Įvadas
Didžioji depresija, prasidėjusi 1929 m., buvo didžiausias pasaulinės ekonomikos nuosmukis XX amžiuje. Jos pradžia siejama su JAV akcijų rinkos krachu, tačiau priežasčių kompleksas buvo daug platesnis ir gilesnis. Šis laikotarpis paliko gilų pėdsaką pasaulio istorijoje, paveikdamas ekonomiką, politiką ir visuomenę. Šiame straipsnyje išnagrinėsime Didžiosios depresijos pradžios datas, priežastis, pasekmes ir pamokas, kurios išlieka aktualios ir šiandien.
Ekonominė Situacija Prieš Depresiją
Pokario suirutė ir augimas
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, pasaulis patyrė ekonominių pokyčių laikotarpį. Karinių užsakymų sumažėjimas ir užsienio prekybos apimčių kritimas lėmė pramonės gamybos nuosmukį 1920-1921 m., o nedarbas smarkiai išaugo. Tik 1923 m. Europoje stabilizavosi pokario situacija. Vokietijos ir Prancūzijos gamyba sparčiai augo, ypač lengvoji pramonė. Trečiajame XX a. dešimtmetyje didėjo plieno, elektros energijos, aliuminio, automobilių ir lėktuvų gamyba. Italijoje plėtojosi sunkioji, chemijos ir karo pramonė. Tuo tarpu Didžioji Britanija patyrė sąstingį, nors ir joje augo elektrotechnikos, chemijos ir automobilių gamyba.
JAV ekonomikos pakilimas
Po sąjungininkų laimėto Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1919 m. iki 1929 m., JAV ekonomika sparčiai šoktelėjo dėl kelių priežasčių:
- JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą jau pabaigoje ir buvo laimėtojų pusėje, tad nenukentėjo nuo karo.
- Amerika karo metu tapo didžiąja pasaulio kreditore, kariaujančioms valstybėms teikusia paskolas, kurias po karo šios turėjo grąžinti.
- JAV gamino 44% pasaulio produkcijos.
Per 1920-uosius JAV ekonomika sparčiai plėtėsi, kilo atlyginimai darbininkams, taikytos technikos naujovės ir gaminta daug automobilių, o bendras valstybės turtas per riaumojančiais dvidešimtaisiais vadinamą dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai.
Spekuliacijos akcijų rinkoje
Didžiosios depresijos išvakarėse akcijų rinka, kurios epicentre buvo Niujorko vertybinių popierių birža Wall Street, tapo neapgalvotų spekuliacijų arena, kur visi - nuo milijonierių magnatų iki virėjų ir prižiūrėtojų, leido savo santaupas pirkdami akcijas. Spekuliacija akcijomis biržoje vyko akcijas perkant pigiai, o pardavus susikraunant didelį pelną. Dėl šios priežasties akcijų rinka sparčiai plėtėsi ir savo piką pasiekė 1929 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekonomika Didžiosios Depresijos metu
Didžiosios Depresijos Priežastys
Akcijų rinkos krachas
1929 m. spalio pabaigoje Niujorko biržoje smarkiai krito akcijų kursas, o vėliau tai pasikartojo ir kitose pasaulio biržose. Tai buvo viena pagrindinių Didžiosios depresijos priežasčių. Krachas prasidėjo 1929-ųjų spalio 24-ąją, kuri istorijoje geriau žinoma kaip „juodasis ketvirtadienis“. Tą dieną Niujorko vertybinių popierių biržoje (NYSE) prasidėjo masinis akcijų išpardavimas: rinkos dalyviai atsikratė 12,9 mln. akcijų.
Perprodukcija ir sumažėjusi paklausa
Dar viena Didžiosios depresijos priežastimi tapo tai, jog nuo 1924 m. Europos valstybių ūkis iš esmės atsigavo, tad daugelyje valstybių mažėjo JAV prekių paklausa. JAV atsirado ryškus pagaminamų prekių perteklius - perprodukcija, o neparduotos prekės ėmė kauptis.
Bankų krizė
Pirmieji depresiją pajuto bankai ir kitos finansų įmonės. Praktiškai iš karto prasidėjo masinis pinigų išėmimas iš sąskaitų ir indėlių atsiėmimas. Dėl to patiems bankams teko nuostolingai išparduoti aktyvus, į kuriuos buvo investuoti pinigai, nes tų aktyvų rinkos vertė jau buvo gerokai mažesnė už ankstesnę pirkimo kainą. Per pirmuosius krizės mėnesius JAV subankrutavo apie 16 tūkst. bankų.
Aukso standartas
Amerikiečių nuosmukis visam pasauliui buvo perduotas per aukso standartą. Dėl sumažėjusios vartotojų paklausos, finansinės panikos ir klaidingos vyriausybės politikos JAV ekonominė produkcija smuko, o aukso standartas, kuris jungė beveik visas pasaulio šalis fiksuoto valiutos kurso tinklu, vaidino pagrindinį vaidmenį, perkeldamas Amerikos nuosmukį į kitas šalis.
Kitos priežastys
Įvairių ekonomikos mokyklų atstovai ir atskiri finansininkai turi papildomų paaiškinimų, kodėl kilo tokio masto krizė:
Taip pat skaitykite: Apie Didžiąją Depresiją ir Antrąjį Pasaulinį Karą
- Pinigų trūkumas: Šią sistemą naudojantys centriniai bankai gali į apyvartą išleisti tik tiek pinigų, kiek jiems leidžia turimos tauriojo metalo atsargos. Viena vertus, tai padeda išvengti infliacijos, kita vertus - augančios gamybos sąlygomis, žmonėms ir įmonėms tiesiog nepakako lėšų savo poreikių įsigyjant prekes ir paslaugas patenkinimui.
- Pirmojo pasaulinio karo efektas: Karo metu pramonė orientavosi į Pentagono užsakymus. Po Versalio sutarties pasirašymo ir karo pabaigos ginkluotės ir su ja susijusios produkcijos poreikis smarkiai sumenko.
Didžiosios Depresijos Pasekmės
Ekonominis nuosmukis
1929-1933 m. krizę patyrė visos be išimties pasaulio šalys. Katastrofiškai sumažėjo pramonės gamyba. 1932 m. jos apimtis kapitalistinėse valstybėse buvo 36 proc. mažesnė nei 1929 m., Jungtinėse Amerikos Valstijose ji tesudarė 54 proc., Vokietijoje - 53 proc., Didžiojoje Britanijoje - 83 proc. ir Prancūzijoje - 73 proc. Žemės ūkio gamyba nusmuko kone trečdaliu.
Bankrotai ir nedarbas
Nusigyvendavo ir bankrutuodavo pramonininkai, prekybininkai ir amatininkai. Didelių sunkumų patyrė ir bankininkai bei dvarininkai. Smarkiai padaugėjo žmonių, netekusių darbo ir niekaip negalinčių jo rasti. Pragaištingiausia krizė apėmė Vokietiją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Blogiausia padėtis buvo Vokietijoje, kur jau 1930 m. bedarbių skaičius siekė 5 mln., o 1932 m. - daugiau nei 6 mln.
Socialinės pasekmės
Kritusios gyventojų pajamos sukėlė ir kainų kritimą, o beveik visos pramonės šakos susidūrė su paklausos trūkumu. Ypač sunku tapo žemės ūkiui: kviečių ir medvilnės kainos nukrito iki rekordinių žemumų, nematytų jau daugybę dešimtmečių. Vis didesniam įmonių skaičiui bankrutuojant, amerikiečiai liko be darbo. 1933 metais nedarbas pasiekė 25 proc. - neregėtą lygį JAV. Bendrasis vidaus produktas nukrito 50 proc. Per Ameriką nusirito savižudybių banga.
Tarptautinės prekybos sumažėjimas
Labai sumažėjo tarptautinės prekybos apimtys (šalys taikė protekcinius muitus, importo kvotas ir licencijas). Amerikiečių pirkėjų paklausos kritimas sudavė stiprų smūgį jų pagrindiniams tiekėjams, pasaulinė prekyba smuko dviem trečdaliais.
Politinės pasekmės
Krizė sudarė sąlygas Europoje (Vokietijoje, Italijoje, Balkanų šalyse), Lotynų Amerikoje 1930-38 įsigalėti ar sustiprėti dešiniosioms diktatūroms. Su ekonomine krize nebesusitvarkančios neryžtingos Veimaro respublikos vyriausybės politika sudarė galimybę iškilti A. Hitleriui.
Taip pat skaitykite: Ekonomikos krizė
Kova Su Depresija
Valstybinis reguliavimas
Didžioji 1929-1933 m. krizė rodė, kad kapitalizmas nebegali išsilaikyti „privačios iniciatyvos laisvės“ pagrindu. Išeitis galėjo būti tik valstybinis ekonomikos ir socialinių santykių reguliavimas - etatizmas. Valdžia primetė verslininkams antikrizinių priemonių programą. Valstybės lėšomis buvo finansuojami didelio masto viešieji darbai: aplinkos tvarkymas, kanalų gilinimas ir valymas, kelių tiesimas. Viešieji darbai daugeliui bedarbių tapo pragyvenimo šaltiniu. Valstybė įvedė kainų bei darbo užmokesčio kontrolę.
„Naujasis Kursas“
Etatizmas ryžtingai buvo plečiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1932 m. prezidentu išrinkus F. D. Rooseveltą, kuris paskelbė „Naujojo kurso“ politiką. „Naujojo kurso“ valdyba disponavo didžiuliais finansiniais resursais - panaikinus aukso standarto veikimą JAV teritorijoje, FRS gavo galimybę į apyvartą išleisti daugiau pinigų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jaunimui, kuris dėl savo amžiaus neturėjo patirties ir kvalifikacijos, kad įsidarbintų. FRS devalvavo dolerį, kas suteikė pranašumą Amerikos eksportuotojams, jų produkcija tapo pigesnė ir labiau konkurencinga užsienio rinkose. Pramonės atstatymo valdybos sukūrimas ir atitinkamų darbo įstatymų priėmimas leido sumažinti nedarbą. Buvo sukurta vieninga pensijų sistema, garantavusi visiems amerikiečiams pajamas sulaukus 65 metų. Ją savo įnašais turėjo pildyti darbdaviai.
Rezultatai
Visos šios priemonės leido įveikti kritinę krizės fazę jau 1933 metų pabaigoje. Nors daugelis ekonomistų mano, kad krizė užsitęsė net iki 1939-ųjų, kai „į pagalbą“ atėjo Antrasis pasaulinis karas, vėl sukūręs ginkluotės, o kiek vėliau - ir lendlizu į Europą tiekiamų prekių paklausą.
Didžiosios Depresijos Pamokos
Valstybinio reguliavimo svarba
Didžioji depresija parodė, kad laisva ir valdžios nereguliuojama rinka gali patirti fiasko. Valstybinis reguliavimas yra būtinas siekiant suvaldyti ekonomikos krizes.
Socialinio aprūpinimo svarba
Krizės metais labai sunkiai vertėsi bedarbiai, tačiau kaip tik tada kai kuriose šalyse buvo priimti nauji socialinio aprūpinimo įstatymai, padidintos pašalpos netekusiems darbo. Tai parodė socialinio aprūpinimo svarbą sunkmečiu.
Tarptautinio bendradarbiavimo svarba
Krizė smogė ne tik JAV, bet ir kitoms pasaulio šalims - jau tada plėtėsi globalizacija. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant suvaldyti pasaulines ekonomikos krizes.
Ekonomikos cikliškumas
Pagal ekonomikos cikliškumo teoriją, po pakilimo visada ateina nuopuolis. Todėl būtina būti pasiruošusiems ekonomikos nuosmukiams.
Didžioji Depresija Lietuvoje
Lietuvoje Didžioji depresija pradėjo reikštis 1930 antroje pusėje, iš pradžių žemės ūkyje, vėliau - pramonėje, kuri tuo metu beveik visa buvo orientuota į vidaus rinką, ir visą ūkį apėmė 1931. Mažėjant kainoms ir eksportui, mažėjo valstiečių gaunamos pajamos, todėl buvo stengiamasi daugiau parduoti žemės ūkio produktų, mažiau jų vartoti; tai leido padidinti bekono ir sviesto eksportą, nors kainos užsienio rinkoje sparčiai mažėjo. Krizę sušvelnino ir vyriausybės vykdoma kainų palaikymo politika: 1930-38 priemokoms skirta 130 mln. litų. Per Didžiąją depresiją labai padidėjo nedarbas, sumažėjo darbo užmokestis (pramonėje - 30 %, žemės ūkyje - 40 %). Buvo išvaržyta daug valstiečių ūkių (1934 - apie 25 000). Vyko dažni streikai, didžiausias iš jų buvo 1935-36 Suvalkijos valstiečių streikas. Didžioji depresija Lietuvoje užsitęsė ilgiau (liovėsi stiprėti 1935-36) dėl vyraujančio žemės ūkio, šalies ūkio priklausomybės nuo užsienio.
Aukso vaidmuo per krizes
Nuo 1929 m. Aukso, kaip saugaus prieglobsčio, vaidmuo per pastaruosius dešimtmečius itin sustiprėjo. Kiekviena pasaulinė krizė - pradedant nuo Didžiosios depresijos 1929 m., naftos kainų šoko 1973 m., „Juodojo pirmadienio“ akcijų rinkos griūties 1987 m., Azijos finansų krizės 1997 m., „dot-com“ burbulo sprogimo 2000 m., 2008 m. pasaulinės finansų krizės, euro zonos skolų krizės 2010 m., COVID-19 pandemijos 2020-2023 m., karo Ukrainoje nuo 2022 m., rekordinės infliacijos 2022-2023 m., bankų sektoriaus krizės 2023 m., technologijų sektoriaus nuosmukio, Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus griūties - ir rekordinio aukso kainos šuolio 2025 m.