Dažnai girdime posakį, kad visos ligos prasideda galvoje. Nors tai gali skambėti kaip paprastas pasakymas, specialistai pabrėžia glaudų ryšį tarp kūno ir emocijų. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinio ir fizinio diskomforto jausmą, įskaitant psichosomatikos terminą, jo priežastis ir galimus sprendimus.
Psichosomatikos Samprata
Terminas „psichosomatika“ kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: „psyche“ (siela) ir „somos“ (kūnas). Psichosomatiniai sutrikimai - tai funkciniai sutrikimai, kai žmogus jaučia simptomus, tačiau nėra jokių somatinės ligos požymių. Tokių sutrikimų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai.
Psichiatrė Aušra Stankūnienė atkreipia dėmesį į aleksitimiją - negebėjimą įsisąmoninti jausmų ir jų ryšio su atsirandančiais simptomais. Tai yra didelė problema dirbant su psichosomatiniais pacientais. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tik tada, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas užtikrina žmogaus kūno ir psichikos sveikatą.
Simptomų Įvairovė ir Diagnostikos Sunkumai
Žmonės, pajutę tam tikrus kūno simptomus, dažnai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ar specialistus. Jiems atliekama daug įvairių tyrimų, tačiau dažnai jokių sutrikimų nerandama. Kartais aptinkami pakitimai, kurie gali būti susiję su žmogų varginančiais simptomais.
Psichiatrė Aušra Stankūnienė pastebi, kad kai kurie klientai net nudžiunga, kai po daugelio tyrimų jiems patvirtinamas somatinis sutrikimas. Tai rodo, kad gydytojai dažnai vadovaujasi biomedicininiu ligų modeliu, o vieningo požiūrio į žmogų vis dar trūksta - kūnas vis dar dažnai atskiriamas nuo psichikos. Kita problema - pacientai nepripažįsta, kad jų jaučiami kūno pojūčiai gali būti susiję su psichologinėmis problemomis.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka diskomfortui
Specialistai teigia, kad nėra lengva iš karto nustatyti, kokio pobūdžio skausmą jaučia pacientas - fizinį ar psichologinį. Dažniausiai pasitaiko nusiskundimai, imituojantys širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas. Tai gali būti skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas, skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Tačiau būna ir simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus ir patvirtinus, kad nėra kūno ligos, pradedama galvoti apie psichosomatinį sutrikimą.
Pacientams dažnai sunku suprasti, kad fizinį sutrikimą gali sukelti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Kai gydytojas pasako, kad pacientas yra sveikas ir jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai priima neigiamai, kreipiasi į kitą specialistą ir nusivilia gydytojais bei medicina.
Stresas ir Psichosomatiniai Sutrikimai
Psichiatrė A. Stankūnienė teigia, kad kiekvienas žmogus yra patyręs trumpalaikių psichosomatinių reakcijų. Pavyzdžiui, prieš egzaminą, atsakingą pokalbį ar atsidūrus stresinėje situacijoje, galime jausti nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą ar gniutulo jausmą gerklėje. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, tai yra normalu ir netgi gali padėti išlaikyti blaivų mąstymą bei susikaupti. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia ir kartojasi, gali išsivystyti psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai.
Daugelis plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios - tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, dažnai girdime apie vaikystėje buvusius ir vėliau išaugtus astmos priepuolius arba apie astmos priepuolius, kurie pasireiškia asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie virškinamojo trakto ligas (gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą), kurios pasireiškia tik streso metu.
Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, tačiau ne visiems pasireiškia sutrikimas. Psichiatrė teigia, kad vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos ir atgalinio ryšio iš viršininkų stoka gali sukelti psichologinį diskomfortą. Jei žmogus siekia būti „geriausias“ ir „padaryti idealiai“, jis neišvengiamai patirs nusivylimą, nes būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas ir pyktis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip Sau Padėti?
Padėti sau šiuo atveju nėra lengva. Dažnai žmogus ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, vis labiau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Todėl gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas.
Norėdami sau padėti, galite sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, skiriant po 30 procentų laiko sau, darbui ir miegui. Taip pat svarbu įvertinti santykius su artimaisiais, draugais ir bendradarbiais - ar tikrai viskas yra gerai toje gyvenimo srityje, ar mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Labai dažnai nutinka taip, kad teikiame pirmenybę daug kam, bet ne sau. Tačiau reikia pripažinti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsime savimi ir nepaisysime savo poreikių.
Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėtis su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi.
Rūpestis ir Tarpusavio Priklausomybė
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vyrauja individualizmas ir konkurencija, svarbu prisiminti, kad esame viena nuo kitos priklausomos būtybės, egzistuojančios ir klestinčios tarpusavio pasitikėjimo tinkle. Prasidėjus pandemijai, tapo akivaizdu, kad net oras, kuriuo kvėpuojame, yra susijęs su abipuse atsakomybe.
Jei žmogiška sėkmė, kurios apibrėžimas - ką nors įgyti (žemės, kapitalo ir t. t.), yra grindžiamas kažkieno ar kažko nesėkme, ateitis yra neišvengiamai netvari ir asimetriška. Joje egzistuos keli laimėtojai ir daugybė pralaimėtojų. Abipusis klestėjimas atsiranda ne kovojant su konkurentais, bet pripažįstant ir puoselėjant mūsų tarpusavio priklausomybę bei prisiimant atsakomybę, kurios tikslas - sugyventi.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Individualizmo ir konkurencijos kultas susiaurino sėkmės apibrėžimą nuo dosnumo paveldėjimo iki atidžiai stebimo projekto, kurio metu išrinktieji kitų sąskaita paveldi teises ir privilegijas. Rūpestis yra tęstinis projektas, skirtas puoselėti dėmesį mūsų tarpusavio priklausomybei. Rūpestis negali būti nei pabaigtas, nei išspręstas. Turime jį tobulinti atidžiai klausydamiesi ir pamiršdami tai, ką manėme žinantys.
Kūno-Proto Problemos
Diagnozavimą, gydymą, vadybą, reabilitaciją, prevenciją ir išgijimą apimantys įstaigų tinklai siekia išspręsti daugialypę problemą. Vakariečių baltaodžių požiūriu, daugelis kūnų-protų turi problemų. Arba problemos yra vienintelis juos apibūdinantis dalykas. Arba jie patys kelia problemų. Tokia samprata kelia klausimus: kurios realybės apibrėžiamos kaip problemiškos, kas jas taip apibrėžia ir kam tai naudinga?
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, turime apmąstyti galią ir privilegiją, korporacijų godumą ir savo pačių žinias apie mediciną. Šie atsakymai liečia ir mūsų intymų santykį su savuoju kūnu-protu. Pavyzdžiui, JAV vyraujanti medicinos sistema tam tikras kūno-proto būkles vienareikšmiai apibrėžia kaip problemas - paprasta sloga laikoma tik nepatogumu, bronchitas - jau rimtesniu negalavimu, o plaučių uždegimo diagnozė - išties pavojinga.
Tačiau tai rodosi savaime suprantama tik tol, kol nežinome, kas kalbama žmonių su negalia bendruomenėse. Medicinos industrija pernelyg dažnai vadina mūsų vidines patirtis problemomis neatsižvelgdama į tai, ką patys žinome apie savo kūną-protą. Viena vertus, raumenų distrofijos paveikti žmonės priešinasi nuolat jiems peršamai kūno-proto problemų sampratai, kita vertus, žmonės, sergantys mialginiu encefalomielitu ir turintys lėtinio nuovargio sindromą, sunkiai dirba siekdami, kad jų kūno-proto problemos taptų pripažintos, tačiau gydytojai ir spauda vis tiek jas ignoruoja arba sumenkina.
Iš tiesų, kas sprendžia, kurias subjektyvias realybes priskirti kūno-proto problemoms? Farmacijos korporacijos mažą ūgį įvardija kaip sunkią problemą, kurią iš vaiko - ypač berniuko - gyvenimo reikia kuo anksčiau pašalinti. Jos aktyviai stengiasi išplėsti savo medikamentų rinką, paveikdamos ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kurių vaikų ūgis nepriimtinai mažas.
Kartais atsakymas į klausimą, kas ir kieno naudai tam tikras realybes priskiria problemoms, yra labai aiškus. Heteroseksualumas, balta oda ir turtingumas tiesiog nelaikomi problemomis. Tačiau pasaulyje, kuriame queer, translyčiai, nebaltaodžiai ar neturtingi žmonės kasdien patiria sunkumų dėl to, kad yra laikomi turinčiais arba keliančiais problemų, būtina atkreipti dėmesį net ir į tokią akivaizdžią situaciją.
tags: #kaip #vadinasi #psichologinio #arba #fizinio #nepatogumo