Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius asmenybės tipus, tokius kaip ribinės, narcisistinės, psichopatinės, paranoidinės, nerimastingos, obsesinės, šizoidinės ir depresinės asmenybės. Aptarsime, kaip elgtis su perdėtai nerimastinga, narcisistine, obsesine ar psichopatine asmenybe, ypač jei jie yra jūsų viršininkai ar šeimos nariai. Taip pat paliesime nerimo, priklausomybių, perfekcionizmo ir depresijos temas, pateikdami praktinių patarimų, kaip suvaldyti šias problemas.
Nerimo Suvaldymas
Nerimas yra normali emocija, kurią patiriame, kai susiduriame su rizika. Nerimaujantys žmonės stengiasi sumažinti riziką kontroliuodami situaciją. Tačiau kai kurie, vengdami nemalonaus nerimo, tiesiog vengia situacijų, kurios jiems kelia nerimą.
Nerimo Evoliucinė Perspektyva
Evoliucijos požiūriu, nerimas turėjo vertę kaip išlikimo veiksnys. Nerimastingi medžiotojai buvo dėmesingesni ir budrūs, o nerimastingos motinos rūpinosi savo vaikais. Nerimastingieji padėdavo sušvelninti įkarštį drąsesnių gentainių. Vikingų gentyse nerimastingieji pasirūpino, kad drakarai būtų gerai suprojektuoti ir kad jų įgula turėtų pakankamai maisto kelionei.
Kaip Elgtis su Nerimastinga Asmenybe
Psichiatras ir psichoterapeutas Christophe’as André teigia, kad nerimastingai asmenybei pasaulis yra kaip didelė mašina, kurios kiekviena detalė gali bet kurią akimirką sugesti. Norint pagerinti santykius su nerimastinga asmenybe, reikia įtikinti, kad gedimą sukelsite ne jūs. Tai galite padaryti kreipdami dėmesį į smulkmenas: atvykite nustatytu laiku, nedelsdami atsakykite į laiškus, parodykite įžvalgumą.
Kognityvinė Terapija Nerimui Mažinti
Kognityvinės terapijos seansų metu psichoterapeutas skatina pacientą prisiminti visas nerimą keliančias mintis. Tada psichoterapeutas siūlo panagrinėti galimas šių nemalonumų pasekmes, tikimybę, kad taip nutiks, ir alternatyvius sprendimus. Aptardamas tikėtiną draugų ar vyro elgesį, psichoterapeutas padės pacientei suprasti, kad ji negali visko kontroliuoti ir kad jei jos vyrui ar svečiams nepavyks susikalbėti, gal ir bus nesmagu, bet tai anaiptol nebus katastrofa.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekonomika Didžiosios Depresijos metu
Sąmoninga Meditacija
Sąmoninga meditacija gali padėti nuraminti nerimastingą protą, nukreipia dėmesį nuo rūpesčių į kitus dalykus (žmogus susitelkia į savo kvėpavimą, garsus ir kūno pojūčius). Meditacija mažais, pasikartojančiais pratimais sušvelnina tą nevalingą įprotį nerimauti dėl ateities, o ne mėgautis dabartimi. Galiausiai meditacija moko ją praktikuojančius žmones atitrūkti nuo nerimastingų minčių, užuot joms pasidavę, jie išmoksta jas arba paleisti, arba stebėti.
Atsipalaidavimo Technikos
Yra daugybė pagalbinių priemonių, padedančių nerimo kamuojamiems žmonėms. Sveikatos priežiūros specialistai gali išmokyti įvairių atsipalaidavimo technikų - nuo paprasto diafragminio kvėpavimo iki jogos, nuo Schultzo iki Jacobsono metodų.
Kognityvinės Terapijos Etapai
Nerimą jaučiantis pacientas pereina tris pagrindinius etapus: identifikuojamos mintys (kognicijos), dažniausiai su keliančios nerimo emociją. Psichoterapeutas neretai prašo, kad pacientas užrašytų savo vidinį dialogą, kylantį jaučiant ypač didelį nerimą. Taip pat sukuriamas alternatyvus dialogas, kurio tikslas - sumažinti spontaniškų nerimą keliančių minčių poveikį. Galiausiai aptariami kertiniai nerimą keliantys įsitikinimai apie gyvenimą ir pasaulį.
Kaip Elgtis su Nerimastingais Žmonėmis Aplinkoje
Nerimastingi žmonės pasižymi polinkiu į savo nesibaigiančią rizikos prevencijos politiką įtraukti ir kitus. Nerimastingos asmenybės ypač stipriai reaguoja į netikėtumus. Todėl venkite jiems pasakoti apie savo pačių rūpesčius. Darbe neužkraukite savo rūpesčių nerimastingam kolegai, viršininkui ar bendradarbiui. Nerimastingos asmenybės akivaizdoje be reikalo nepasakokite apie nelaimingus atsitikimus ar ligas. Jei tai jūsų viršininkas: tapkite jam raminančiu signalu. Jei tai jūsų partneris: neužsiminkite jam, kad užsiregistravote į skraidymo parasparniais kursus.
Priklausomybių Prigimtis
Mėgautis tuo, kas suteikia malonumą ir ieškoti galimybių tą pakartoti - normalu ir būdinga ne tik žmogaus prigimčiai. Pasirodo, kad patys įvairiausi gyvūnai - graužikai, plėšrūnai ar taikūs žoliaėdžiai - visi linkę prisirišti prie jiems malonių dalykų. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos.
Taip pat skaitykite: Apie Didžiąją Depresiją ir Antrąjį Pasaulinį Karą
Priklausomybės Tipai
Anksčiau psichiatrijoje vyravo nuostata, kad yra tam tikra grupė žmonių, kuri iš prigimties turi polinkį į priklausomybes (alkoholizmą, narkomaniją), tačiau dabar manoma, kad nėra žmonių, turinčių imunitetą priklausomybėms. Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją.
Psichologinė priklausomybė apima visas priklausomybės formas - tiek medžiaginę (tam tikrų maistinių ir nemaistinių medžiagų vartojimas), tiek ir nemedžiaginę, t.y. susijusią su tam tikrais veiksmais, veikla, poelgiais. Dažniausi ir žinomiausi psichologinės priklausomybės pavyzdžiai - liguistas potraukis lošti, naršyti internete, ”nesąmoningai“ apsipirkinėti, nevaldomas potraukis seksui ir pan.
Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu. Fizinė priklausomybė prilyginama lėtinei ligai, todėl panašiai kaip ir kitoms lėtinėms ligoms (vėžys, cukrinis diabetas), reikalingas ilgalaikis gydymas.
Alkoholizmas
Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Vartoti alkoholinius gėrimus žmones dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis. Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Rūkymas
Tabakas - tai bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas.
Taip pat skaitykite: Ekonomikos krizė
Nuo rūkymo sukeltų pasekmių miršta tiek, kiek nuo AIDS, savižudybių, žmogžudysčių, avarijų, gaisrų, girtavimo ir narkotikų kartu sudėjus - 4 - 5 mln. žmonių kasmet, o tai reikštų po 13 tūkst. kas dieną!
Užsirūkius, nikotinas maždaug per septynias sekundes iš plaučių patenka į smegenis ir stimuliuoja ten esančius receptorius, susijusius su malonumo pojūčiu, sukeldamas džiaugsmingą nuotaiką. Žmogui norisi nuolat taip jaustis, todėl jis užsirūko vėl ir vėl. Negaunant nikotino, keičiasi nuotaika, žmogus tampa irzlus, prislėgtos nuotaikos, nedarbingas. Taip pasireiškia nikotino abstinencija.
Rūkant dalis nikotino ištirpsta seilėse. Kartu su seilėmis patekęs į virškinimo sistemą nikotinas ardo skrandžio, žarnyno gleivinę, gali sukelti jos uždegimą. Rūkymas 10 kartų padidina tikimybę susirgti skrandžio opalige, 4 kartus dažniau mirštama nuo žarnyno vėžio. Be to, rūkantieji daug dažniau serga burnos ertmės, liežuvio, gerklų, stemplės vėžiu.
Su cigaretės dūmais patekęs į organizmą nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus. Dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę dažniau nei nerūkančio. Todėl rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis.
Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo yra didesnė tikimybė, kad jie rūkys ir suaugę. Paaugliams pakanka surūkyti gerokai mažiau cigarečių nei suaugusiems, kad jų organizmas priprastų prie nikotino ir jiems būtų sunku mesti rūkyti.
Elektroninės Cigaretes
Elektroninė cigaretė (el. cigaretė) - tai elektroninis inhaliatorius, skirtas specialiems tirpalams garinti, kuriuo imituojamas tabako cigarečių rūkymas. El. cigaretė yra pagaminta iš kaitiklio, kapsulės, kurioje yra skystis, ir maitinimo elemento. Užpildas - tai specialiai paruoštas tirpalas, kuriame yra nikotino ir kitų aromatinių medžiagų.
Elektroninė cigaretė su įprasta cigarete sieja tik tai, kad pagrindinė medžiaga dėl kurios jos vartojamos - nikotinas. Galima pasakyti, kad elektroninė cigaretė yra elektroninė nikotino pateikimo į kvėpavimo takus ir plaučius sistema, kuri padeda įkvėpti nikotino ištirpinto propilenglikolyje (maisto papildas E 1520) garus. JAV medikai tvirtina, kad nuo nuolatinio dantenų ir lūpų dirginimo rūkant el. cigaretes tikimybė susirgti onkologine liga padidėja 50 kartų.
Kaip Mesti Rūkyti
Kiekvienas rūkorius neretai pagalvoja, kaip jam mesti rūkyti. Bet didžiausioji problema yra priklausomybė. Priklausomybei įveikti reikia apsisprendimo, didelių valios pastangų ir aplinkinių palaikymo. Nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti. Pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę. Venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote. Kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus.
Lošimų Priklausomybė
Pagrindinis šio sutrikimo bruožas - tai tęstinis arba periodiškas elgesio kontrolės praradimas, nebegalint atsispirti potraukiui lošti. Priklausomybė gali išsivystyti lošiant žaidimų automatų salonuose, ruletę ar kortomis kazino, sporto totalizatorių, internetinius ar SMS žaidimus, žaidžiant biliardą ar boulingą iš pinigų. Tyrimai rodo, kad 1.6% suaugusių žmonių atitinka patologinio lošimo kriterijus, o 3.9% patiria sunkumus dėl šios priklausomybės.
Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos. Visiems patologiniams lošėjams būdinga tai, kad net jei pralošia daug pinigų, jie vėl lošia įsitikinę, kad šįkart tikrai pasiseks. Progresuojant priklausomybei, sparčiai didėja priklausomo asmens nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Neretai, net jei ir testo rezultatai rodo, kad problema jau yra, pats asmuo neigia priklausomybę ir gydytis nenori.
Perfekcionizmas
Perfekcionistas - tai asmuo, kuris turi pernelyg aukštus reikalavimus (dažniausiai sau). Perfekcionizmas taip pat gali būti orientuotas į kitus, kai keliame aukštus reikalavimus kitiems, arba perimtas iš aplinkos (socialiai nustatytas), pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar universitete keliami aukšti lūkesčiai, dėl kurių atsiranda spaudimas siekti puikių akademinių rezultatų.
Perfekcionizmo Poveikis
Dėl perfekcionizmo esame nesibaigiančiame streso, abejonių ir spaudimo siekti rezultatų rate. Niekada nesame patenkinti ar tinkamai pailsėję. Tyrimai rodo, jog perfekcionistai yra labiau linkę perdegti. Perfekcionizmas taip pat gali būti susijęs su nerimu, depresija, valgymo sutrikimais, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS) ir kitomis psichologinėmis problemomis.
Perfekcionizmas gali labai apsunkinti jūsų gyvenimą:
- Atidėliojate užduotis, nes laukiate „tinkamos akimirkos“ arba puikių sąlygų.
- Jį lydi žema savivertė - jaučiatės taip, tarsi niekada nebūtumėte pakankamai geri.
- Gali kelti įtampą santykiuose - jei savo aukštus standartus perduodate kitiems.
- Nuolatinis spaudimas siekti gerų rezultatų sukelia nuolatinį stresą, o tai atsiliepia sveikatai.
- Paralyžiuoja nesėkmės baimė - kai žinote, kad rezultatas vargu ar bus šimtaprocentinis, nieko nedarote ir stovite vietoje.
Kaip Atsikratyti Perfekcionizmo
Mūsų psichoterapeutai rekomenduoja atlikti šiuos veiksmus:
- Susitaikykite su tuo, kad tobulumo nėra. Pasistenkite nelyginti savęs su kitais ir nekreipti tiek daug dėmesio į tai, ką apie jus galvoja.
- Pakeiskite požiūrį į klaidas. Stenkitės į jas žiūrėti kaip į proceso dalį. Normalu būti netobulam ir daryti klaidas, leiskite sau jas daryti.
- Supraskite, kad kitiems jūs ne taip jau ir rūpite. Žmonės daugiausia rūpinasi savimi ir turi pakankamai savų problemų.
- Nustatykite pasiekiamus tikslus ir sudarykite realius darbų sąrašus. Planuodami nepamirškite, kad poilsis yra svarbus ir kiekvienas turi savo tempą.
- Ne, tikrai nereikia visiems įtikti. Svarbiausia išmokti pasakyti NE, priimti savo netobulumą ir suprasti, kad mūsų vertė nepriklauso nuo to, ką apie mus mano kiti.
- Nustatykite, kada to „pakanka". Iš anksto nusistatykite ribą, kada tai yra „pakankamai gerai“.
- Būkite malonūs sau. Pabandykite į save pažvelgti geriausio draugo akimis.
- Suteikite vietos džiaugsmui ir spontaniškumam. Tokia veikla mus moko, kad net ir netobuli dalykai gali būti smagūs ir vertingi.
Depresija
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Depresijos Simptomai
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės:
- Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Vaiko Elgesys, Rodantis Sunkumus
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Vaiko Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
tags: #didzioji #depresija #powerpoint