Įvadas
Senėjimas yra neišvengiamas gyvenimo etapas, kuris atneša ne tik išmintį ir patirtį, bet ir tam tikrų iššūkių, susijusių su fizine ir psichikos sveikata. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiacija sensta, todėl psichikos sveikatos problemos vyresniame amžiuje tampa vis aktualesnės. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines psichikos sveikatos problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės, jų priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Gyventojų Senėjimo Tendencijos Europoje ir Lietuvoje
Europoje išryškėjo sparčios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias daugiausiai lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Manoma, kad iki 2060 metų dvigubai padidės 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius, todėl yra labai svarbu sudaryti sąlygas oriam ir sveikam gyventojų senėjimui.
Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl sąlygų sveikam ir oriam senėjimui sudarymas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis.
Psichikos Sveikatos Sutrikimai Senatvėje: Dažniausios Problemos
Vyresniame amžiuje dažnai pasitaiko įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Svarbu atskirti normalius senėjimo procesus nuo patologinių būklių, kurios reikalauja profesionalios pagalbos.
Taip pat skaitykite: Psichologinė senėjimo kelionė
Demencija ir Alzheimerio Liga
Demencija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų senatvėje. Viena iš žinomiausių demencijos apraiškų - Alzheimerio liga, kurios pasireiškimo atvejų vis daugėja. Pradžioje ši liga pasireiškia trumpalaikiais atminties sutrikimais, pvz., žmogus pamiršta, kur padėti raktai, ką vakar veikė, kur pastatė mašiną, ką neseniai kalbėjo. Po šios išsiblaškymo fazės atminties sutrikimai gali pasireikšti rimčiau. Žmogus gali nebepažinti artimųjų, nebesigaudyti aplinkoje. Nors paprastai tai vyresnio amžiaus žmonių liga, nedidelei populiacijos daliai - apie 5 proc. gyventojų - Alzheimeris gali pasireikšti nuo 50-55 metų. Tokiu atveju jis ganėtinai sparčiai progresuoja ir žmogus per kelis metus netenka atminties, jo asmenybė pasikeičia iš esmės. Kitais atvejais ši liga gali progresuoti labai lėtai, pvz., 20 metų. Svarbu pabrėžti, kad demencija nėra išgydoma - stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinimas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu.
Depresija
Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).
Kai matome vyresnio amžiaus žmones sėdinčius ant sofos, nieko nenorinčius, niekuo nebesidominčius - tai nėra normali būsena. Tokia bejėgystė, pasidavimas, galvojimas, kad žmogus senas, todėl jam nebeliko nieko kito, tik laukti mirties, yra depresijos ženklas. Tokiai depresinei būsenai senatvėje įtakos turi ir įvairios somatinės ligos. Depresijos atveju dar gali būti įtraukiami SSRI grupės antidepresantai, kurie yra žymiai saugesni nei tokie vaistai kaip „Bromozepam“, „Xanax“. Antidepresantai sumažina žmogaus jautrumą, bet neslopina psichinės funkcijos, žmogus išlieka žvalus. Antidepresantų bijoti nereiktų.
Nerimo Sutrikimai
Su amžiumi žmonės dažnai pradeda jautriau reaguoti į aplinką, pvz., tai, ką išgirdo iš televizoriaus ekrano. Jie gali labai pergyventi dėl neigiamų naujienų, nerimauti dėl to, kas nutiks vaikams, anūkams. Šis nerimas gali daryti įtaką aukštesnio kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų atsiradimui.
Vienatvė ir Socialinė Izoliacija
Žmogus - sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visiškai sąmoningai pasirenka gyventi vieni ir tuo pačiu nesijaučia vieniši - sugeba susirasti draugų, gyvena aktyviai bei darniai. Žymiai sudėtingiau, kai vienatvė ištinka staiga: užaugus vaikams ir jiems palikus namus, išsituokus arba mirus sutuoktiniui, staiga netekus darbo, išėjus į pensiją ar persikrausčius gyventi į kitą vietą.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Mūsų visuomenėje vyrauja gajus stereotipas, kad senas žmogus ir vienatvė yra tarsi neatsiejami dalykai, todėl atrodo, kad ja skųstis negalima, negražu ar net gėdinga - juk tai „natūralus dalykas“. Visgi, jei žmogus būdamas vienas jaučiasi apleistas, nereikalingas ar pamirštas, ir net pokalbis su atsitiktiniu žmogumi gatvėje tampa kone gražiausiu dienos įvykiu, vargu, ar šią būseną galima pavadinti natūralia. Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai yra sunkiau prisitaikyti prie gyvenimo pasikeitimų, kai dalis draugų jau yra mirę, susirasti naujų - nėra galimybės, o neretai dar ir gėdijamasi prisipažinti, kad tokio santykio norisi. Dažnas tokiu metu išgyvena baimę, neužtikrintumą, jaučiasi nesaugus dėl ateities, nereikalingas ar apleistas. Numoti ranka į patiriamą vienatvę nereikėtų - dėl jos neretai gali sutrikti miegas, apetitas, atsirasti nenoras bendrauti bei užsisklendimas. Be to, gali kilti ir sunkesnių psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimo ar adaptacijos sutrikimai.
Vieniši žmonės dažnai pakliūna į uždarą ratą: bėgant metams siaurėja jų socialinių ryšių ratas, dėl to prastėja ir socialiniai įgūdžiai, mažėja pasitikėjimas savimi, didėja patiriamas stresas, nerimas, atsiranda polinkis į depresiją. Visa tai lemia, kad žmogus atsiriboja nuo kitų ir pradeda vengti net ir prieinamų socialinių kontaktų. Kitaip tariant, vienišumas tampa „chroniškas“. Tuo tarpu nuoširdus bendravimas, draugiškų ryšių kūrimas, galimybė dalyvauti abiem pašnekovams prasmingame pokalbyje sugrąžina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir tuo pačiu gali lemti geresnę gyvenimo kokybę.
Socialinė izoliacija ne tik emociškai skausminga, bet ir gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimų, prisidėti prie depresijos išsivystymo. Vienišumo jausmą išsklaidyti gali įsitraukimas į bendruomenės veiklas, savanorystė, apsilankymas vietiniame senjorų dienos centre. Bendravimas - džiugių emocijų variklis.
Kitos Psichikos Sveikatos Problemos
Antra grupė psichikos sutrikimų yra susiję su įvairiais somatiniais susirgimais, kurių padažnėja sulaukus 65 m. amžiaus. Išėjimas į pensiją yra didelis šokas žmogaus psichikai. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad jų pasitraukimas iš darbinės veiklos atrodys vienaip, tačiau realybė neatitinka lūkesčių. Žmonės dažnai jaučiasi atskirti, izoliuoti nuo kolektyvo, veiklos. Pereinamasis periodas gali būti labai sunkus iki tol, kol jie atranda save ir tinkamą savo buvimą pensijoje. Taip pat sunkumų gali sukelti ir vadinamasis tuščio lizdo sindromas (kai suaugę vaikai palieka tėvų namus), sutuoktinio netektis.
Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai pokyčiai senstant
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Psichikos sveikatos problemų vyresniame amžiuje priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
Biologiniai veiksniai
Natūralu, kad su amžiumi žmogaus psichika, smegenys silpsta ir smegenų aktyvumas, kuris būdingas jauname amžiuje, 60-70 m. jau nebebus tas pats. Senatvėje dažni neurodegeneraciniai susirgimai, pavyzdžiui, Alzheimerio liga tiesiogiai paveikia emocinę savijautą, nes sutrikdo laimės hormonų pusiausvyrą. Be to, vyresniame amžiuje neretai išsivysto anemija, cukrinis diabetas, hipertenzija, skydliaukės sutrikimai, sąnarių pažeidimai, širdies, akių, smegenų kraujagyslių, nervų ir plaučių ligos. Šios sveikatos problemos yra nulemtos procesų, vykstančių organizme ne vieną mėnesį, todėl tikrinantis profilaktiškai, ligą galima diagnozuoti anksti, jai dar nespėjus įsisenėti ir pasiekti sunkios stadijos.
Psichologiniai veiksniai
Jei žmogus skundžiasi atminties sutrikimais, psichiatras dar paprastai paklausia, kaip jis miega. Didžioji dalis tų, kurie skundžiasi prasta atmintim, naktį prastai miega, ryte jaučiasi pavargę.
Socialiniai veiksniai
Ryškią įtaką dvasinei būsenai turi aplinkos ir socialiniai veiksniai. Jeigu žmogus palaiko puikius santykius su šeima, džiaugiasi gyvenimu, nėra priežasčių būti nelaimingam. Net jei žmogus linkęs į depresiją, bet jis turi dalykų, kurie jį pralinksmina, tai gali nusverti genetikos reikšmę.
Kiti rizikos faktoriai
Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus. Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai yra įvardyti moksliniuose tyrimuose, tarp jų ir lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiami, sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą.
Vienatvės Įveikimas ir Socialinių Ryšių Palaikymas
Nors vienatvė - sudėtinga būsena, tačiau ją galima įveikti. Pirmas žingsnis - neužsisklęsti savyje, nebijoti prisipažinti, kad savijauta yra bloga ir trūksta ryšio su kitu žmogumi. Lygiai taip pat budrūs turėtų išlikti ir asmenys, turintys vyresnio amžiaus artimųjų.
Asmuo, kuris visą gyvenimą aktyviai sportavo, turėjo aibę pomėgių bei interesų, net ir sulaukęs brandaus amžiaus, kai gyvenimo tempas sulėtėja, paprastai išsaugoja savo pomėgius. Galbūt laikui bėgant kai kurių iš jų tenka atsisakyti, bet vis tiek lieka veiklos, kurios vienija bendraminčius ir padeda palaikyti ryšį su kitais, o kartais ir susirasti naujų draugų. Žinoma, tam tikrais atvejais dalyvavimą įvairiuose užsiėmimuose apriboja sveikatos problemos ar dėl jų kylantys judėjimo suvaržymai. Visgi, svarbu nepamiršti, kad šiais laikais užmegzti bei palaikyti socialinius ryšius yra žymiai lengviau, kadangi galima naudotis įvairiomis technologijomis: bendrauti telefonu, socialiniais tinklais ar kitais būdais.
Surasti draugų ir įsitraukti į naujas veiklas niekada nevėlu. Tik nevalia manyti, kad džiugios patirtys pačios turi pasibelsti į duris. Kai žmonės užsidaro ir liūdi, galimybės yra prarandamos. Neturi su kuo pasikalbėti? Pats kaltas! Reikia ieškoti.
Kol gali vaikščioti, išeik į lauką. Sutiksi kitą žmogų, kas nors tave pašnekins, ar gatvėje kokią įdomesnę situaciją pamatysi. Jei vaikščioti nebegali, tai tave aplankys socialinis darbuotojas. Jis irgi pabendrauja su žmogumi. Manau, padėties be išeities nėra.
Prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo gali kiekvienas. Tereikia nuoširdžiai senjoro paklausti, kaip jis jaučiasi, ką skaitė, ragavo, sapnavo, ko laukia. Ir, be abejo, padrąsinti išbandyti naujas veiklas - savanorystę ar draugystės pokalbius su bendraminčiais.
Pagalba ir Gydymas
Jei naujas gyvenimo iššūkis atrodo neįveikiamas, nuolat apie jį galvojama, padėtis atrodo beviltiška, žmogus jaučiasi pasimetęs ir neranda išeities - psichologo pagalba yra itin svarbi. Visgi, tokiais atvejais, kai žmogui sutrinka miegas, niekas nebedžiugina, netenkama noro bendrauti ir tuo pačiu kenčiama nuo vienatvės bei nereikalingumo jausmo - gali prireikti psichiatro skiriamo gydymo.
Kalbant apie šių ligų gydymą, svarbu suprasti, kad demensija nėra išgydoma - stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinimas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu. Yra įrodyta, kad sutvarkius dietą, fizinį aktyvumą, demensijos progresas gali labai sulėtėti ar net sustoti. O pats geriausias būdas apsisaugoti nuo demencijos - geras miegas. Nėra kuo didžiuotis, kad miegi penkias valandas per parą. Kiti sutrikimai vyresniame amžiuje taip pat dažnai koreguojami gyvenimo būdo keitimu.
Prevencija
Norint sumažinti šių ligų tikimybę senatvėje, svarbu imtis veiksmų jau jauname amžiuje. Pasak psichiatro, geriausios prevencinės priemonės - intelektualinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas. Pvz., jei žmogus geria, rūko, jis žymiai greičiau pasens ir psichiškai. Fizinis aktyvumas, kuris nebūtinai reiškia sportą, bet gali būti ir vaikščiojimas, tvarkymasis namie, soduose, taip pat svarbus psichinės sveikatos išsaugojimui. Judantys žmonės paprastai būna psichologiškai stipresni nei tie, kurie visą dieną sėdi namie. Kitas faktorius - mityba. Jei valgoma daug rafinuoto, perdirbto maisto, cukraus, psichikos sutrikimai gali būti dažnesni. Tokia mityba prisideda ir prie kraujotakos ligų, kurios susijusios su psichikos paprastėjimu.
Senjorai, norintys gyventi ilgai ir sveikai, turėtų nusistatyti dienos režimą ir jo laikytis, nakties miegui skirti bent 8 valandas, sveikai ir subalansuotai maitintis bei reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu.
Fizinis Aktyvumas: Rekomendacijos ir Nauda
Vienas iš sėkmingo senėjimo komponentų yra fizinė sveikata. Įrodyta, kad fizinė veikla turi teigiamą poveikį asmens psichinei sveikatai, užkerta kelią lėtinių ligų atsiradimui ir mažina jų padarinius, stiprina bendrą sveikatą ir funkcionavimą. Fizinis aktyvumas visapusiškai gerina sveikatą: skatina pagyvenusius žmones bendrauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, taip pat teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, nuotaiką, savarankiškumą, padeda išvengti arba pavėlinti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų atsiradimą. Tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes. Fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu bei aukštesne saviverte.
Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, labai svarbu prailginti vyresnio amžiaus žmonių sveiką ir darbingą amžių bei sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos 65 metų ir vyresniems žmonėms būtų: per savaitę būtina bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba bent 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai ar abiejų šių veiklų kombinacijai. Bet kokia veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes priešingu atveju gaunamas nepakankamas teigiamas organizmo atsakas. Vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, kurių prastas fizinis ar funkcinis pajėgumas bei sutrikęs gebėjimas normaliai judėti (mobilumas), vis tiek turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę lavinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą. Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupių jėgą, siekiant kuo ilgiau išsaugoti gebėjimą judėti ir savarankiškai apsitarnauti.
Be to, vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims fizinė veikla padeda pasiekti šių naudingų sveikatos rezultatų: sumažėja mirtingumas dėl visų priežasčių, sumažėja mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei atskirų vėžio formų (krūties, gimdos, storosios žarnos, prostatos ir kt.), mažėja 2-ojo tipo cukrinio diabeto atvejų, padidėja kaulų tankis ir tvirtumas, gerėja psichinė sveikata - sumažėja nerimo ir depresijos simptomai, pagerėja pažintinės funkcijos ir miegas. Fizinis aktyvumas taip pat gali pagelbėti esant antsvoriui bei nutukimui ir kt.
Jeigu vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys dėl pablogėjusios sveikatos ar įvairių kitų priežasčių, negali įgyvendinti fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs (pavyzdžiui, išeiti iš namų į lauką pasivaikščioti), atsižvelgdami į savo realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir savo asmeninius gebėjimus.
Kitos rekomendacijos
- vartokite daugiau liesų pieno produktų, nes juose daugiau kalcio.
- pasitikrinkite vitamino D kiekį kraujyje. Vitaminas D dalyvauja kaulų ir mineralų apykaitoje.
- avėkite tinkamus, patogius batus.
- būkite fiziškai aktyvūs.
Sveiko Senėjimo Strategijos
Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos “Sveiko senėjimo” strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą.
Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas
Svarbu visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas - psichikos stigmos mažinimas, visuomenės švietimas, psichikos sveikatos raštingumo didinimas, psichologinės gerovės paslaugos (2023 m. beveik 2000 asmenų (65 metų ir vyresnių) naudojosi šiomis paslaugomis).
Socialinės paslaugos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų teigimu, socialinių paslaugų poreikis ypač didelis vyresnio amžiaus žmonėms. Šioje srityje numatytas svarbus pokytis - nuo 2024 m. liepos 1 d. socialinę pagalbą asmens namuose ir laikiną atokvėpį asmens namuose galės teikti ir fiziniai asmenys (išklausę mokymus ir pateikę dokumentus savivaldybės administracijai, kaip yra reglamentuota Socialinių paslaugų įstatyme).
Socialinė įtrauktis
SADM remia įvairius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus vyresnio amžiaus asmenų įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus, mokymosi visą gyvenimą skatinimui, šių asmenų informavimui ir konsultavimui apie teikiamas paslaugas ir galimybes įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, informacinių technologijų naudojimo įgūdžių didinimui, aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimui, teigiamo vyresnio amžiaus asmenų įvaizdžio formavimui ir kt. Pažymėta, kad 2023 m. apie 5000 vyresnio amžiaus asmenų dalyvavo įvairiose projektinėse veiklose, per 1000 šios amžiaus grupės žmonių padidino įgūdžius informacinių technologijų srityje. Veikia Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie SADM - visuomeninė patariamoji institucija vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai skatinti, socialinei sanglaudai palaikyti ir stiprinti.
Sveikatos apsaugos sistemos reforma
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos apsaugos sistemos reforma yra orientuota į ambulatorines ir bendruomenines paslaugas, kai pagrindinis dėmesys skiriamas asmens visapusiškam atsistatymui ir sveikimui, o tai yra plačiau nei tik simptomų valdymas. 116-oje pirminių psichikos sveikatos centrų (PSC) yra bandomos ir vėliau bus išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams. Taip pat bus praplėstas esamų dienos stacionarų tinklas ir įsteigti 42 nauji dienos stacionaro skyriai. Didelė dalis jų bus regionuose, kuriuose tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai. Žmonės, kurie dažnai dėl sudėtingos sveikatos būklės į ligoninę grįžta pakartotinai, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą 19 gydymo bendruomenėje komandų. Investuojama, siekiant kuo anksčiau atpažinti psichikos ligas ir nukreipti pagalbos, esant nerimo, depresijos, demencijos ar kitiems sutrikimams. Taip pat investuojama į specializuotas paslaugas tikslinėms grupėms, viena iš jų - savižudybės krizę išgyvenantys ar priklausomi asmenys (2023 m. psichosocialinio vertinimo paslaugoms 7 kartus padidintas įkainis, suteikta 3 kartus daugiau paslaugų), teikiama tęstinė pagalba PSC (6 konsultacijos per 6 savaites).
Naujos paslaugos
Lietuvoje bus teikiama nauja specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga (II lygis). Tai medicinos psichologo, atitinkančio specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus (jie įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d.) teikiama ambulatorinė psichologinio konsultavimo paslauga pacientams, kuriems įtariamos ir (ar) diagnozuotos tam tikros ligos ir (ar) sveikatos sutrikimai. Šias paslaugas (6 konsultacijos per metus (45-60 min. trukmės), su galimybe esant būtinumui gauti dar 6 konsultacijas) galės gauti asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, pacientai sergantys onkologinėmis ligomis, patyrę nudegimų, sergantys neurodegeneracinėmis ligomis, retos ligos atveju ir kt.
Socialinio recepto iniciatyva
Joje gali dalyvauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Į šią iniciatyvą gali užregistruoti gydytojas, Socialinio recepto konsultantas arba pats asmuo (daugiau informacijos yra www.pagalbasau.lt).
Visuomenės Požiūris ir Stigmos Mažinimas
Laiku pastebėti senatvės sukeltus psichikos sutrikimus bei juos sėkmingai gydyti trukdo visuomenės požiūris į psichikos ligas. Tenka susidurti su įvairiomis artimųjų reakcijomis. „Nevešiu savo tėvo į psichiatrinę. Ką žmonės pasakys?“ - piktinasi vaikai. Psichikos problemos gali ištikti kiekvieną. Bet kuris galime patekti į avariją, kurios pasekmės - koma ir po jos prasidėjusi aštri psichozė. Nė vienas nežinome, kas mums nutiks rytoj. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžė kaip individo „fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligų nebuvimą“.
tags: #pagyvenusio #amziaus #zmoniu #depresijos #isvengimas