Asmenybės psichologija jau ilgą laiką siekia suprasti, kas lemia žmonių elgesį. Šiame straipsnyje gilinamės į Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teoriją, arba kitaip - penkių faktorių modelį, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti.
Didžiojo Penketo Teorijos Esminiai Aspektai
Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė amerikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg). Norėdami geriau suprasti ir pradėdami gilintis į asmenybės teoriją, išsiaiškinkime - kas gi yra ta Didžiojo penketo asmenybės teorija ir kuo ji remiasi?
„Didžiojo penketo asmenybės teorija (dažnai dar vadinama penkių faktorių modeliu) teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu“, - aiškina psichologas. Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, - prideda jis.
Svarbu pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. „Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.“, - teorijos subtilumus aiškina pašnekovas.
Istorinis Kontekstas ir Teorijos Raida
Didžiojo Penketo asmenybės bruožų teoriją išsivystė po daugybės bandymų nustatyti, kiek ir kokių pagrindinių bruožų egzistuoja. Ankstesni modeliai siūlė įvairius skaičius. Pavyzdžiui, Gordonas Allportas pateikė net 4000 asmenybės bruožų, Raymondas Cattellas sumažino šį skaičių iki 16, o Hans Eysenck pasiūlė trijų faktorių teoriją. Daugelis mokslininkų manė, kad Cattello teorija buvo pernelyg sudėtinga, o Eysencko - per siaura.
Taip pat skaitykite: Kognityvinis stilius ir asmenybės dimensijos
Penki Pagrindiniai Asmenybės Bruožai
Kadangi kalbame apie Didžiojo penketo teoriją, apibūdinkime šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus. Juos savyje viename ar kitame lygmenyje atpažinti galime visi, tačiau jūsų ir, pavyzdžiui, šalia sėdinčio jūsų kolegos derinys ir kiekvieno bruožo „stiprumas“ tikriausiai bus skirtingi. Kiekvienas iš šių penkių bruožų apima spektrą nuo vieno kraštutinumo iki kito. Pavyzdžiui, ekstravertiškumas apima kontinuumą nuo itin ekstravertiško iki visiškai introvertiško asmens.
Ekstravertiškumas
Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo. Tai ir aktyvumas, šnekumas, optimizmas.
Neurotiškumas
Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu. Šis bruožas rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus - baimę, liūdesį, nepasitenkinimą, pyktį, kaltę ir pan. Neurotiškumas reiškia emocinį nestabilumą, polinkį į nerimą ir nuotaikų kaitą.
Atvirumas Patirčiai
Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas. Atvirumas patirčiai yra bruožas, kuris labiausiai pabrėžia vaizduotę ir įžvalgą. Atvirumo naujam patyrimui elementai - laki vaizduotė, dėmesys vidiniams išgyvenimams, estetinis jautrumas, intelektualių žinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir išoriniu pasauliu. Žmonės, turintys aukštą atvirumo lygį, dažniausiai turi įvairius interesus, smalsiai tyrinėja pasaulį ir mėgsta naujas patirtis. Šios srities rezultatai siejasi su išsilavinimu ir protu.
Sutarumas
Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas. Šis bruožas siejamas su altruistiškumu, kito užjautimu ir supratimu, pastangomis padėti kitiems. Šis bruožas apima pasitikėjimą, altruizmą, gerumą ir kitas prosocialias savybes.
Taip pat skaitykite: Penkių faktorių modelis
Sąmoningumas
Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Sąmoningumu laikomas impulsų valdymas. Ši dimensija apima ir planavimo, organizavimo, užduočių išsikėlimo ir kitus procesus bei pasiekimų poreikį. Šiai asmenybės dimensijai priklauso kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė bei apdairumas. Sąmoningumas siejasi su akademiniu ir išsilavinimo siekimu, bet gali turėti ir negatyvią pusę - perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą ar darboholišką elgesį.
Praktinis Teorijos Pritaikymas
Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių - tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, - sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.).
Asmenybės Bruožai Darbo Vietoje
Sąmoningumas apgalvotumu, gera savikontrolė ir siekiu pasiekti tikslus. Visgi sąmoningumas yra aukščiausiai vertinamas asmenybės bruožas daugelyje profesijų. Ar esate atsparus stresui ar jums sudėtinga visa darbo dieną dirbti neišeinant iš ofiso? Darbdaviams - pradėkite apibrėždami ieškomos pozcijos atsakomybes. Ar ieškote komandos nario ar individualisto? Ar įmonės kultūrą apibūdintumėte kaip biurokratišką ar neformalią ir laisvą? Ar reikia kūrybiško, nestandartiškai mąstančio darbuotojo? Darbuotojai, kuriems būdingas labiau išreikštas neurotizmo bruožas, pasižymi nenoru rizikuoti ir nenoru elgtis kitaip nei įprasta organizacijoje .
Asmenybės Bruožų Stabilumas Bėgant Metams
Tyrimai rodo, kad asmenybės bruožai išlieka gana stabilūs visą gyvenimą, tačiau senėjimas gali turėti įtakos penkiems asmenybės bruožams. Su amžiumi žmonės tampa mažiau ekstravertiški, mažiau neurotiški ir mažiau atviri patirčiai.
Taip pat skaitykite: Išsamus Didžiojo Penketo apibrėžimas