą. Kanados mokslininkų iš Vakarų universiteto atlikti tyrimai šios ligos atsiradimą susiejo su depresijos ir nerimo sutrikimais, kuriuos gali sukelti didelis patiriamo streso kiekis.

Marijos ligoninės Seule specialistai įrodė, kad depresija ir nerimas taip pat gali pagreitinti glaukomos - labai pavojingos akims ligos - vystymąsi.

Pasak mokslininkų, stresas taip pat gali sukelti centrinę serozinę chorioretinopatiją (CSR) - būklę, kai akies tinklainėje pradeda kauptis skystis ir dėl to regėjimas tampa miglotas ir iškreiptas.

Pasitaiko atvejų, kai žmogus dėl patiriamo streso net trumpam apanka.

Streso metu išsiskiriantys hormonai - kortizolis ir adrenalinas - gali kaipmat pakenkti akims. Dėl adrenalino išsiplečia akių vyzdžiai, kas ilgainiui nuvargina akis ir gali turėti įtakos regėjimo kokybei, o išsiskiriantis kortizolis gali susilpninti akies kraujagysles.

Stresas ir Pankreatitas

Moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika iš tiesų patvirtina šį ryšį. Skirtingai nei trumpalaikis stresas, kuris paprastai apsaugo kasą nuo uždegimo, ilgalaikis stresas kelia pavojų. Kasą persmelkia tankus nervų tinklas, jautrus hormonams, kuriuos organizmas gamina dėl streso. Galiausiai tai padidina uždegimo riziką.

Stresas Nėštumo Metu

Tyrimų duomenimis, didelis stresas nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos embriono vystymuisi ir sukelti priešlaikinį gimdymą. Todėl būsimoms mamoms labai svarbu žinoti, kaip valdyti stresą. Patartina nėštumo metu pakankamai atsipalaiduoti, o atsiradus bet kokiems nemaloniems psichikos sutrikimams kreiptis į specialistą.

Streso Įvertinimo Skalės

Norint įvertinti streso lygį, naudojamos įvairios streso skalės. Kai kurios iš jų yra skirtos bendram streso lygiui įvertinti, o kitos - konkrečioms streso sritims, tokioms kaip tėvystės stresas ar darbo stresas.

Subjektyviai Suvokto Streso Skalė (PSS)

Subjektyviai suvokto streso skalę (ang. Perceived Stress Scale (PSS) sukūrė ir paskelbė Sheldon Cohen 1983 metais. Ši skalė labiausiai naudojamas psichologinis instrumentas, matuojantis streso suvokimą. Skalė matuoja laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime patiriamą stresą.

Suvokiamo streso skalė (PSS-10) - tai savęs vertinimo klausimynas, kuriuo įvertinama, kiek netikėtas, nevaldomas ir sunkus yra jūsų gyvenimas. Paprasčiausiai atsakykite į dešimt klausimų, kad nustatytumėte streso lygį savo gyvenime.

Tėvystės Streso Skalė

Tėvystės streso skalė (angl. The Parental Stress Scale) yra naudojama įvertinti stresą, kurį patiria tėvai, auginantys vaikus. Ši skalė gali būti ypač naudinga šeimose, auginančiose raidos sutrikimų turinčius vaikus, nes padeda nustatyti, kokią paramą tėvai gauna ir kokie yra jų poreikiai.

Kitos Skalės

Be jau minėtų skalių, taip pat naudojamos:

• Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė - 7 (angl. Generalised anxiety disorder - 7, santr. GAD-7)
• Socialinio palaikymo klausimynas (angl. The Medical Outcomes Study Social Support Survey)
• Šeimos gyvenimo kokybės klausimynas (angl. The Family Quality of Life Scale)
• Socialinio pageidaujamumo skalė (angl. Marlowe-Crown Social Desirability Scale - Short form, santr. CMSDS-short form)

Streso Valdymo Būdai

Jei stipriai vargina stresas, galite susirgti. Ko gero, tikrai esate apie tai girdėję, matę tai nutinkant kitiems arba netgi yra tekę tai patirti savo kailiu. Po keleto dienų įtempto darbo dažnai pradeda skaudėti nugarą, galvą arba pajuntate tarsi gripo požymių. Reikalai dar labiau pablogėja, jei stresiniai periodai užsitęsia, sunkesnė liga gali sukelti net infarktą. Žinoma, pasitaiko, kad įtampai atslūgus iškart susergama. Patirdamas stresą organizmas gamina hormonų, kurie jį patį apsaugo ir mums suteikia daugiau jėgų. Tikriausiai esate iš tų, kurie juda į priekį tik spaudžiami kitų ir nesuserga tol, kol patiria stresą. Deja, stresas jūsų amžinai neapsaugos. Jo hormonų atsargos išseks, jūsų jėgos - taip pat. Posakis „ko per daug - to per daug“ ypač tinka stresui apibūdinti.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą, todėl ir streso valdymo būdai turėtų būti individualūs.

Stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis. Ir galbūt negalėsite pakeisti dabartinės situacijos. Tačiau galite imtis veiksmų, kad suvaldytumėte šių įvykių poveikį jums.

Jei tikrai norite būti nuoseklūs, optimalus sprendimas - kreiptis į profesionalą, psichoterapeutą ar psichologą.

Streso Valdymas ir Naudingos Strategijos

• Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas padeda sumažinti streso hormonų kiekį organizme ir pagerina nuotaiką.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba, vengiant perdirbtų produktų, cukraus ir kofeino, gali padėti stabilizuoti energijos lygį ir sumažinti nerimą.
• Miego režimas: Pakankamas miegas (7-8 valandos per parą) yra būtinas gerai savijautai ir streso valdymui.
• Atsipalaidavimo technikos: Praktikuokite meditaciją, gilų kvėpavimą, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas, kurios padeda nuraminti protą ir kūną.
• Socialinė parama: Bendraukite su artimaisiais, draugais ar dalyvaukite paramos grupėse.
• Sveika mityba, reguliari mankšta ir pakankamas miegas
• Ryte pajudėti (pvz., sąmoningai pastatyti automobilį keliomis gatvėmis toliau nuo darbo).
• Atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, joga, gilus kvėpavimas, masažas arba meditacija
• Dienoraščio vedimas, minčių ar dalykų, už kuriuos esame dėkingi gyvenime, užrašymas
• Laiko pomėgiams, sau pačiam
• Gilūs pokalbiai su artimaisiais ar draugais
• Ieškojimas būdų, kaip į savo gyvenimą įtraukti daugiau humoro ir juokos
• Savanoriška veikla
• Nustatyti prioritetus ir atsisakyti nebūtinų darbų
• Profesionalios konsultacijos, padedančios sukurti konkrečias streso įveikimo strategijas.
• Venkite nesveikų streso įveikimo būdų, tokių kaip persivalgymas, alkoholio, tabako ar kitų medžiagų vartojimas. Jei nerimaujate, kad stresinėse situacijose galite būti į tai linkęs, pasikonsultuokite su gydytoju.

Kaip Psichoterapija Gali Padėti Įveikti Stresą?

Terapija leidžia sulėtinti tempą ir sutelkti dėmesį į tikrąsias streso priežastis, kurios dažnai slypi kasdienių pareigų sūkuryje. Ji padeda jas įvardyti ir pakeisti kai kuriuos savo elgesio modelius, kad galėtume išlikti ramūs.

Terapijos internetu privalumas - greitas prieinamumas sudėtingose situacijose, kai terapeutas gali būti reikalingas pagalbininkas.

tags: #didelis #visuomenes #stresas